Galutinė projekto sąmata – ne vien įrenginio kaina

Lifto įrengimo projektas prasideda nuo pastato ir esamos lifto šachtos būklės įvertinimo. Pasak „Baltijos liftų“ vadovo Manto Romaškos, pakeisti seną liftą nauju kainuoja brangiau nei įrengti naujame pastate.

„Nepamirškime, jei liftas keičiamas, kainuos ir seno įrenginio išmontavimo, išnešimo iš pastato ir išgabenimo darbai. Tuomet atliekami specifiniai lifto šachtos matavimo darbai, kadangi senuose daugiabučiuose šachtos būna kreivos ir skirtingame aukštyje išmatavimai skiriasi. Neretai prireikia šachtos rekonstrukcijos, kurios metu atliekami įvairūs statybiniai darbai: lyginamos arba sustiprinamos lifto šachtos sienos, platinamos ir aukštinamos lifto šachtos durų angos, perkeliant sąramas ir panašūs darbai“, – pranešime spaudai paaiškina pašnekovas.

M. Romaška taip pat atkreipia dėmesį, kad keičiant seną liftą nauju neretai tenka remontuoti ir laiptinių erdves, esančias kiekviename aukšte prie lifto durų.

„Reikia nepamiršti, kad lifto įrengimas nėra paprasti statybos darbai. Specialistai turi būti aprūpinti specialia įranga, saugos priemonėmis, energijos resursais“, – pasakoja M. Romaška.

Sumontavus liftą privalomas viso gaminio ir sumontavimo darbų atitikties galiojantiems liftų įrengimo standartams vertinimas, kurį atlieka nepriklausomos akredituotos įstaigos ekspertai.

„Tik po ekspertų išduoto vienetinio tikrinimo sertifikato ir atlikto papildomo kitų nepriklausomų ekspertų patikrinimo, gavus išvadą, kad įrenginys tinkamas saugiai naudotis, įrenginys yra registruojamas potencialiai pavojingų įrenginių registre ir įjungiamas“, – paaiškina specialistas.

Liftas – ne tik kabina, lynai ir variklis

Anot pašnekovo, lifto mechanizmas – sudėtingesnis nei gyventojams gali atrodyti, o lifto šachtoje gausu įrangos, kurios gyventojai nemato. M. Romaška pasakoja, kad lifto įrenginys šachta juda savotiškais bėgiais: keturiomis vertikaliai per visą šachtos ilgį sumontuotomis kreipiančiosioms. Dvi kreipiančiosios skirtos keleivių kabinai, kitos dvi – įrenginio atsvarui. „Liftas veikia panašiu principu, lyg svarstyklės: kabina ir už ją sunkesnis atsvaras šachtoje juda paskirstant svorį pagal tai, ar keleivius reikia kelti į viršų, ar leisti žemyn“, – paaiškina „Baltijos liftų“ vadovas.

Per visą namo aukštį liftą kilnoja specialūs lynai ir kabeliai, o lifto veikimo procesą kontroliuoja speciali valdymo sistema. „Mygtukai, kuriuos gyventojai spaudžia iškviesdami liftą ir pasirinkdami reikiamą namo aukštą, siunčia signalą valdymo sistemai. Pagal gautus duomenis sistema perduoda signalą varikliui, kuris suka suktuvą, gabenantį kabiną į reikiamą vietą“, – pasakoja bendrovės vadovas.

Ko gero, visi atkreipia dėmesį, kad lifto kabinose visuomet yra nurodomas didžiausias leistinas keleivių ir krovinių svoris, o jį nustato po kabina įrengtas svėrimo mechanizmas. Pašnekovas paaiškina, kad sistema, kiekvieną kartą apskaičiavusi keleivių ir krovinių svorį, nustato, kiek reikia galios, kad kabina būtų keliama į viršų švelniai.

Foto: Organizatorių nuotr.

M. Romaška atkreipia dėmesį, kad itin daug lifto dalių – metalinės, o metalas nėra pigi medžiaga.

„Mechaninių lifto dalių kainą lemia ir medžiagų kaina, kokybė, ir gamybos kaštai. Reikšmingą kainos dalį sudaro ir lifto valdymo įrenginiai, kurių gamybos procesas sudėtingas: sistemos projektuojamos, gaminami elektronikos komponentai, mikroschemos, iš jų pagaminama procesorinė valdymo plokštė. Brangus ir intelektinis darbas – inžinieriai projektuoja programas, pagal kurias veikia įrenginys“, – pastebi specialistas.

Liftas turi būti saugus ir gyventojams, ir prižiūrinčiam personalui

Liftų gamintojams ir prižiūrintiems specialistams svarbiausia užtikrinti keleivių ir įrenginį aptarnaujančio personalo saugumą. „Montuojamos įvairios saugumo sistemos taip pat sudaro reikšmingą dalį kainos. Saugumo sistemos, lifto gedimo atveju, neleidžia kabinai su keleiviais tiesiog nukristi į lifto šachtos dugną: po lifto kabina įrengiami vadinami lifto gaudytuvai, kurie lyno pagalba sujungti su greičio ribojimo įtaisu. Jei kabinos važiavimo greitis viršija nustatytus parametrus, ši sistema suveikia ir kabina sustoja“, – pasakoja M. Romaška.

Pasak pašnekovo, specialūs mechanizmai, kuriais valdomos kabinos ir šachtos durys, taip pat užtikrina keleivių saugumą. „Mechanizmai veikia taip, kad kabinos ir šachtos durys atsidarytų kartu tame aukšte, kuriame sustojusi lifto kabina. Visais kitais atvejais saugos spynos neleidžia durims atsidaryti, o fiksavus, kad durys neužsiveria, sistema neleidžia kabinai pajudėti iš vietos. Taigi sistema užtikrina, kad lifto kabinos durys neatsivers, kai liftas važiuoja, arba šachtos durys neatsivers, kai tame aukšte nėra stovinčios lifto kabinos“, – paaiškina M. Romaška.

Svarbu, kad saugiai galėtų dirbti ir liftus prižiūrintys darbuotojai. Tam įrengiami judančių mechanizmo dalių uždengimai, o šachtos viršuje ir apačioje paliekamos saugumo erdvės. „Taip pat įrengiami valdymo įtaisai, kurie prireikus sumažina lifto judėjimo greitį, arba visiškai sustabdo lifto darbą. Įrengiama ir garsinio perspėjimo sistema, informuojanti darbuotojus apie galimą pavojų“, – pasakoja pašnekovas.