Europos migracijos tinklo duomenimis 2017 m. iš Lietuvos emigravo beveik 50 000 gyventojų. Labiausiai emigracija kamuoja mažesnius miestus ir gyvenvietes: emigravus ar išvykus gyventojams į didesnius miestus čia mažėja ir specialistų, ir darbininkų, dėl to kenčia čia veikiantys net ir didžiausi šalies darbdaviai.
„Emigracijos bei kitų demografinių problemų pasekmes jaučiame kaip ir visi kiti šalyje. Mūsų gamykla yra tarp dviejų didelių darbo jėgos traukos centrų – Vilniaus ir Kauno, taigi konkuruojame dėl darbuotojų būtent su šiais regionais. Nors kol kas didelio nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumo nejaučiame, bet darbuotojų paieškos šiandien trunka žymiai ilgiau nei anksčiau. Kur kas opesnė problema – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas“, – atskleidžia Edita Morkūnienė, bendrovės personalo vadovė.
Motyvuoja ne tik atlyginimas
Ji tvirtina, jog emigracija – ne vienintelė rimta problema, kurią išgyvena didžiosios gamyklos: prastėjanti darbuotojų kvalifikacija ir motyvacijos lygis – dar dvi rimtos problemos. Tačiau šias bėdas įmonės turi galimybę įveikti savo pastangomis – tinkamai reaguodamos į aplinkybes gali ne tik pritraukti naujų, bet sukurti patrauklias sąlygas ir esamiems darbuotojams išlaikyti. Anot jos, šiandien kvalifikaciją atitinkančios algos pasiūlyti nepakanka, darbuotojams išlaikyti ir motyvuoti privalu imtis ir kitų priemonių.
Rekvizitai.lt duomenimis, 2018 m. rugpjūčio mėn. vidutinis atlyginimas įmonėje buvo 1 499 eurai neatskaičius mokesčių.
„Gamyklos darbuotojų atlyginimas priklauso nuo pasiektų rezultatų. Tačiau ne tik tai skatina darbuotojus: teikiame nuolaidas įmonės gaminamai produkcijai, toliau nuo įmonės gyvenančius vežame į darbą, skiepijame nuo gripo, dalis darbuotojų turi papildomą sveikatos draudimą, raginantį reguliariai tikrintis sveikatą ir imtis profilaktinių sveikatos gerinimo priemonių“, – sako E. Morkūnienė.
Įmonė skiria didelį dėmesį darbuotojų sveikatai ir skatina aktyvų gyvenimo būdą: nuomoja sporto sales žaidžiantiems krepšinį ir futbolą, remia dalyvaujančius maratonuose ir kituose sporto renginiuose.
Personalo vadovė pasakoja, kad, atsižvelgiant į situaciją ir didėjantį darbuotojų trūkumą, gamykloje vis daugiau vietų automatizuojama ir robotizuojama, atitinkamai šioms darbo vietoms prižiūrėti reikalingi aukštesnės kvalifikacijos darbininkai, kuriems sudaromos palankesnės darbo sąlygos. Be to, darbuotojai nuolat dalyvauja mokymuose ir kelia kvalifikaciją, todėl jų gebėjimai tampa vis universalesni ir jiems galima pasiūlyti papildomą darbą, lanksčiau organizuoti gamybą.
Reikalinga ir valstybės pagalba
Gamyklos personalo vadovė mano, kad, siekiant išvengti demografinių problemų ir auginti Lietuvos įmones, tik įmonių indėlio neužtinka – turi prisidėti ir valstybė. Anot jos, gamykloms gyvuoti padėtų didesnis moksleivių profesinis švietimas, atveriantis platesnes pasirinkimo galimybes.
„Manau, būtų naudinga leisti moksleiviams praktiškai išbandyti profesijas: atvykti į įmones ir susipažinti su įvairiais darbais. Tikiu, kad tuomet mokiniai geriau suprastų įvairias profesijas ir aiškiau žinotų, kuo nori būti ateityje, koks darbas jiems labiausiai tiktų, ko jie turėtų mokytis“, – teigia E. Morkūnienė.
Ji priduria, kad valstybė pasitarnautų ir dalinai kompensuodama keliones į darbą bei gerindama šią infrastruktūrą. Norint, kad regionai gyvuotų, derėtų ne tik teikti lengvatas būstams regionuose, bet ir skatinti socialinį bei kultūrinį gyvenimą, nesikoncentruoti vien tik į didžiuosius šalies miestus.
