Tam, kad būtų lengviau priimti sprendimus renkantis baldines medžiagas, „Blank Page“ akademija organizuotame seminare „Baldinės medžiagos“ pristatė skirtingų sričių specialistų įžvalgas ir patarimus, padėsiančius lengviau suprasti, kokiais kriterijais remiantis reikėtų rinktis medžiagas savo kietiesiems baldams.
Šiandien baldinių medžiagų pasirinkimas yra itin platus. Apie jas girdime ir įvairių klaidingų vertinimų ir, kaip teigia UAB „Finų Medis“ baldinių plokščių ekspertas Antanas Pranckūnas, mitų.
Baldinės plokštės nėra draugiškos aplinkai. MITAS
A. Pranckūnas teigia, kad žiedinės ekonomikos principas jau seniai naudojamas baldinių plokščių gamyboje. Skirtingos įmonės plokščių gamybai sunaudoja nuo 60 iki 100 proc. perdirbtos ar nekondicinės medienos.
Baldinės plokštės išskiria kenksmingas medžiagas. MITAS
Dar vienas mitas – formaldehidai. Formaldehidas yra natūrali medžiaga, kurios galima rasti tiek daržovėse, vaisiuose ar duonoje. Visos baldinės plokštės Lietuvos rinkoje atitinka E1 arba E0.5 klasę ir yra saugios naudoti baldų gamybai.
Specialistas tęsia, kad renkantis plokštes svarbu suprasti, kuo skiriasi jų žaliavinės medžiagos, kurių dažnai galutinis vartotojas net nemato, nors būtent nuo jų savybių priklauso baldo naudojimas ir ilgaamžiškumas.
Taigi, trumpai, kokios pagrindinės medžiagos naudojamos korpusinių baldų gamyboje:
Medžio drožlių plokštė (MDP)
Gaminama iš skirtingų frakcijų medžio drožlių . Viduje stambesnės, išoriniuose sluoksniuose smulkesnės ir tankesnės. Tokiu būdų sukuriamas tvirtas paviršius furnitūrai ir tvirtinimo detalėms. Plokštės gamybos procesas, suspaudimo laipsnis daro įtaką plokštės kokybei. Labiau suspaustose plokštėse geriau laikosi medvaržčiai, furnitūra, baldas nekeičia formos, rečiau lūžinėja, skilinėja plokštės krašteliai.
Svarbu! Norint apsaugoti MDP žaliavinę plokštę nuo drėgmės ir aplinkos poveikio, reikia sandariai uždengti tiek plokštumas, tiek briaunas. Tam atliekamas plokštumų ir kraštų laminavimas – briaunavimas.
Vidutinio tankio medžio plaušo plokštė (MDF)
Tai didelio tankio medžiaga, todėl ją dažnai renkamasi dėl didesnio lankstumo ir gamybos įvairovės.
MDF privalumai ir galimybės:
Aukšto tankio medžio plaušo plokštė ( HDF)
Gaminamas kaip ir MDF tik dar stipriau supresuojamas ir gerokai plonesnis. Todėl laminuota arba dažyta, ši medžiaga dažniausiai naudojama baldų nugarėlėms.
Visos aukščiau išvardytos žaliavinės plokštės turi būti apsaugomos nuo bet kokio išorinio aplinkos poveikio, būtent todėl jos yra dengiamos skirtingais apsauginiais paviršiais. Dėl jų plokštės įgauna tiek praktiškas atsparumo savybes, tiek ir skirtingus dekorus.
Medžiagos, kuriomis galima padengti žaliavinę plokštę:
- Melamino dervoje įmirkytas popierius;
- Aukšto slėgio laminatai ( CPL/HPL);
- Lukštas;
- Plėvelė;
- Dažai;
- Lakas;
- Akrilas.
Melaminu laminuota medžio drožlių plokštė pasižymi šiomis savybėmis:
- Didelis paviršiaus dekorų, spalvų, tekstūrų pasirinkimas;
- Lengva apdirbti, prižiūrėti, valyti;
- Atsparios trinčiai, temperatūrai, UV spinduliams (nekeičia spalvos);
- Nekenksmingos aplinkai ir tinkamos perdirbti;
- Turi antibakterinių savybių (ne visų gamintojų).
