Dėl pabrangusios elektros energijos, nuosavų namų gyventojai ėmė dar aktyviau domėtis galimybėmis įsirengti saulės elektrinę. Energetikos ministerijos duomenimis, 2015 m. gaminančių vartotojų buvo 63, 2018 m. – 1097, o praėjusiais metais jų įregistruota jau daugiau kaip 14,3 tūkst. Didžioji dalis, daugiau kaip 13 tūkst. yra privatūs vartotojai.
Per šių metų sausio mėnesį į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) dėl paramos saulės elektrinėms kreipėsi apie 12 tūkst. žmonių. Jų prašoma pinigų suma reikšmingai viršijo paskirstymui numatytą sumą. Kodėl? Žinoma, daugėjo norinčių įsirengti saulės elektrinę, tačiau kita sumos viršijimo priežastis – išaugusios saulės elektrinių kainos.
Į „Delfi būstas“ kreipėsi vilnietis Raimundas, kuris norėtų gauti paramą saulės elektrinei įsigyti. Pašnekovo teigimu, paraišką jis teiks per kitą paraiškų teikimo etapą, tačiau vilnietis pastebi, kad saulės jėgainių kainos stipriai paaugo, o paramos dydžiai lieka patys.
„Aš dėl kompensacijos kreipsiuosi, bet nelabai suprantu, kodėl valstybė nedidina paramos vienam gyventojui (namų ūkiui – red. past.), nors saulės elektrinių kainos išaugusios visomis prasmėmis – ir pačios elektrinės, ir įrengimo kaina smarkiai pakilo. Sakyčiau, neadekvačiai, jau abejoju, ar man ji atsipirks per laikotarpį, kurį planavau. Neatrodo logiška situacija. Deklaruojame, kad esame valstybė, kuri remia žaliąją energetiką, bet išaugusios kainos ir kompensacijos nedidinimas, manau, situaciją pablogins“, – mintimis dalinasi Raimundas.
Paskaičiavo, kiek brango saulės elektrinės
Saulės elektrinių gamintojai ir montuotojai paskaičiavo, kiek lietuviams brango saulės energetika. UAB „Saulės grąža“ Deiminta Noreikienė sako, kad vidutiniškai 1 kW saulės elektrinės galios kaina išaugo 70-80 Eur. Anot jos, kainų pokyčiai įvyko dėl žaliavų brangimo, pavyzdžiui, pakilo pagrindinio modulių komponento silicio kainos ir dėl to ženkliai saulės modulių kaina. Taip pat ūgtelėjo ir montavimo konstrukcijų kainos, logistika ir bendras kainų augimas rinkoje, infliacija
Tokias pat saulės elektrinių kainų augimo priežastis vardija ir bendrovės „Solet Technics“ generalinis direktorius Andrius Karazinas. Jis skaičiuoja, kad privačios saulės elektrinės pabrango mažiausiai 10 proc.
„Prieš pabrangimą privati 10 kW galios saulės elektrinė kainavo maždaug nuo 8000 eurų, dabar tokia pati kainuotų maždaug 9000 eurų. Jei pasirenkama ne pigiausia įranga, o kokybiškesnė, kuriai suteikiama daugiau garantijų, brangimas gali būti dar didesnis. Saulės parkų elektrinių 1 kW kaina pernai prieš pabrangimą siekė 850 eurų, dabar – 1050 eurų“, – vardija pašnekovas.
Jo teigimu, brango bene visi saulės elektrinės kainą sudarantys elementai: modulių komponentai, gamybai naudojama energija, logistika, įrengimo darbai. Atlyginimai rinkoje vidutiniškai padidėjo apie 20 proc., tačiau išaugusi darbų kaina galutinę projekto sąmatą padidino vos apie 3 proc. Jo teigimu, logistinės išlaidos pabrangusios rekordiškai: prieš porą metų prekių konteineris kainavo apie 3000 eurų, dabar – 15 000 eurų, priklausomai nuo to, iš kokio uosto gabenama.
