Svarsto apie pokyčius statant daugiabučius

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvoje kilo sambrūzdis dėl civilinės saugos mūsų šalyje. Gyventojai ėmė domėtis, kur slėptis, jei prasidėtų invazija, ar ir kiek slėptuvių turime, nuo kokių grėsmių jos apsaugo. Iš pradžių žmones raminusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tikino, kad Lietuvoje yra kolektyvinės saugos pastatų sąrašas ir mūsų šalis yra pasiruošusi galimoms grėsmės. Tačiau šiandien kalbama, kad vis dėlto civilinė sauga pastaruoju metu buvo pamiršta ir ministerija imasi derinti teisės aktų (krizių valdymo) paketą, kuriame vienas iš siūlymų yra statant naują visuomenės poreikiams naudojamą pastatą (išskyrus religinės paskirties), kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, arba aukštybinį (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutį gyvenamąjį namą, jis ar jo priklausinys (-iai) turi būti suprojektuotas (-i) ir pastatytas (-i) kaip kolektyvinės apsaugos statinys (-iai).

Apie tai savaitės pradžioje pranešė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Atsiras naujas dalykas, tai yra reikalavimas, kad visuomeninės paskirties pastatuose statant naujus pastatus bus reikalavimas įdiegti ir atitinkamas patalpas, kurios būtų pritaikytos ekstremalioms ar kitoms situacijoms“, – žurnalistams sakė A. Bilotaitė, pristatydama kampaniją apie civilinę saugą.

Agnė Bilotaitė

Pasak ministrės, šiuo metu su institucijomis dar diskutuojama dėl konkrečių reikalavimų tokioms patalpoms. Ministerijos derinti pateiktos Civilinės saugos įstatymo pataisos numato, kad statant naują visuomenės poreikiams naudojamą pastatą, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, arba aukštesnį nei 5 aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą, jis ar jo priklausiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti kaip kolektyvinės apsaugos statiniai. Išimtys būtų taikomos religinės paskirties statiniams.

A. Bilotaitė žada, kad ministerija „artimiausiu metu“ pateiks ir platesnes civilinės saugos stiprinimo gaires su konkrečiomis priemonėmis. Taip pat žadama pristatyti „naują standartą“ pareigūnų aprūpinimui specialiosiomis priemonėmis esant karo atveju, numatyti, kiek tam reikėtų lėšų.

„Situacija Ukrainoje parodė, kad pareigūnams reikia ir liemenių, ir šalmų, ir kitų priemonių, kad mūsų pareigūnai, kurie užtikrina viešąjį saugumą esant karo padėčiai, yra karinių pajėgų sudedamoji dalis, šiuo atveju, jie turi turėti ir atitinkamą aprūpinimą“, – kalbėjo ministrė. Ankstesni tarnybų skaičiavimai, atlikti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, parodė, jog šiuo metu vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, o likusieji turėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse.

Vidaus reikalų ministerija „Delfi būstas“ patikslino, kad toks paketas būtų teisinis pagrindas Aplinkos ministerijai pakeisti Statybos teisinį reglamentą. Krizių valdymo paketo, jei jam bus pritarta, numatoma įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1d. Tačiau reikia suprasti, kad kolektyvinės apsaugos statiniai nėra slėptuvės.

„Papildomai informuojame ir patiksliname, kad slėptuvės yra numatytos tik valstybės institucijoms, kurios pagal įstatymus privalo ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti valstybės deleguotų funkcijų tęstinumą. O kolektyvinės apsaugos statiniai skirti gyventojų laikinai priedangai nelaimių, ekstremaliųjų situacijų ir kitų pavojų atvejais“, – pažymima Vidaus reikalų ministerijos atsakymuose.

Kas keistųsi?

Kaip VRM atstovai aiškino BNS, įstatymu nebūtų siekiama tiksliai apibrėžti, kokios tai patalpos, tačiau tai galėtų būti rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ar kitos erdvės, kuriose būtų įrengiamos tam tikros sustiprintos konstrukcijos, galinčios apsaugoti gyventojus, pavyzdžiui, nuo sprogimo smūgio bangos.

Aplinkos ministerija komentuoja, kad tokie statiniai neturėtų labai skirtis nuo šiandien statomų daugiabučių, juose papildomai turi būti pritaikomi rūsiai ar cokoliniai daugiabučio pastato aukštai tiek konstrukciniais sprendimais, tiek savo inžinerinėmis sistemomis. Pagrindiniai skirtumai – pritaikyto rūsio/cokolinio aukšto yra statinio laikančios konstrukcijos, kurios įvertintų papildomas apkrovas galimo pastato griuvimo atveju ar netoliese įvykusio sprogimo. Tokių pastatų patalpos turi papildomai turėti ir atsarginius išėjimus, oro vėdinimo sistemas, vandens, ir kitas inžinerines sistemas.

„Po įvykusio susitikimo yra nuspręsta organizuoti darbo grupę, įtraukiant platesnį ratą institucijų ir suinteresuotų pusių tokiems reikalavimams nustatyti. Aplinkos ministerija mato tokių taisyklių rinkinį, kuris apibrėžtų kelis saugos lygius ir atitinkamai keltų tam skirtus reikalavimus“, – teigiama Aplinkos ministerijos atsakyme.

Naujamiestis

Statybos brangtų

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad kol kas diskusijų su vystytojais apie ruošiamus galimus pasikeitimus statant daugiabučius nebuvo.