Svarbu! Kaip tikroviškai atrodys ir kokį jausmą naudojant kels laminuoti paviršiai, smarkiai priklauso nuo paviršiaus tekstūros (piešinio iškilumo). Gamybos proceso metu įspaudžiami įvairūs reljefai. Tai suteikia plokštėms išskirtinumo, natūralumo. Jūs tai jaučiate matydami, liesdami baldo paviršių. Šiandien technologijos leidžia išgauti labai realistinį paviršių, gamintojai jau gali pasiūlyti plokščių laminavimo sprendimus su paviršiaus piešinį visiškai idealiai atitinkančia struktūra, vadinama sinchraporine.
Tuo tarpu laminuotas MDF jums bus naudingas tuomet, kai atsiras tam tikri specialūs poreikiai:
- Paviršių reikės frezuoti (MDF galima atverti, priešingai negu MDP) arba bus reikalingas itin blizgus ar itin matinis paviršius;
- Jeigu norėsite durelių atidarymui naudoti ne paviršines, o frezuotas rankenėles;
- Reikės išgauti kreivalinijines baldo formas.
Matiniai paviršiai
Sparčiai populiarėjant visiškai matiniams paviršiams, laminuotas MDF naudojamas vis dažniau.
Dėl tokio poreikio rinkoje pasirodo skirtingų gamintojų „anti finger print” sprendimai. Tai specialiomis technologijomis išgaunamos paviršiaus savybės, dėl kurių ant idealiai matinio paviršiaus lieka gerokai mažiau pirštų antspaudų.
Tačiau labai svarbu suprasti, kad nei vienas gamintojas dar nesukūrė stebuklingo sprendimo, ant kurio pirštų antspaudų neliktų iš viso.
Taigi, dažniausiai baldininkams ir medžiagų tiekėjams užduodamas klausimas, ar paviršius „nusičiupinės“, turi tik vieną atsakymą: jeigu ant paviršiaus atsiras nešvarumai, juos visada reikės nuvalyti nuo bet kokios medžiagos. Tad svarbiausia realistiškai vertinti situaciją: rinkdamiesi itin aukšto matiškumo paviršius, gausite išskirtinę velveto švelnumo tekstūrą, ant jos mažiau matysis pirštų antspaudai, tačiau paviršių teks valyti, kaip ir bet kokį kitą.
Tiems vartotojams, kuriems reikalingi padidinto atsparumo sprendimai bei plačios gamybinės galimybės, A. Pranckūnas siūlo pagalvoti apie aukšto slėgio laminatus.
Aukšto slėgio laminatas ( HPL/CPL)
Daugiasluoksnė, kieta medžiaga, kurios viršutinis dekoratyvinis sluoksnis padengtas permatoma melamino plėvele, suteikiančia paviršiui stiprumo.
Medžiaga pasižymi:
- atsparumu trinčiai;
- karščiui;
- tinkama intensyvaus naudojimo paviršių apdailai;
- tinkama kreivalinijiniams paviršiams išgauti;
- Tinkama tiek vertikaliems, tiek ir horizontaliems paviršiams.
Patarimai, kaip prižiūrėti ir naudoti matinius paviršius
Matiniai paviršiai pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir medžio masyvas. Svarbu! Paviršiai turi būti valomi tik minkšta, drėgna šluoste. Negalima naudoti abrazyvinių medžiagų arba miltelių, metalinių kempinėlių, poliruoklio, miltelių, baldų valiklių, baliklių, rūgštinių valiklių ar garų valymo įrangos. Šių atsargumo priemonių reikia paisyti, nes nuo abrazyvinių valiklių, aštrių kempinių ar indų plovimo šluosčių, jei valoma per stipriai, ant paviršiaus lieka ryškios dėmės, kurios sugadina paviršių ir jų nebegalima pašalinti. Riebalų likučiai taip pat turėtų būti pašalinti kuo greičiau (per 48 valandas), nes paviršius gali būti pažeistas, jei per ilgai juos paliksite.
Patarimai, kaip išvengti „dryžių“ ant paviršiaus
Valant paviršių organiniais tirpikliais, šaltu vandeniu ir senomis šluostėmis, dažnai susidaro dryžiai. Kad valant nesusidarytų dryžių, rekomenduojama paviršių nuvalyti šiltu vandeniu ir nusausinti popieriniais rankšluosčiais arba mikropluošto šluostėmis.
Lietuviams gamta yra itin svarbi gyvenimo dalis, todėl vis dažniau norime įsileisti ir į savo erdves natūralių medžiagų ir turėti galimybę mėgautis dalele gamtos. Vienas iš natūralių medžiagų sprendimų gamtos mėgėjams – interjero detalių ir kietųjų baldų gamybai rinktis medžio lukštą. Ilgametę patirtį šioje srityje sukaupęs įmonės UAB „Vegtomas“ vadovas ir šios srities specialistas Darius Sinkevičius pasidalino savo įžvalgomis, padėsiančiomis išvengti nemalonių staigmenų renkantis šią medžiagą.
