Nors pastatai iš medinių konstrukcijų gyventojams dar nėra labai įprasta, ekspertai sako, kad žmonės jau ima suprasti, kokią didelę reikšmę ekologija ir tvarumas turi visose gyvenimo srityse. Laidoje „Delfi tema“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Architektūros fakulteto profesorius ir Žaliųjų pastatų tarybos narys Gintaras Stauskis tikina, kad šiandien visuomenė jau yra subrendusi pokyčiams.

„Pastatai „žaliais“ yra vadinami ne dėl to, kad ant jų stogo ar sienų yra samanų. O dėl to, kad jie yra ekologiški ir draugiški aplinkai bei žmogui. Taip pat, žinoma, ekonomiški. Šiuo klausimu žmonės jau yra pasistūmėję į priekį, prieš kokį dešimtmetį mes vis dar svarstytume, ar tokie pastatai yra utopija, ar realybė. Šiandien sektorius ruošiasi ir tobulėja, statoma jau tikrai daug pažangių pastatų, kuriuose mano minėti klausimai labai gerai sprendžiami“, – pažymi pašnekovas.

Ekologiškumo ir tvarumo tikslus, pasak mokslininko, galima pasiekti statant pastatus iš medinių konstrukcijų. G. Stauskis pažymi, kad statyba iš medienos lietuviams nėra naujiena. Nuo seno mūsų šalyje buvo statomi mediniai pastatai, tačiau vėliau medienos vietą užėmė greitesnės ir pigesnės, tačiau neretai taršesnės technologijos.

„Be abejo, medienos vietą užėmė kitos technologijos, kurios galbūt atrodė greitesnės, pigesnės. Bet aš galbūt daugiau kalbėčiau apie projektuotojų, verslo dėmesio sugrąžinimą į medieną kaip medžiagą ir architektūrą. Nes mediniai pastatai turi nepralenkiamų savybių, kurių labai sunku tikėtis iš betono konstrukcijų“, – apie privalumus kalba pašnekovas.

Mediniai pastatai
Foto: Shutterstock

Pagrindinis medinių pastatų privalumas, anot architekto, yra mikroklimatas juose, kuris turi įtakos gerai žmogaus savijauta.

„Pavyzdžiui, kai įjungiamas šildymas, patalpose, kurios yra mūriniuose ir betono pastatuose, palaikyti labai sunku palaikyto normalią oro drėgmę, tuo tarpu medinių konstrukcijų pastate tokia problema išsprendžiama sugeriant ir atiduodant drėgmę. Kasdien to mes galbūt nejaučiame, tačiau laikui bėgant tai turi įtakos žmogaus sveikatai“, – aiškina mokslininkas.

Atsakomybė – projektuotojams

Tačiau nereikia pamiršti ir medinių konstrukcijų trūkumų arba priežasčių, kodėl Lietuvoje dar nėra medinių pastatų proveržio. Prof. G. Stauskio teigimu, viena pagrindinių problemų – meistrų, profesionalų, kurie gali dirbti su medinėmis konstrukcijomis, trūkumas. Kita priežastis, stabdanti tokių pastatų Lietuvoje statybas – žmonių baimė dėl tokių statinių degumo. Tačiau mokslininkas tikina, kad apie medienos degumą reikia kalbėti atsižvelgiant į kiek ir kaip ji buvo naudota. Užduotis suplanuoti saugų medinį pastatą jau tenka projektuotojams.

„Tie, kam teko matyti, kaip dega rąstas, žino, kad rąstas yra nedegantis, jis apanglėja iš išorės ir toliau nedega. Bet jeigu mes kalbame apie plonas medienos konstrukcijas – plonas lentas ir pan. žinoma, kad jos sudega, bet lygiai taip pat dega, kitaip tariant, lydosi ir betonas. Tad reikia, kad specialistai objektyviai pasižiūrėtų į šią medžiagą ir surašytų savo rekomendacijas projektuotojams, nes šiuo metu ši medžiaga yra demonizuojama“, – tvirtina pašnekovas.

Mediniai pastatai
Foto: Shutterstock

Medis sudega lėčiau

Projektuotojai ir medienos ekspertai jau žino, kaip planuoti saugius ir įspūdingus medinius pastatus, Tokių pavyzdžių – apstu Vakarų šalyse ir Skandinavijoje. Lietuviai taip pat neatsilieka ir jau laukia progos pademonstruoti, kokius saugius šedevrus galima pastatyti naudojant medieną. UAB „Vakarų medienos grupė“ Tvarios statybos ekspertas Paulius Milčius sako, kad dėl gaisrų tokiuose pastatuose nerimauti nereikėtų, nes medis nėra pati pavojingiausia žaliava statybai. Kai kuriais atvejais galima traktuoti, kad plienas ir tuo labiau plastikas yra greičiau sudegančios arba išsilydančios medžiagos.

