Prieš gerą mėnesį žiniasklaidoje mirgėjo istorija apie smalkėmis savo bute apsinuodijusį vyrą ir jo dukrą. Tąkart žurnalistai kėlė klausimą: kokiu būdu daugiabutyje, kuriame nėra krosnies, šeima apsinuodijo smalkėmis?
Ši nelaimė Kauno miesto gyventojai Silvijai priminė vos tragiškai nepasibaigusio įvykio jos namuose.
„Tą lemtingą vakarą vonioje išlipusi suklupo dukra Karilė. Iškvietėme greitąją ir supratome, kad tai įvyko nuo apsinuodijimo smalkėmis, nors jokio kvapo ar įtarimų mums nekilo“, – pasakojo Silvija.
Anglies monoksidas yra „klastingas“ nuodas, nes neturi kvapo, skonio ar spalvos, todėl sunku pastebėti jo nuotėkį. Smalkes gali išskirti ne tik netvarkingos krosnys ar židiniai, bet ir modernūs dujiniai katilai, naudojami vandens ar patalpų šildymui.
Respublikinės Vilniaus Universiteto ligoninės (RVUL) toksikologijos centro vadovas, klinikinės toksikologijos gydytojas, gydytojas anesteziologas reanimatologas dr. Robertas Badaras pranešime sakė, kad apsinuodijimas smalkėmis vyksta lėtai, tačiau galų gale žmogus praranda sąmonę.
„Apsinuodijus smalkėmis žmogaus organizme hemoglobinas tampa nebepajėgus pernešti deguonį. Tad žmogus pradeda jausti deguonies stokos požymius – galvos svaigimą, pykinimą, kol galiausiai prarandama sąmonė. Kaip greitai šie procesai vyksta priklauso nuo smalkių koncentracijos patalpoje“, – tikino medikas.
Pasak jo, svarbiausia pagalba smalkėmis apsinuodijusiam žmogui – grynas oras. Tad reikėtų nedelsiant pradaryti langą, o nukentėjusįjį išnešti į gryną orą, pralaisvinti drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti, iškviesti greitąją pagalbą.
Dr. Robertas Badaras taip pat pridurė, kad sveikam žmogui be specialios įrangos eiti į smalkėmis užterštą patalpą taip pat pavojinga: jeigu dujų koncentracija didelė, galima greitai pačiam apsinuodyti. Tad pirmiausia reikėtų atidaryti duris ar langą patalpoje, siekiant kuo greičiau sumažinti dujų koncentraciją.
Apsinuodijusio žmogaus gydymas, anot toksikologo, priklauso nuo jo būklės. Jeigu žmogus apsinuodija nesunkiai, jam gali užtekti ir tiesiog patekti į gryną orą ir gauti deguonies, o sunkūs apsinuodijimo atvejai gali grėsti ir ilgalaikėmis pasekmėmis – trumpalaikės atminties sutrikimais, neurologine simptomatika.
Iš kur būstuose atsiranda smalkių?
Smalkės ima cirkuliuoti patalpose dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – netvarkingos ventiliacijos. Tai ypač aktualu nuosavų namų savininkams, kurie šildymui naudoja krosnį. Taip pat – netvarkinga namų šildymo įranga, pavyzdžiui, dujinis katilas. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Koordinavimo ir analizės skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Gruzdys paaiškina, kad daugiabučiame name (arba bet kuriame kitame gyvenamajame pastate ar pirtyje) smalkės gali susidaryti deginant malkas, pjūvenų briketus, anglis, durpių briketus krosnyse, židiniuose ar katiluose, gamtines, suskystintas naftos dujas ar skystą kurą vandens šildymo katiluose.
„Kadangi smalkės lengvesnės už orą, į gyvenamąsias patalpas jos gali patekti per pastato konstrukcijų nesandarumus iš garažų, esančių po gyvenamosiomis patalpomis. Siekiant išvengti smalkių patekimo į patalpas reikia neužvedinėti automobilių patalpose arba tai daryti kaip galima trumpiau, užtikrinti trauką dūmtraukiuose, tikrinti jų sandarumą. Šiuolaikiniuose katiluose įrengiami traukos davikliai, kurie atomatiškai išjungia katilą nesant dūtraukyje traukos“, – akcentuoja pašnekovas.
Ekspertas tęsia, kad ir ilgą laiką veikiant dujinei viryklei virtuvės patalpoje ne tik išsiskiria dujų degimo produktai, bet sudeginamas oras, dėl ko gali pasireikšti galvos svaigimo simptomai, todėl labai svarbu patalpoje, kur yra šildymo ar dujas deginantis prietaisas, užtikrinti gerą tinkamą oro apykaitą. Tuo tikslu visose patalpose turi būti įrengti natūralios traukos vėdinimo kanalai, kurie turi būti prižiūrimi, periodiškai tikrinami.
Dėmesys įrangai
Kalbėdamas apie naujos statybos daugiabučiuose kai kuriais atvejais montuojamus dujinius katilus, K. Gruzdys teigia, kad jų būna įvairių tipų, jie yra skirtingi, todėl labai svarbu, jog katilo tipo parinkimą atliktų kvalifikuotas projektuotojas.
„Katilai yra skirtingų konstrukcijų su natūraliu dūmų šalinimu ir mechaniniu, degimui imantys orą iš patalpos arba iš lauko, dūmus šalinantys per dūmtraukius ir per sieną. Vienu žodžiu, konstrukcija parenkama pagal poreikius ir galimybes“, – pabrėžia ekspertas.
