Ne tik sumažins šildymo išlaidas, bet ir padidins buto kainą
Šią žiemą daugelis gyventojų, ypač vilniečiai, buvo išties nemaloniai nustebinti gautomis sąskaitomis už šildymą. Išaugusias kainas pirmiausia lėmė situacija rinkoje – dujų, elektros, naftos kainos pakilo iki neregėtų aukštumų. Maža to, pastarųjų dienų karo įvykiai jau akivaizdžiai signalizuoja, kad ateinantis kitų metų šildymo sezonas dar skaudžiau kirs per gyventojų kišenes, rašoma pranešime spaudai.
Daugiau nei 190 tūkst. klientų administruojančio „Mano BŪSTO“ Vilniaus regiono vadovo Ramūno Buroko teigimu, jau dabar gyventojai gali imtis reikalingų veiksmų, kad ateinantis šaltasis sezonas būtų mažiau skausmingas išlaidų prasme.
Anot jo, vienas pirmųjų žingsnių galėtų būti šildymo sistemos subalansavimas, modernizuojant šilumos punktą.
„Neretai pasitaiko atvejų, kad tame pačiame daugiabutyje gyventiems žmonėms būna netgi per karšta, kai tuo tarpu kaimynai, net ir šildydamiesi maksimaliai, šąla ir moka milžiniškas sąskaitas. Tai akivaizdus signalas, kad gyventojai privalo kreiptis į savo būsto administratorių su prašymu inicijuoti šilumos tinklo modernizavimą. Būsto administratoriai pagelbės viską tinkamai suorganizuoti“, – komentuoja R. Burokas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tinkamas vidaus šildymo sistemų subalansavimas, dabartinėmis kainomis, gali sutaupyti net iki 20 proc. šildymui skirtų išlaidų. Tačiau kaip efektyviausią būdą, leidžiantį ne tik bene trečdaliu sumažinti šildymo sąskaitas, bet ir 20-30 proc. padidinti buto kainą, yra namo renovacija.
Leidžia sumažinti šilumos suvartojimą net iki dviejų kartų
Kaip pastebi R. Burokas, suskubti imtis namo renovacijos darbų dar šiemet pravartu ir dėl to, kad ateityje statybinės medžiagos brangs, taip pat vis dar išlieka daug nestabilumo dėl sklandžios logistikos ir reikiamų žaliavų užtikrinimo, todėl galimybių renovaciją atlikti už dabar vyraujančias kainas, panašu, ateityje liks tik mažiau.
Anot. R. Buroko, namo renovacijos klausimas visų pirma aktualiausias iki 1993 m. pastatytų daugiabučių gyventojams. Skaičiuojama, kad iš viso tokių Lietuvoje yra apie virš 38 tūkst. ir vos 10 proc. jų yra renovuota.
„Be abejo, siekiant ženkliai sumažinti šilumos kainas, o kartu pagerinti viso namo aplinkotvarką, efektyviausias būdas yra pilna namo renovacija. Mūsų duomenys rodo, kad renovacija leidžia sumažinti šilumos suvartojimą kartais net iki dviejų kartų. Štai konkretus pavyzdys: Vilniuje esančiame Žydų g. 4 name skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos gyventojams po renovacijos sumažėjo net 60 proc.“, – pastebi R. Burokas.
Jis pasakoja, jog pirmiausia tam, kad daugiabučio renovacija būtų inicijuojama, gyventojai turi išreikšti valią. Antras žingsnis – investicijų projekto rengimas. „Būsto administratorius visuomet tarpininkauja ir padeda gyventojams kiekviename žingsnyje – nuo papasakojimo apie renovacijos naudą iki visų atliktų darbų užtikrinimo. Jeigu gyventojai nusprendė renovuoti namą, organizuojami investicinio projekto, techninio darbo projekto, ekspertizės, rangos darbų pirkimai viešo konkurso būdu, naudojantis Centrine perkančiosios organizacijos (CPO) elektronine pirkimų platforma“, – sako R. Burokas.
Anot jo, daugiabučio namo renovacijos kaina priklauso nuo sprendimų, kuriuos pasirenka gyventojai. Be šilumos punkto modernizavimo, išorės sienų, stogų atnaujinimo, namo modernizavimas apima ir vamzdynų, elektros instaliacijų, liftų keitimo galimybes. Šie darbai atitinkamai padeda mažinti ne tik šildymo, bet ir elektros, komunalinių paslaugų išlaidas, gražinti daugiabučio aplinką. Be to, į namo renovavimo pasiūlymą gali būti įtraukti ir įvairūs kiti sprendimai, pavyzdžiui, ar yra pageidavimas ant daugiabučio stogo įrengti saulės elektrinę.
„Tad renovacijos kainos gali svyruoti vidutiniškai nuo 0,70 iki 1,20 eurų už vieną kvadratinį metrą per mėnesį. Ši suma atitinkamai išskirstoma kiekvienam daugiabučio butui pagal kvadratūrą. Maksimalus išsimokėjimo terminas yra 20 metų. Nepamirškime, kad renovuojant daugiabutį valstybė suteikia 30 proc. paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.
Šiuo metu kaip tik planuojame inicijuoti naujus balsavimus dėl namų renovacijos. Stebėdami šių metų šildymo sąskaitų tendencijas atrenkame problematiškiausius namus, kuriuos, kaip matome, būtina renovuoti, siekiant kiek įmanoma maksimaliai sumažinti šildymo, elektros išlaidas ir pagerinti pastatų kokybę. Planuojame greitu metu inicijuoti apie 200 balsavimų. Apie juos informuosime gyventojus savitarnos sistemoje „eBūstas“ ir skelbimais namo administratoriaus lentoje“, – komentuoja R. Burokas.
Dažniausiai atbaido kaina
R. Burokas sako, kad pagrindinis stabdis renovuoti daugiabučius gyventojams vis dar išlieka kaina. Pavyzdžiui, pernai administratorius inicijavo 250 balsavimų dėl daugiabučių renovacijos, tik apie 40 namų pritarė, kitiems kaina pasirodė per didelė.
R. Burokas primena reikšmingą informaciją gyventojams, gaunantiems būsto šildymo kompensacijas. „Pastebėjome, kad ne visi žino, jog dalyvaujant daugiabučių namų modernizavimo programoje, nepasiturintiems gyventojams, turintiems teisę į kompensacijas už šildymą, valstybė padengia visas projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmokas, taip pat patį kreditą ir palūkanas 100 procentų. Butų savininkai, kurie turi teisę į šildymo išlaidų kompensaciją, norėdami, kad teisė į šildymo išlaidų kompensaciją išliktų, privalo dalyvauti ir balsuoti už namo modernizavimą“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
R. Burokas primena, kad siekiant sumažinti šildymo išlaidas reikšmingi ir kiti maži žingsniai, kuriuos kiekvieno buto gyventojas gali įgyvendinti jau dabar:
• Profilaktinė langų durų sandarinimo patikra – įsitikinkite, kad langai yra sandarūs ir nepraleidžia šilumos.
• Iš sieninės radiatoriaus pusės sudėkite šilumą atspindinčius ekranus – aliuminio lakštus.
