Milijonierių hipsterių porai, padavusiai į teismą savo kaimynę dėl mansardos antstato, kuris susilietė su jų būsto siena, buvo liepta padengti teismo išlaidas – 130 tūkst. svarų (daugiau nei 150 tūkst. eurų).
Liz ir Adamas Peckai bandė priversti savo kaimynę Debbie Ranford nugriauti savo antstatą ir padavė ją į teismą, rašo mirror.co.uk.
Pora apkaltino ją, kad pratęsusi savo butą, ji „įsibrovė“ į jų nuosavybę madingame Londono Rytų Dalvičo rajone.
Tačiau Centrinio Londono apygardos teismas atsisakė įsakyti nugriauti pastatą ir vietoj to nurodė ieškovams apmokėti savo ir beveik visas atsakovės teisines išlaidas.
Peckai tvirtino, kad D. Ranford mansardos antstatą pasistatė vos per colį nuo jų pačių mansardos kambario, ir jos statybininkai vėliau sujungė abi palėpes, panaudodami „užpildo“ medžiagą iš Peckų sienos pusės.
Praėjusį mėnesį Peckai padavė į teismą savo kaimynę ir buvusią šeimos bičiulę, reikalaudami, kad ji išardytų savo statinį.
Tačiau teisėjas Simonas Monty pareiškė, kad Peckai apskritai neturėjo kreiptis į apygardos teismą, ir sutiko, kad jie dėl nereikšmingo ribų klausimo bandė „kūju suskaldyti riešutą“.
Teismo metu paaiškėjo, kad bankininke dirbanti D. Ranford savo dviejų aukštų bute prašmatniame Pietų Londono Belendeno kelyje papildomą palėpės kambarį pasistatė 2014 metais, gavusi Peckų sutikimą.
D. Ranford, dirbanti viename Sičio banke, pasirūpino, kad jos kaimynai pasirašytų Pranešimą dėl bendros sienos ir taip duotų savo sutikimą darbams.
Tačiau L. Peck teismui pasakojo pasibaisėjusi, kai sužinojo, jog norėdami įrengti didesnę palėpės erdvę, D. Ranford statybininkai priartėjo prie jų būsto ribos ir, sujungdami mansardas, įsibrovė į jų nuosavybę.
Duodama parodymus teisme, 49 metų moteris teigė, kad darbai, kuriems jie davė sutikimą, turėjo baigtis prieš ribą tarp dviejų nekilnojamojo turto objektų.
Jų pačių palėpė buvo pastatyta taip, kad iki bendros namo sienos ribos būtų likęs vienas colis. Jie manė, kad D. Ranford pasielgs taip pat ir tarp abiejų mansardų paliks tarpą.
Tai, kad kaimynės antstatas buvo prijungtas prie jų palėpės, L. Peck teigė sužinojusi tuomet, kai stogo prižiūrėtojas, ieškodamas nuotėkio priežasties, pranešė, kad jos kaimynė užstatė ir peržengė bendrą sieną.
„Mes nežinojome, kad kaimynė peržengė ribą ir užstatė mūsų erdvę“, – teisėjui sakė L. Peck.
„Tai galima pamatyti tik stovint pačiame mūsų sodo gale“.
„Kadangi pasirašėme pranešimą dėl bendros sienos, neturėjome priežasties tikrinti statybų“.
Jos vyras Adamas Peckas pridūrė: „Buvau šokiruotas, kai supratau ir sužinojau, jog iškilo visai kas kita“.
Porai atstovaujantis advokatas Richardas Egletonas sakė, kad D. Ranford nusprendė nepalikti tarpo tarp mansardų, nes nenorėjo tenkintis mažesniu palėpės kambariu.
Užuot palikę tarpą, statybininkai pailgino bendrą sieną į viršų, kad ji būtų panaudota kaip išorinė D. Ranford antstato siena, o tarpas tarp abiejų statinių iš Peckų pusės buvo užpildytas specialia medžiaga, kad būtų išvengta žalos dėl oro sąlygų.
Advokatas teigė, kad šie darbai reiškia „akivaizdų įsibrovimą“, ir kad D. Ranford turėtų išmontuoti antstatą.
D. Ranford gynėsi teigdama, kad Peckai sutiko, jog ji statytų savo anstatą virš bendros sienos, skiriančios abu nekilnojamojo turto objektus, ir kad darbai, kuriuos ji atliko siekdama sujungti kambarius, buvo „neišvengiami“.
Ji tvirtino, kad pirminės schemos pakeitimai, pagal kuriuos buvo sujungtos abi palėpės, buvo atlikti dėl priešgaisrinių taisyklių, ir kad Peckai su šiomis pataisomis sutiko.
D.Ranford teigė, kad nė viena faktinė jos antstato dalis nėra atsidūrusi Peckų pusėje – į ją pateko tik statybinis „užpildas“, kuris sujungė ir nuo lietaus saugo abu statinius.
Teisėjas savo nuosprendyje atsisakė nurodyti D. Ranford nugriauti savo palėpę, nes „įsibrovimas“ yra labai menkas, ir Peckams priteisė 200 svarų kompensaciją.