Jo teigimu, norint išvengti smalkių nuotėkio ir vienbučiuose, ir daugiabučiuose, pirmiausia, būtina atsakingai rinktis ir, svarbiausia, montuoti šildymo įrangą, nepamiršti ventiliacijos. Taip pat, žinoma, teisingas ir atsakingas eksploatavimas, kasmetinis ar net dažnesnis įrangos tinkamumo naudoti tikrinimas.
„Svarbiausia dujų nuotekio ir smalkių patalpose atsiradimo prevencija yra geras t.y. techniškai tvarkingas įrengimas ir teisingas eksploatavimas. Aišku, be situacijų kada privalomai pagal teisės aktus reikalaujama, dujų nuotėkio prevencijai galima įrengti uždujinimo signalizaciją su atkirtos vožtuvu. Taip pat galima įsirengti į anglies monoksidą reaguojančią signalizaciją“, – pataria ekspertas.
Vis dar tikima, kad smalkių pavojus gresia tik vienbučių gyventojams
Praėjusių metų pabaigoje apsaugos sistemų bendrovės „Eldes“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad anglies monoksido jutikliai – vis dar ganėtinai retas reiškinys gyventojų namuose. Tyrimo duomenimis, juos turi įsirengę vos 23 proc. gyventojų.
„Tai – labai maža dalis, žinant, kad šie jutikliai yra kritinės svarbos ir gali išgelbėti gyvybes. Didžiosios dalies Lietuvoje įvykusių apsinuodijimo nelaimių būtų buvę galima išvengti, jeigu gyventojai būtų įsirengę šią prevencinę priemonę. Ir tai nėra tik Lietuvoje pastebima problema – remiantis „Pasaulio sveikatos organizacijos“ (WHO) pateiktais duomenimis, Europoje nuo apsinuodijimo smalkėmis kiekvienais metais žūsta daugiau žmonių nei nuo ŽIV ar odos vėžio“, – pranešime spaudai pastebėjo „Eldes“ direktorius Artūras Taicas.
Anot jo, kartais galvojama, kad anglies monoksido jutikliai yra svarbūs tik namams, kurie kūrenami krosnimi ar turi židinį, tačiau jie būtini ir dujomis besišildančiuose namuose, nes juose taip pat gali įvykti pavojingų dujų nuotėkis. Pasak eksperto, anglies monoksido daviklį svarbiausia įrengti patalpoje, kurioje yra šildymo prietaisas, nes būtent čia pirmiausia pasklinda nuodingos dujos, kurias užfiksuotų jutikliai ir galėtų įjungti signalizaciją.
Apsinuodijimo simptomai
Apsinuodijimas anglies monoksidu gali būti lengvas arba sunkus. Nedidelis anglies monoksido kiekis patalpoje sukelia lengvą apsinuodijimą, kuriam būdingas galvos skausmas, svaigimas, veržimo jausmas, pulsavimas smilkiniuose, ūžimas ausyse, dažnas kvėpavimas, pykinimas, kartais su vėmimu, tačiau žmogus išlieka sąmoningas. Lengvas apsinuodijimas smalkėmis yra labai pavojingas, nes atsiradę negalavimai iš pradžių gali būti neatpažinti ir nesusieti su apsinuodijimu. Smalkėms labai jautrūs naminiai gyvūnai, todėl juos auginantys žmonės turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį gyvūnų elgesį ir savijautą, signalizuojančią apie galimą apsinuodijimą anglies monoksidu. Tačiau geriausia išeitis – įsigyti anglies monoksido detektorių (nepainioti su privalomais dūmų detektoriais).
Smalkėmis kvėpuojant nuolat, gali grėsti lėtinis apsinuodijimas. Tada žmogus blogai miega, sutrinka širdies veikla, jaučiamas bendras blogumas, suprastėja atmintis, sunku susikaupti, skauda galvą. Dažnai panašiais simptomais skundžiasi visa šeima.
Į gyvenamąją aplinką iškart patekus labai dideliam anglies monoksido kiekiui, žmogų ištinka sunkus ūminis apsinuodijimas, jis staigiai netenka sąmonės, prasideda traukuliai, gali sustoti kvėpavimas. Tokiu atveju jį būtina kuo greičiau išnešti į gryną orą, prasegti drabužius, kad būtų lengviau įkvėpti, ir į pagalbą kviesti skubios pagalbos medikus, kad būtų kuo greičiau pradėtas gydymas.
Apsinuodijimo pasekmės gali išlikti ilgai
Ar žmogus tikrai apsinuodijo anglies monoksidu padeda nustatyti kraujo tyrimas, parodantis karboksihemoglobino koncentraciją kraujyje. Pagal tai diagnozuojamas ir apsinuodijimo smalkėmis sunkumas. Tačiau šis tyrimas efektyvus tik kelias valandas po apsinuodijimo – praėjus kiek laiko ar pabuvus gryname ore, karboksihemoglobino koncentracija sumažėja ir ne visais atvejais atspindi būklės sunkumą.
Apsinuodijimo anglies monoksidu pasekmės priklauso nuo smalkių koncentracijos ir kvėpavimo užterštu oru trukmės. Simptomai gali pasireikšti ne tik iškart po apsinuodijimo, bet praėjus net 2–4 savaitėms po besimptomio periodo (uždelsta encefalopatija). Žmonėms gali atsirasti atminties sutrikimų, klausos ir regos pažeidimų, šlapimo nelaikymas, raumenų koordinuotos veiklos motorinės funkcijos sutrikimai, demencija, asmenybės ir nuotaikos sutrikimai.
