Investicijos į saulės elektrinę tampa prioritetu
Tris kartus išaugęs užklausų ir užsakymų skaičius ir pasikeitęs įprastas užsakovų paveikslas, anot saulės energetikos bendrovės „Solet Technics“ rinkodaros vadovo Edgaro Reut – gyventojų reakcija į pasikeitusią geopolitinę ir ekonominę situaciją. Jis bendrovės siųstame pranešime spaudai teigia, kad tapti gaminančiu elektros energijos vartotoju ir maksimaliai sumažinti elektros kainą gyventojams tampa prioritetu.
„Padaugėjo klientų, kurie ryžtasi saulės elektrinę įsirengti su banko paskola, įvertinę, kad maždaug per penkerius metus investicijos atsipirks. Taip pat pastebime, kad klientai, kurie pernai dėl finansinių priežasčių atidėliojo saulės elektrinės įrengimo darbus, suskubo atgaivinti projektus ir tęsti pradėtus darbus, nepaisant to, kad už tą patį projektą dėl brangesnių medžiagų šiemet jau tenka mokėti apie 10 proc. brangiau“, – sako E. Reut.
Tiesa, norėdami sutaupyti, pasak jo, dalis gyventojų kartais griebiasi spontaniškų, nepamatuotų sprendimų. „Tenka susidurti su klientais, kurie internetinėje parduotuvėje nusipirkę saulės modulius ir akumuliatorius, tikisi, kad juos susimontavę galės už elektrą nebemokėti. Buvo net toks atvejis, kai internetu saulės modulį nusipirkęs žmogus atvyko jo pasiimti troleibusu. Pirkėjas nepastebėjo, kad modulis – 1,7 metro aukščio ir 1 metro pločio, taigi troleibusu jo niekaip namo neparsiveš“, – pasakoja E. Reut.
Pašnekovas priduria, kad gyventojams, turintiems reikiamų žinių ir patirties, dažnai pavyksta saulės elektrinę įsirengti patiems, bet neretai reikalingų medžiagų nusiperkama per daug arba nepakankamai, dėl to patiriama papildomų išlaidų ir gaištamas laikas.
Neturintiems galimybių įsirengti poreikius tenkinančios galios saulės elektrinės namų valdoje, E. Reut pataria pasidomėti galimybe įsigyti jėgaines saulės parke.
„Siekdami sumažinti išlaidas elektrai, kai kurie gyventojai bando savarankiškai įsirengti saulės modulius net daugiabučių namų balkonuose. Visgi tokios elektrinės efektyvumas geriausi atveju sieks 50 proc., tai reiškia, kilovato galios elektrinė per metus gali pagaminti vos iki 500 kilovatvalandžių elektros. Taip pat gyventojai susidurtų su papildomais iššūkiais: brangiais komponentų įrengimo darbais, leidimais keisti namo fasadą, derinimu su bendrasavininkais. Svarstantiems įsirengti mažos galios elektrinę, praktiškesnis ir taupesnis kelias – įsigyti dalį saulės parko“, – sako pašnekovas.
Autonominė saulės elektrinė – ar tikrai efektyvi?
E. Reut pastebi, kad daugėja gyventojų, kurie saulės elektrinės nenori prijungti prie bendro elektros tinklo.
„Gyventojai, nusipirkę saulės modulius, valdiklį ir akumuliatorius, tikisi įrengti autonominę jėgainę, ir mano, kad jos neprijungdami prie bendro elektros tinklo sutaupys daugiau, mat nereikės mokėti pasaugojimo mokesčio, bet klysta. Jei saulės elektrinė neprijungiama prie ESO tinklo, ji energiją kaupia tik baterijoje. Esant energijos pertekliui – pastaroji švaistoma, nors galėtų būti tiekiama į tinklą pasaugoti. Autonominės elektrinės atveju, pastatas žalia energija aprūpinamas tik sezoniškai, tai reiškia, kad apsiniaukusią dieną ar žiemos, rudens sezonais iš tokios elektrinės naudos bus mažai. Autonominė saulės elektrinė gali būti tinkamas sprendimas sodo nameliui, kur nėra elektros tinklo, laivui ar kemperiui, – paaiškina pašnekovas. – Efektyviai aprūpinti visus namų ūkio poreikius ir kaupti energiją galėtų, pavyzdžiui, hibridinė saulės elektrinė, kuri turi akumuliatorius, ir taip pat yra prijungiama prie bendro elektros tinklo. Tiesa, toks projektas gali būti praktiškai dvigubai brangesnis, nei įprasta saulės elektrinė.“
E. Reut papildo, kad prie ESO tinklų gyventojai vengia prijungti saulės elektrines ne tik tikėdamiesi išvengti elektros pasaugojimo mokesčio, bet ir baimindamiesi, kad pasaugota elektra gali reikšmingai pabrangti ar net dingti.
„Nepasitikėjimą bendra energetikos sistema galėjo sukelti problemos, kilusios su nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimu, taip pat spekuliacijų dėl atsiskaitymo būdo keitimo, bet iš tiesų rizikos nėra. Gaminantis vartotojas – įstatyme apibrėžtas principas, kuris teisiškai apsaugotas. Energetikos ministerija kaip tik neseniai išplatino pranešimą, kuriame nurodo, kad atsiskaitymo būdo nekeis. Įstatyme numatytas energijos kaupimas iki 2040 metų. Tiesa, nors energijos pasaugojimo mokestis nuolat peržiūrimas, kaina reikšmingai nesikeičia, mat apskaičiuojama pagal faktinius energijos perdavimo ir pasaugojimo kaštus. Pavyzdžiui, esant šiandieninei energetikos situacijai, natūralu, šiek tiek brangs“, – sako E. Reut.
Pašnekovas priduria, kad anksčiau kildavo keblumų prijungti saulės elektrinę prie ESO tinklų dėl poreikio didinti elektros įvado galią, bet ši problema iš dalies jau išspręsta: „Išduodamų prijungimo sąlygų galia skirstoma į leistiną generuoti ir įrengtąją. Pastaroji, parinkus tinkamą įrangą, gali būti net iki 50 proc. didesnė.“
Planuojantiems įsirengti saulės elektrinę E. Reut išskiria svarbiausius žingsnius:
1. Išsiaiškinti technines galimybes namų valdoje įsirengti saulės elektrinę – ar yra tam tinkamas ir pakankamas plotas;
2. Išsiaiškinti ar stogo konstrukcija pakankamai tvirta, kad atlaikytų papildomas apkrovas;
3. Įvertinti, kokio galingumo saulės elektrinės reikia patenkinti namų ūkio energijos poreikiams;
4. Išsiaiškinti technines sąlygas ir galimybes saulės elektrinę prijungti prie bendro ESO elektros tinklo;
5. Išsiaiškinti galimybes pasinaudoti valstybės parama saulės elektrinės įrengimui;
6. Rasti patikimą sertifikuotą įrangą ir rangovą, kuris saulės elektrinę įrengs pagal visus saugumo ir kokybės reikalavimus;
„Solet Technics“ duomenimis, šiuo metu skaičiuojama, kad standartiniam namų ūkiui, siekiant visiškai patenkinti energijos poreikį, reikia įsirengti apie 10 kilovatų galios saulės elektrinę. Geriausiomis sąlygomis, įrengiant saulės modulius pietų kryptimi, vienas kilovatas saulės elektrinės per metus pagamina nuo 950 iki 1000 kilovatvalandžių elektros energijos. Tokios saulės elektrinės įrengimas kainuoja nuo 9500 eurų, tačiau apie trečdalį kainos gali kompensuoti valstybės skiriama parama.
