Vonios malonumus pamiršo

Kaip pasakojo Nevėžio gatvės 40A daugiabučio gyventoja Elvyra Živilienė, jau maždaug porą metų jie gyvena be karšto vandens. Atsukus čiaupą, į vonią privarva vos 35 laipsnius siekiantis vanduo.

„Virtuvėje indams plauti teko montuoti elektrinį šildytuvą, o kai einame maudytis į vonią, papildomai prisikaitiname kelis puodus. Kitaip sušaltume“, – pasakojo moteris.

Anot jos, gyvatukas taip pat vos „gyvas“ – net išplautos kojinės per naktį neišdžiūsta. Šitaip gyvena kampiniai butai nuo pirmojo iki pat penktojo aukšto. Nors iš čiaupo bėga vos drungnas vanduo, už išleistus kubus žmonės moka taip pat, kaip už karštą.

„Mūsų butas penktame aukšte ir dar kampinis. Iki renovacijos žiemą butuose temperatūra nepakildavo aukščiau 16 laipsnių, taigi, užsigrūdinom. Taip šiltai, kaip dabar, namą dar renovuojant, niekada negyvenome. Tačiau dabar prausiamės vos drungnu vandeniu. Vyras po insulto, sušąla, kol jį nuprausiu“, – guodėsi E. Živilienė.

Į laimingųjų sąrašą nepateko

Daugiabučio gyventojai ne kartą kreipėsi į bendrovę Panevėžio butų ūkį, net rinko parašus, jog šioji išplautų vamzdynus. Kaimynai, susidūrę su ta pačia bėda, pagalbos sulaukė – po ilgų prašymų jų karšto vandens stovas visgi buvo išplautas.

„Net nuėjau pas kaimynę įsitikinti, ar tikrai tas karštas vanduo yra – net garai eina. Tai kodėl taip nebuvo galima išplauti ir mūsų stovo?“ – nesuprantama E. Živilienei.

Daugiabutis, kuriame nėra karšto vandens (P. Židonio nuotr.)

Panevėžio butų ūkio specialistai jai teisinosi neturintys laisvų santechnikų, vėliau – įrangos.

Galiausiai motyvavo, kad toks praplovimas negelbės – gal metus bus gerai, bet vėliau gyventojai ir vėl susidurs su ta pačia bėda. Neva vienintelis problemos sprendimas – keisti vamzdžius.

„Bet ar čia mūsų rūpestis, kad neturi įrangos ar žmonių? Mes mokame pinigus, norime gauti ir paslaugą. Absurdiška: siūlo keisti vamzdžius, kurie pakeisti vos prieš penkerius metus“, – stebisi E. Živilienė.

Neįsileidžia į butus

Nevėžio gatvės 40A namo pirmininkas Antanas Baranauskas teigė, kad daugiabučio renovacija dar nėra baigta. Jos investiciniame projekte gyventojai numatė atlikti tik svarbiausius darbus. Praktiškai visi vamzdynai iš metalinių į plastikinius buvo pakeisti dar iki renovacijos, maždaug prieš penkerius metus. Iš išorės vamzdžiai atrodo kaip nauji, tačiau dėl itin kalkėto vandens jų sienelės labai greitai užsinešė. Sumažėjus vamzdžio skersmeniui, sumažėjo ir vandens spaudimas bei cirkuliacija, dėl to kai kuriuose butuose gyventojai nebeturi karšto vandens.

„Ta pati bėda buvo ir pas mane. Problemą galima pašalinti atlikus cheminį vamzdžių valymą. Išvalius kalkes, vanduo vėl cirkuliuoja taip, kaip ir turi būti. Tačiau tam, kad būtų pravalyti vamzdžiai, teko ilgai su Panevėžio butų ūkiu pakariauti, net iki pykčių. Bet išvalė du stovus, ir viskas. Pradėjo aiškinti, kad neturi santechnikų ir tam tinkamo aparato“, – pasakojo namo pirmininkas.

Išvaliusi tik dalį vamzdynų, bendrovė pareiškė, kad reikia keisti dar visai neseniai pakeistus vamzdžius. Tam netgi buvo pakoreguotas renovacijos investicinis planas. Tačiau tokiam žingsniui pasipriešino kai kurie gyventojai – sužinoję, kad vėl bus keičiami dar nauji vamzdžiai, kai kurie net neįsileidžia į savo butus meistrų.

„Gyventojai nesupranta, kodėl reikia keisti vamzdžius, kurie prieš keletą metų pakeisti. Jų akimis, tereikėtų padaryti cheminį valymą ir problema būtų išspręsta. O Panevėžio butų ūkis atsisako valyti. Užburtas ratas ir nežinau, kaip iš jo išeiti“, – pripažįsta A. Baranauskas.

Sumontuoti prasti vamzdžiai

Panevėžio butų ūkio pirmosios tarnybos vadovas Ričardas Ramoška „Sekundei“ aiškino iš dalies suprantantis gyventojų nenorą keisti beveik naujus vamzdžius. Tačiau, anot jo, problema ir yra ta, kad buvo sumontuoti netinkami vamzdžiai ir jie jau spėjo užakti. Pasak R. Ramoškos, tai yra ne tik šio daugiabučio, bet ir daugelio kitų, kurie nusprendė karšto vandens vamzdynus keisti į plastikinius lituojamus.

Daugiabutis, kuriame nėra karšto vandens (P. Židonio nuotr.)

„Ir daugiau daugiabučių yra susidūrę su lygiai ta pačia problema. Prapjovus tokį vamzdį matyti, kad jis visas užakęs ir užkalkėjęs. Jo pralaidumas tesiekia vos 10 proc. Natūralu, kol tokiu vamzdžiu vanduo, kol atiteka iki buto, atvėsta. Dabar tokie vamzdžiai karštam vandeniui nebemontuojami – žmonės renkasi plastikinius daugiasluoksnius arba plieninius. Nors dokumentacijoje rašoma, kad ir lituojami vamzdžiai tinkami karštam vandeniui, bet praktika rodo kitaip“, – aiškino R. Ramoška.

Pasak vadovo, dėl to ir Nevėžio g. 40A gyventojams rekomenduota pakeisti karšto vandens bei cirkuliacinius vamzdžius.

Įmonės atstovas sutinka, kad visgi įmanoma užkalkėjusius vamzdžius išplauti, tačiau bendrovė to padaryti dabar negali.

„Tame name esame išplovę du stovus. Labai gaila, bet mūsų turėtas prietaisas vamzdynams plauti sugedo. Lietuvoje jais neprekiaujama, mūsų specialistai ruošiasi jį pirkti Lenkijoje. Kita vertus, šio namo mes neadministruojame, mūsų santykiai su bendrija sutartiniai – atliekame tik iš anksto sutartas paslaugas. Mokamas bet kokias paslaugas bendrija gali pirkti iš kitų teikėjų, jie nėra prie mūsų pririšti“, – sakė R. Ramoška.