„Jeigu garsieji Niujorko dvyniai dangoraižiai (angl. World Trade Center) būtų buvę iš modernių inžinerinės medienos konstrukcijų, nebūtų buvę tiek daug aukų. Nes jie buvo plieniniai, o plienas, kaip žinome, savo tvirtumą praranda staiga, esant aukštai temperatūrai jis lydosi. Medis yra ta konstrukcija, kurios ugniagesiai, išmanantys konstrukcijas, nebijo, nes žinodami, kada prasidėjo gaisras, gali numanyti, kiek laiko pastato konstrukcijos išsilaikys. O šiuo atveju, kalbant apie saugumą, svarbiausia yra išsaugoti žmonių gyvybes. Tai daug reikšmės turi, kiek laiko žmogus turi evakuotis iš pastato. Antras dalykas – kaip greitai ugnis gali būti užgesinta ir kaip greitai, efektyviai ugnis gali būti stabdoma“, – sako pašnekovas.

Mediniai pastatai
Foto: Shutterstock

P. Milčius akcentuoja, kad šiandien Lietuvoje norima statyti paprasčiausius gyvenamuosius ir visuomenės paskirties medinius pastatus, kuriems jau dabar taikomi aukščiausi saugumo standartai.

„Mes neplanuojame statyti gynybinių pastatų iš medienos. Juk mes planuojame statyti gyvenamuosius ir komercinius pastatus. Kai galvojame apie gyvenamuosius pastatus, mes vis dar įsivaizduojame, kad juose žmonės valgį gaminasi ant krosnies, degančios atvira liepsna. Taip nėra. Mūsų inžinerinės sistemos pažengė. Mūsų medinių konstrukcijų medžiagos ir sprendiniai pažengė“, – pabrėžia pašnekovas.

Šie metai – proveržio laikas

Šiuolaikinės technologijos, pašnekovų teigimu, jau leidžia pastatyti saugius medinius pastatus. Viena iš priežasčių, kodėl tai dar nevyksta – teisės aktai. Tačiau aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius laidoje „Delfi tema“ tikina, kad jau greitai sulauksime pokyčių.

„Medinių pastatų statybas riboja teisės aktai. Daugiausiai – susiję su gaisrine sauga. Nėra taip, kad visai negalima statyti medinių pastatų. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas leidžia pastatyti kokių keturių aukštų pastatą, kuriame dalis konstrukcijų būtų medinės. Aukštesnių turbūt jau nebe. Šiuo metu yra rengiamas projektas. Kartu su kolegomis iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento tikimės jau artimiausiu metu parengti ir pateikti visuomenei susipažinti kitokį reglamentavimą, kuris leistų statyti ir 9 aukštų daugiabučius ar kitos paskirties pastatus iš medinių konstrukcijų“, – pažymi aplinkos viceministras.

Tačiau, jo teigimu, teisės aktai nėra vienintelė problema. Svarbu ne tik pakoreguoti reglamentus, bet ir padėti visuomenei suprasti, kad mediniai pastatai taip pat yra saugūs.

„Yra ir pačių gyventojų baimių dėl tokių pastatų saugumo. Sunku vertinti, kiek jos pagrįstos, tačiau būtina į jas atsižvelgti ir žmonių saugumas yra esminis dalykas, kai kalbame apie bet kuriuos pastatus. Kad galėtume sumažinti tą baimę, esame numatę kai kurias kompensacines priemones, kurios susijusios su griežtesniais gaisrinės saugos reikalavimais. Tiesiog statant tokius pastatus, reikės numatyti daugiau gaisrinės saugos priemonių. Klausimai, ar mediniai daugiaaukščiai sudegs greičiau, net neturėtų būt keliami, nes nepaisant to, iš kokių konstrukcijų pastatytas namas, jis, pirmiausia, turi būti saugus. Tai jau yra projektuotojų ir inžinierių užduotis“, – pasakoja D. Kvedaravičius.

Mediniai pastatai
Foto: Shutterstock

Pašnekovas tęsia, kad net ir Vyriausybės programoje yra iškeltas uždavinys, susijęs su medinių pastatų statyba: „Iki 2024 metų Lietuvoje viešieji pastatai turi būti statomi taip, kad pusė medžiagų būtų organinės kilmės.“

„Manau, kad šie metai bus lūžio metai. Kaip ir minėjau, keičiamos gaisrinės saugos taisyklės. Taip pat renovacija turėtų sukti medienos naudojimo keliu. Per šiuos metus atsiras reguliavimas, kuris įpareigos valstybę rodyti pavyzdį ir skatins viešuosiuose pirkimuose reikalauti medinių konstrukcijų iš rangovų. Todėl tikrai esu įsitikinęs, kad šie metai bus proveržio metai“, – pabrėžia aplinkos viceministras.

Daugiau apie planuojamus pokyčius žiūrėkite laidoje „Delfi tema“.