„Kinijos uostuose, dėl ribotų pakrovimo pajėgumų, susidariusios konteinerių eilės, tai smarkiai sumažino konteinerių pasiūlą ir drastiškai padidino kainas. Kone dvigubai pabrango elektrinių komponentai, mat brango aliuminis ir stiklas. Didžiausia elementų gamintoja Kinija reikšmingą dalį gamybos nukreipė vidinių šalies poreikių tenkinimui ir didelius projektus Indijoje, o sumažėjus pasiūlai elementų kaina rinkoje dar išaugo. Tuo tarpu elektros kainoms Europoje mušant visų laikų rekordus, tiek namų ūkiai, tiek verslas bei viešasis sektorius suskubo įsirenginėti saules elektrines desperatiškai siekdami sumažinti išlaidas elektros energijai. Pridėkime prie šios situacijos dar ir rekordiškai išaugusį infliacijos lygį bei subsidijas atsinaujinantiems energijos šaltiniams įsirengti ir gauname labai stiprią paskatą investuoti į saules elektrines. Kainos pastaruoju metu stabilizuojasi, tačiau nematome objektyvių priežasčių, dėl ko jos artimiausiu metu galėtų mažėti“, – komentuoja ekspertas.
Nors saulės elektrinių kainos augo, paramos dydžiai liko tie patys. Kaip informuoja APVA, jie nesikeitė nuo pat priemonės pradžios – 2019 metų.
„Paramos dydis įsirengus pilną komplektą (saulės modulius ir inverterį) yra 322,91 eurų už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios, o paramos dydis įsirengus tik saulės modulius yra 242,92 eurų už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Finansavimo sąlygų aprašą, kuriame yra numatytas fiksuoto įkainio dydis, tvirtina Energetikos ministerija. Kvietimai teikti paraiškas saulės elektrinėms įsirengti ar įsigyti iš saulės elektrinių parkų vyko iki šių metų vasario 11 d. Pareiškėjai, užpildę paraiškas pagal minėtus kvietimus, atsakymus apie paraiškos vertinimo rezultatus gaus kovo 16 d. Gavę atsakymus apie paraiškos patvirtinimą ir finansavimo rezervavimą, įgyvendinti projektus ir pateikti išlaidų kompensavimo prašymus turės iki šių metų lapkričio 11 d.“, – informuoja APVA atstovė Austėja Jonaitytė.
Norinčių įsirengti saulės elektrinę nemažėja
Nepaisant išaugusių kainų, susidomėjimas saulės elektrinėmis yra didelis. A. Karazino teigimu – rekordinis. Jo teigimu, tai galėjo paskatinti ir papildoma valstybės parama saulės elektrinių įsirengimui. Siekiant didinti namų ūkių energetinį savarankiškumą prie šiemet jau suplanuotų 5,44 mln. eurų buvo skirti papildomi 35 mln. eurų saulės elektrinių įsigijimui arba įsirengimui namų ūkiuose.
„Reikšmingai pakilus elektros kainoms jaučiame ir gyventojų, ir verslų susidomėjimą, ypač tų, kurie daug elektros naudoja gamybai. Privačių saulės elektrinių paklausa neatsiejama nuo paramos politikos: tokių klientų, kurie norėtų įsirengti saulės elektrinę be valstybės paramos, labai nedaug. Finansų ministrei paskelbus, kad šiemet saulės elektrinėms papildomai skiriami 35 mln. eurų paramos, visi rinkos dalyviai suprantame, kad laukia aršus darbymetis. Dabar yra klausimas, ar rinka bus pajėgi patenkinti paklausą, ar užteks pajėgumų įrengti elektrines visiems norintiems. Juo labiau, dauguma klientų saulės elektrines nori įsirengti ankstyvą pavasarį, kad elektrinė iš karto dirbtų našiai“, – pažymi A. Karazinas.
Sumažėjusiu klientų susidomėjimu saulės elektrinėmis nesiskundžia ir UAB „Saulės grąža“. Bendrovės atstovė D. Noreikienė sako, kad su parama galima sutaupyti net iki 30 proc. elektrinės išlaidų, o saulės elektrinės atsipirkimo laikas pagreitėja trečdaliu.