Jo teigimu, natūralus medžio lukštas pagal gamybos metodus skirstomas į:
- Drožtinį;
- Lukštentą;
- Lakštinį.
Vienas kertinių parametrų renkantis medžio lukštą yra raštas. Raštai gali būti trijų pagrindinių tipų ir priklauso nuo pasirinkto gamybos metodo:
- Tangentinis;
- Pusiau tangentinis;
- Radialinis.
Pirkėjams, kurie apsisprendžia, kad savo namų erdvėje norės rinktis būtent natūralų lukštą, labai svarbu įvertinti, kokie jų pagrindiniai lūkesčiai ir atsakyti sau į svarbius klausimus:
Ar renkatės natūralų lukštą dėl natūralumo, dėl to, kad mėgstate nenuspėjamus ir įvairius medžio raštus, spalvų derinius ir būtent ta vizualinė įvairovė žavi savo organiškumu, o viena kita šaka ar balana baldo fasade jums atrodo itin žavu?
Norite savo erdvėje matyti medžio paviršius, mėgstate natūralumą, bet norite būti tikri, kad vizualinė išraiška atitiks jūsų norimus reikalavimus, kad spalvos bus tolygios ir paviršiai neturės šakų ir kitų aktyvių elementų?
D. Sinkevičius sako, kad pirmajam, natūralaus vaizdo mylėtojui, greičiausiai labiausiai tiks drožtinis lukštas. Jam būdingos savybės:
- Spalviniai pakitimai ir spalvos skirtumai;
- Raštų įvairovė ir netolygumas ilgio bei pločio atžvilgiu;
- Balana;
- Šakos.
Svarbu! Labai svarbu suprasti, kad renkantis natūraliausiai atrodantį, drožtinį lukštą didžiausia klaida – rinktis iš mažo pavyzdžio, kuris niekaip negali atspindėti pilno realaus vaizdo, nes pavyzdžiai, esantys kataloguose yra nedideli. Pavyzdžių ilgis nesiekia 15 cm ar geriausiu atveju 30 cm, o plotis dar mažesnis, tai yra tik maža medžio dalis, kai tuo tarpu baldai ar interjero detalių ilgis siekia 3 m ir daugiau, o ir plotis taip pat gerokai didesnis, todėl natūralu, kad vaizdas gali gerokai skirtis.
Siekiant numatyti galutinį rezultatą, saugiausia tai padaryti atvykstant apžiūrėti realaus dydžio lukšto pavyzdžių pas tiekėjus ar baldų gamintojus, kur galima iš lukšto susidėti didesnį paviršių. Padėti įsivaizduoti gali ir specialios programos, kurias siūlo skirtingi lukšto gamintojai. Svarbiausia – neužsakinėti aklai, pasitikint mažu medžiagos pavyzdėliu, nes galutinis rezultatas gali nustebinti ir ne visada maloniai.
Lukšto raštai ir spalvos
Skirtingos medžių rūšys pasižymi ne tik savitais raštais, bet ir skirtingomis spalvomis. Taigi, renkantis turite įsivertinti, ar jums svarbi konkreti spalva, ar galite lanksčiai į tai žiūrėti. Jeigu interjero išpildymui reikalingas labai tikslus spalvos tonas, kurio neįmanoma išgauti beicuojant, arba siekiama, jog spalva būtų itin tolygi be medžiui būdingų spalvinių pakitimų, tuomet tikslinga būtų rinktis dažytą – mirkytą drožtinį lukštą.
Lakštinis lukštas
Gaminamas išlukštenant medžio rąstus ir vėliau sukertant į lakštus, kurie yra dažomi-mirkomi, tuomet suklijuojami ir supjaustomi lakštais.
