„Po visą rajoną pabirusių, tačiau nuolatinį šeimininkus turinčių sodybų galima suskaičiuoti šimtais, – pranešime žiniasklaidai pripažįsta „Varėnos vandenų“ vadovas Eimantas Kirkliauskas. – Naują kaimo gyvybę išduoda rūkstantys kaminai ir dūzgiantys valymo įrenginiai“.
Aplinkos ministerijai pakeitus statybos įstatymą ir statybų techninius reglamentus, gyventojai priversti pasirūpinti tinkamu nuotekų tvarkymu, kuris privalomas statant ar rekonstruojant namus. Kur nėra įrengti centralizuoti buitinių nuotekų tinklai, gyventojai projektuoja ir įsirengia individualius nuotekų valymo įrenginius. Vien tik per 2022 metus „Varėnos vandenims“ buvo pateikta derinti 80 statybos ir rekonstravimo projektų.
E. Kirkliausko teigimu, nuo 2023 m. vasario 1 d. palengvėjo projektavimo procesas kaimuose projektuojant individualius nuotekų valymo įrenginius, kurių našumas neviršija 5 kubinių metrų per parą. Jiems įsirengti nereikalingas statybos leidimas, ir tai leidžia sutaupyti ir laiko, ir pinigų įsirengiant individualius nuotekų valymo įrenginius.
Štai Molėtų rajono savivaldybė kelerius metus savo biudžeto lėšomis iš dalies kompensuoja valymo įrenginių statybą kaimuose, kur nėra centralizuotų tinklų. Parama taikoma tik buityje susidarančių nuotekų tvarkymui. Parama teikiama tik tiems asmenims , kurie neturi techninės galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų ir tokie tinklai neplanuojami įrengti artimiausius 3 metus. Paraiškas dalinai apmokėti patirtas išlaidas gali pateikti gyvenamąją vietą Molėtų rajono savivaldybėje deklaravę gyventojai, kurie ne anksčiau kaip prieš 2 metus visiškai užbaigė individualių nuotekų valymo įrenginių statybą.
Pasak Molėtų savivaldybės atstovo Vladimiro Suchodumcevo, įrenginių statybos darbai turėjo būti atlikti ne anksčiau kaip iki 2020 m. sausio 1 dienos. 2022 m. parama skirta 31 pareiškėjui – 31 tūkst. Eurų; 2021 m. – 8 pareiškėjams skirta 8 tūkst. eurų; 2020 m. 79 pareiškėjams skirta 39,5 tūkst. eurų.
Dalinės kompensacijos statant individualius valymo įrenginius mokamos Panevėžio, Molėtų, Joniškio bei Alytaus rajonuose, Rietavo savivaldybėje.
Kauno rajone dalinai kompensuojama už prisijungimą prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų. 2022 m. į savivaldybę kreipėsi 68 būstų savininkai. Skirtos kompensacijos 52 būstų savininkams. Bendra išmokėtų kompensacijų suma – 57,8 tūkst. eurų.
„Tauragės vandenų“ direktoriaus Tado Paupario teigimu, Tauragės rajono savivaldybėje 2021 m. individualių nuotekų valymo įrenginių statyba dalinai kompensuota 3 pareiškėjams už 3 tūkst. eurų. 2022 m. sulaukta jau 59 paraiškų, pagal kurias išmokėta 58, 4 tūkst. eurų; šiemet šioms reikmėms skirta 40 tūkst. eurų - jau gauti 7 prašymai.
O štai Šilutės Pagrynių individualių namų statytojai „įsigudrino“ sklypams vandenį tiekti iš jų pačių pastatyto gręžinio, o nuotekas perpumpuoti „Šilutės vandenims“. „Tai pusinis, tačiau vis tiek aplinką tausojantis sprendimas“, – tvirtino „Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas.
„Sweco Lietuva“ viceprezidentas Egidijus Kunevičius sako, kad priimant sprendimą dėl vienokio ar kitokio dydžio investicijų, susijusių su atskirų namų ar sodybų aprūpinimu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu, pravartu atlikti kaštų naudos analizę, kuri atsakytų į klausimą, kas labiau apsimoka – įrengti individualias sistemas kiekvienoje sodyboje ar statyti ‚kolektyvinius“ įrenginius.
Priklausomai nuo sodybų išsidėstymo tankio, vietovės sąlygų, sodybose gyvenančių asmenų skaičiaus, kartais racionaliau būtų turėti individualias sistemas, kartais – grupines. Tad sprendimų esama įvairių.
Tačiau bet kokiu atveju, svarbu nepamiršti, kad atliekant kaštų naudos analizę, būtina įvertinti ne tik statybos investicinius ir eksploatacinius kaštus, bet ir organizacinius grupinės sistemos ar individualių įrenginių naudojimo gebėjimus, pavyzdžiui, kaip bus sprendžiami įrenginių techninės būklės priežiūros, remonto ir atnaujinimo klausimai, kas rūpinsis perteklinių nuotekų dumblo išvežimu. Pasirinkus grupinį statybos variantą, svarbus įrenginių vietos parinkimo klausimas, t.y. kieno sklype bus statomi tokie „kolektyviniai“ įrenginiai.
Tendenciją įrengti tvarius nuotekų valymo įrenginius pastebi ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius. „Įprasta, kad mūsų įmonės pavasarį sulaukia daug paklausimų, kaip tvariau tvarkyti nuotekas. Vienas galimų sprendimų – ir kolektyviniai įrenginiai“, - reziumavo B. Miežutavičius.
Vandentvarkos ekspertas, bendrovės „Bio Clean Technology“ direktorius Robertas Notkus, atstovaujantis 30 metų patirtį turinčią „VTA Austria GmbH“ pastebi, kad racionaliausias sprendimas – apjungti bent 5-10 namų valdų į vieną tinklą. Taip mažėja prijungimo kaštai, nuotekų įrenginiai nuolat dirba, sklandžiau vyksta įrenginių darbiniai procesai, kurių reikia tam, kad aktyvios bakterijos lengviau ir greičiau skaidytų teršalus ir palaikytų maksimaliai aktyvų dumblą.
Tokia namų valdų sujungimo patirtis plačiai taikoma priemiestinėse Vokietijos didmiesčių ar atokesnėse Švedijos gyvenvietėse, kur įvairiais skaičiavimais, vamzdynais įmanoma sujungti nuo 30 iki 150 metrų nutolusias sodybas.