„Taip pat pastebėjome išaugusį klientų skaičių, kurie nepretenduoja į valstybės teikiamą paramą arba jos nelaukia ir saulės elektrinę įsirengia jau dabar. Viena iš pagrindinių priežasčių – išaugusios elektros energijos kainos. Klientai suprato, kad nuosavas energijos gamybos šaltinis yra patikimas būdas apsisaugoti nuo kainų šuolių ir užsitikrinti mažesnes išlaidas elektrai ateityje“, – komentuoja pašnekovė.
Susiduria su didesnėmis problemomis
A. Karazinas teigia, kad nepaisant pokyčių rinkoje, valstybės dėmesys atsinaujinančiai energetikai išlieka didelis. Vienas Vyriausybės tikslų – saulės energetikos plėtra iki 1 gigavato per ateinančius trejus metus. Tačiau, anot A. Karazino, kad tikslas būtų pasiektas, reikalingi papildomi veiksmai, ne tik paramos saulės elektrinių įsirengimui užtikrinimas.
„Vertėtų atskirti klausimus, kuriems reikia diskusijų nuo visiškai aiškių ir pastaruosius spręsti nedelsiant, sudarant sąlygas rinkai toliau natūraliai plėstis. Šiuo metu didžiausia kliūtis, vadinamas butelio kaklelis – prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų sąlygos. Labai sunku suderinti tinkamos žemės paskirties ir prijungimo prie tinklo sąlygas, kad elektrinės parko veikla būtų ekonomiškai tikslinga“, – tikina pašnekovas.
Susiduriama ir su kita problema: saulės elektrinei neužtenka elektros tinklo pajėgumų, dėl to gaminančių vartotojų nėra tiek, kiek norinčių tokiais būti. „Delfi būstas“ pasiteiravo Energetikos ministerijos, kas daroma, kad didesnė dalis gyventojų turėtų galimybes bent svarstyti apie alternatyvius energijos šaltinius. Gautame atsakyme teigiama, kad privatiems asmenims priklausančių saulės elektrinių kiekis Lietuvoje auga eksponteniškai ir artimiausiais metais turėtų padvigubėti, tad būtina užtikrinti, kad plėtra bus sklandi.
„Toks staigus augimas įpareigoja peržiūrėti galiojančią įstatyminę bazę, nes dabartinis reguliavimas yra pasenęs ir neatitinka nei šiandieninių Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros tikslų Lietuvoje, nei technologinės pažangos bei inovacijų energetikoje, taip pat apstu biurokratinių trukdžių, perteklinių ribojimų, kurie stabdo žaliosios energetikos plėtrą. Todėl jau šioje Seimo sesijoje Energetikos ministerija teiks pataisų paketą, kuriais nutiesime kelią sklandžiai ir greitai žaliosios energetikos plėtrai“, – rašo Energetikos ministerija.
Aiškinama, kad juose bus numatyta ir jūsų minimų klausimų sprendimai – tiek prisijungimo prie tinklo, tiek mažiau pasiturinčių visuomenės grupių įtraukimą į AEI plėtrą per energetines bendrijas.
Atsinaujinančių energijos išteklių bendrijoms ieškoma būdų palengvinti veiklos ir plėtros sąlygas, tai pat akcentuojamas savivaldybių įtraukimas į šį procesą, vertinamas finansavimo intensyvumas ir kt. Planuojama visą parengtą paketą pristatyti detaliai.
„Paramos intensyvumo didinimo klausimas kol kas nesvarstomas – pirmiausia dėl to, kad ta pati lėšų suma būtų išdalinta mažesniam ratui. Antra, prie esančių elektros kainų rinkoje saulės elektrinių atsiperkamumo laikotarpis ženkliai sutrumpėja, trečia, dar didesnės kompensacijas galėtų dirbtinai sukelti įrangos kainas ir taip „perdeginti“ rinką. Tad, jei ir bus pokyčių kompensavimo sąlygose, jie būtų svarstomi tik įvertinus, kaip sėkmingai pavyko rinkai įsisavinti jau skirtus 40 mln. eurų valstybės kofinansavimo lėšų“, – paaiškinama Energetikos ministerijos laiške.