Ši lukšto rūšis, greičiausiai, tiktų antrajam vartotojų tipui, kurie nori kuo vientisesnio, tolygesnio vaizdo balduose. Yra lukštų, kurie pasižymi spalvos vienodumu, prognozuojamu raštu ( vadinasi, galutinį rezultatą daug lengviau numatyti, įsivaizduoti), dažnai kitaip nei renkantis natūralų drožtinį lukštą. Tai palengvina tiek pasirinkimą, tiek ir gamybos procesus, nes sumažėja klaidos tikimybė, lengviau suderinti raštus ilgio ir pločio atžvilgiu. Pastarųjų įvairovė labai didelė, todėl pasirinkti galės ir įmantrių ir ramių raštų mėgėjai. Taip pat ši lukšto rūšis draugiškesnė gamtai: sunaudojama mažiau medžių, nes susidaro mažiau atliekų dėl tekstūros atkartojimo ir defektų nebuvimo. Šio tipo lukšto gamyboje naudojamos greitai augančios medžių rūšys.
Svarbu! Nors medžio lukštas baldų gamyboje turi labai plačias panaudojimo galimybes, (gali būti naudojamas, kai reikalingos kreivalinijinės baldo formos, gali būti presuojamas ant MDF ir frezuojamas ir pan.) reikia įsivertinti, kad tai „gyva“, natūrali medžiaga, kuri reikalauja atidesnės priežiūros, nėra atspari stipriems mechaniniams pažeidimams, gali keisti savo vizualines savybes bėgant laikui (pavyzdžiui šviesėti). Tačiau tai – savybės, kurios ir parodo medžiagos išskirtinumą, tobulą netobulumą, o jūs turite įvertinti, ar jos atitinka jūsų poreikius ir gyvenimo būdą bei filosofiją.
D. Sinkevičius dalinasi keliais patarimais, kurie naudingi tiems, kurie jau turi baldus iš medžio lukšto arba dar tik svajoja apie baldus iš šios medžiagos.
Kaip prižiūrėti baldus pagamintus iš medžio lukšto. Baldai, pagaminti iš medžio lukštų padengtų plokščių, yra padengiami apdailinėmis medžiagomis, kurios ir apsaugo paviršių, t.y suteikia apsaugą nuo įbrėžimų ir kitokio išorinio poveikio. Dažniausiai paviršius reikia valyti su minkštomis šluostėmis ir naudojant valiklius, kurių aprašyme parašyta, kad jie tinka lakuotiems paviršiams.
Patarimas. Prieš valant paviršius nematomoje baldo pusėje rekomenduojame pabandyti pavalyti nedidelį plotą ir taip pasitikrinti, ar nepažeidžiame valomo paviršiaus.
Medžio lukštu dengtų paviršių nepatartina naudoti virtuvės stalviršiams ir tiems paviršiams, kurie gali turėti didelį kontaktą su vandeniu, pavyzdžiui, vonios spintelės stalviršio, kuris atsiranda po kriaukle.
Baldus, pagamintus iš medžio lukšto, reikia apsaugoti nuo UV spindulių. Dar nėra išrasta tokia apdailinė medžiaga, kuri dėl UV poveikio nekeistų spalvos ir apsaugotų lukštą, tačiau lakų, alyvų gamintojai pasiekę gerų rezultatų ir turi, ką pasiūlyti, kad spalvos pokytis dėl UV būtų kuo mažesnis. Kiekvienam paviršiui, baldinei detalei baldų gamintojai žino, kokią apdailinę medžiagą parinkti, pavyzdžiui, stalviršiams naudojami poliuretaniniai laikai, kurie yra atsparesni mechaniniams įbrėžimams ir geriau apsaugo lukštą, sienų skydams ar durelėms reiktų rinktis kitokius lakus. Baldų gamintojai, bendradarbiaudami su apdailos medžiagų tiekėjais, parinks tokias medžiagas, kurios užtikrins ilgalaikę apsaugą. Tad visada aptarkite šį klausimą su baldų gamintoju, kuris atliks baldų gamybos darbus.
„Blank Page“ Akademijos seminaro metu buvo atsakyta į klausimą, kokius virtuvės stalviršius geriausia rinktis, tačiau apie tai kitame tekste.
„Blank Page“ Akademijos nemokamų edukacinių seminarų – mokymų tikslas yra kilstelėti interjero dizainą ir namų įsirengimo procesus į aukštesnį lygį. Kam to reikia? Kad atsirastų dialogas tarp specialistų ir užsakovų, visos pusės galėtų susišnekėti ta pačia kalba. Kad atsirastų daugiau objektyvumo renkantis sprendimus, geriausius savo srities specialistus, ekspertus, kurių patirtys gali apsaugoti nuo nenumatytų klaidų. Artimiausias seminaras planuojamas apie baldų aksesuarus ir furnitūrą. Jis bus gruodžio 1 dieną, o daugiau informacijos rasite ČIA.