„Pirma versija buvo tokia, kad tik visuomeninės paskirties pastatams turėtų būti taikomi tokie reikalavimai, dabar atsiranda ir daugiabučiai. Tačiau reikia suprasti, kad reikalavimai, keliami kolektyvinės apsaugos patalpoms ir slėptuvėms yra skirtingi. Kolektyvinės apsaugos pastatai yra skirti trumpalaikiam pasislėpimui, kai yra trumpas oro pavojus ir pan. Jiems nėra taikomi tokie reikalavimai, kaip slėptuvėms, kurios jau turi būti patalpos labai giliai po žeme, turėti storas sienas ir saugoti nuo sugriuvimų. Dabar trumpalaikiam pasislėpimui gali būti naudojami požeminiai garažai, prekybos centrų patalpos ir pan. Savivaldybės turi tokių trumpalaikių slėptuvių žemėlapius“, – pasakoja M. Statulevičius.

Pašnekovas tęsia, kad jeigu reikalavimai 5 aukštų ir aukštesnius daugiabučius statyti kaip kolektyvinės paskirties pastatus būtų patvirtinti, statybų kaštai išaugtų, tačiau ne taip drastiškai. Kiek brangtų tokių pastatų statybos, šiuo metu pasakyti sunku.

„Kolektyvių projektų kaštai būtų didesni. Pigiau nebus. Kažkada buvo kalbama, kad galbūt dalinai galėtų prisidėti valstybė prie tokių statinių statymo. Tai klausimas, kas tuos kaštus dalinsis, nes viskas guls ant pirkėjo pečių. Pastaruoju metu visos papildomos išlaidos tik ir kraunamos pirkėjams, tas būstas tuoj tikrai taps sunkiai prieinamas“, – sako NT vystytojų atstovas.

Mindaugas Statulevičius

M. Statulevičius priduria, kad pastatyti kolektyvinės saugos pastatus kainuoja mažiau nei statiniuose įrengti ilgalaikes slėptuves.

„Jeigu būtų ilgalaikės slėptuvės, jos ženkliai brangintų projektą, nes pagal reikalavimus vien sienų storį reikia didinti pagal tiek, kiek smūgių turi atlaikyti kvadratinis centimetras. 2014 metais pradėjome skaičiuoti, kiek kainuotų įrengti slėptuves statant daugiabučius, tai anuomet išėjo, kad projektai brangtų trečdaliu, tačiau reikia suprasti, kad tai buvo kiti laikai, kitos kainos. Pastatyti kolektyvinės apsaugos pastatus būtų paprasčiau, lengviau įgyvendinama, bet tai reikš, kad projektai, kurie neturi, pavyzdžiui, požeminio parkavimo, turės ji turėti arba įrengti kažkokią patalpą, kuri atitiktų tuos reikalavimus“, – pažymi M. Statulevičius.

Architektai turi savo viziją

Apie civilinės saugos problemas dar karo Ukrainoje pradžioje ėmė kalbėti ir Lietuvos architektų rūmai. Jie iškėlė klausimą, kodėl Lietuvoje statant pastatus, ypač daugiabučius, nėra įrengiamos specialios slėptuvės ar kitaip užtikrinamas gyventojų saugumas esant kariniams veiksmams. Šiandien Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius sako, kad architektų bendruomenė formuluoja savo siūlymus, kaip turėtų keistis pastatų Lietuvoje statybos.

„Šiuo metu mes nagrinėjame Suomijos statybų normatyvus ir rengiame siūlymus slėptuvėms. Jos gali būti kelių rūšių. Paprasčiausios yra rūsys arba parkingas, kuris tikrai galėtų būti nesunkiai pritaikomas slėptuvei, jam tik trūksta kelių dalykų. Pirmiausia, konstrukcijų stiprumas. Tai nereiškia, kad reikia daryti 7 kartus storesnes kolonas ar perdangas, tiesiog reikia suprojektuoti parkingą, kuriame kolonos būtų išdėstytos intensyviau. Atitinkamai visų konstrukcijų stiprumas labai smarkiai didėja.

Kitas aspektas, kad tokiose patalpose reikia pasirūpinti higienos patalpomis. Kad būtų tualetas, vanduo, galbūt saugykla su geriamu vandeniu ar pan. Ir trečias dalykas, jau sudėtingas, yra patekimas ir pabėgimas iš slėptuvės, kuris nėra susijęs su pastatu. Sakykime, jei pastatas sugriūva, užgriūva įėjimai į slėptuves. Todėl reikia, kad jie būtų padaryti toliau nuo pastato, keliolikos metrų atstumu. Tačiau problema ta, kad mūsų pastatai statomi gana intensyviai, sklype pastatai užima beveik visą plotą, tad tuos įėjimus tektų daryti valstybinėje žemėje. Tai tokius niuansus reiktų spręsti, jei būtų nuspręsta tokias slėptuves projektuoti“, – paaiškina pašnekovas.

Lukas Rekevičius

L. Rekevičiaus teigimu, šiuo metu ruošiami tokių slėptuvių pasiūlymai ir jie neprieštarauja Vidaus reikalų ministerijos rengiamiems reikalavimams. Veikiau, juos papildo. Anot pašnekovo, kai pasiūlymai bus paruošti, architektai juos pateiks atsakingoms institucijoms.

Šiuo metu kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui. Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai. Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją