Ironiška, tačiau vienas didžiausių barjerų, trukdančių imtis veiksmų, yra skaitmeninių technologijų taikymas. Sumaištis dėl to, į ką investuoti, verčia daugelį įmonių nukelti sprendimus tarytum laukiant kažkokio stebuklo. Toks paralyžius iš dalies gilina problemą, rašoma portale „Se.com“.

Visgi sprendimas jau pasiūlytas. Tik mažinant apčiuopiamą riziką ir tvyrančią nežinomybę gali pavykti sukurti pagrindą, į kurį atsiremdamos tiek įmonės, tiek atskiri vartotojai galėtų kuo anksčiau pradėti taikyti skaitmeninius sprendimus. Tačiau viskas prasideda nuo standartų kėlimo ir garantavimo, kad diegiami sprendimai yra efektyvūs energijos vartojimo požiūriu, kad jie atviri, sąveikūs, lengvai suderinami ir perspektyvūs. Tiktai sėkmė šiame etape galėtų leisti pagrįstai tikėtis, kad sugebėsime įveikti krizę kovoje su klimato kaita.

Žalieji pastatai

Nuoširdus noras sustabdyti klimato kaitą verčia atkreipti dėmesį į labiausiai prie šio proceso prisidedančius veiksnius. Už beveik trečdalį išmetamo CO2 atsakomybė, kaip žinia, tenka pastatams. Įtraukiant ir juos statant išmetamą CO2 kiekį, nurodyta dalis išauga iki beveik 40 proc. Kaip teigiama neseniai PNAS (JAV Nacionalinės mokslų akademijos darbai) portale paskelbtoje ataskaitoje, besivystančiose šalyse gyvenamieji namai netrukus taps pagrindiniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu.

Tai reiškia, kad, siekiant sumažinti energijos švaistymą, visų pirma reikėtų pasirūpinti būsimų pastatų efektyvumą garantuojančiais projektais ir esamų pastatų rekonstrukcija, modernizavimu. Remiantis šiandieniniais įmonės „Schneider Electric“ vertinimais, net 82 proc. potencialių priemonių, leidžiančių sumažinti energijos švaistymą vien tik pastatuose, yra nepanaudotos. Bet kaip žinoti, ką daryti, kad būtų gerai? Pirmiausia, pozityvių pokyčių jokiu būdu nesulauksime, jei nesugriežtinsime kai kurių dabar galiojančių standartų ir taisyklių, jei nepadidinsime įpareigojimo jų paisyti, t. y. jeigu nekilstelėsime kartelės.

Spartesnis perėjimas prie naujiems pastatams taikytinų standartų

Pirmasis tikslas yra užtikrinti, kad visi nauji pastatai atitiktų vyriausybės įteisintas taisykles, garantuotų anglies dioksido poveikio neutralumą, leistų taupyti energiją ir būtų orientuoti į patogumą žmogui.

Nors vis daugiau statybos rangovų kliaujasi sumaniais, darnią plėtrą ir efektyvų energijos vartojimą užtikrinančiais sprendimais, pažanga tebėra pernelyg lėta.

Žalieji pastatai

Vilties, žinoma, teikia griežtesni reikalavimai, įvedami daugelyje pasaulio regionų. Pavyzdžiui, Europoje galiojanti Pastatų energinio naudingumo direktyva reikalauja, kad nuo 2021-ųjų statomi namai būtų energijos beveik nevartojantys pastatai (tokie, kurių energinis naudingumas, nustatytas pagal normatyvinius statybos techninius dokumentus, yra labai didelis). Honkongas absoliutų išmetamo anglies dioksido kiekį iki 2030-ųjų siekia sumažinti 26–36 proc., t. y. priartinti prie 2005-ųjų lygio. Singapūras tikisi, kad iki 2030-ųjų ne mažiau kaip 80 proc. komercinės paskirties ir viešųjų pastatų galės būti sertifikuoti kaip ekologiški. Net 23 JAV valstijos įstatymais arba privalomais nurodymais įsipareigojo siekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų.

Efektyvesnis energijos vartojimas senesniuose pastatuose

Ką gi daryti su pastatais, kurie nebuvo suprojektuoti kaip išmanieji ir efektyviai vartojantys energiją? 85–95 proc. ES pastatų tikrai sulauks 2050-ųjų. Remiantis Europos Komisijos vertinimais, visame pasaulyje tokių pastatų – du trečdaliai.

Šiuolaikinė programinė įranga ir prijungtos išmaniosios technologijos – pastato smegenys ir nervų sistema – leidžia valdyti vadinamąjį pastato apvalkalą ir jo šildymo sistemą, ir būtent nuo jų iš esmės priklauso konkretaus pastato išmanumo ir efektyvaus energijos vartojimo laipsnis. Gera žinia ta, kad minėtas priemones galima diegti ne tik į naujus pastatus, bet ir į tokius, kurių amžius siekia kelis šimtmečius.

Modifikavimas atsiperka ir vertinant investicijų grąžos požiūriu. Remiantis atliktais skaičiavimais, investicijos į skaitmeninę modifikaciją vidutiniškai atsiperka vos per 1–3 metus. Palyginimo dėlei galima paminėti, kad fizinio pobūdžio renovavimas, kaip antai izoliacijos gerinimas, atsiperka tiktai per 10 metų. Paprastai pavyksta nustatyti 30 proc. siekiantį suvartojamos energijos ir maždaug tokį pat veiklos sąnaudų sumažėjimą, ir tai yra tiesioginis rezultatas, kurį užtikrina pastatuose taikomos išmaniosios technologijos, gerinančios pastatų darnumą, energijos vartojimo efektyvumą ir įgalinančios nuosavos energijos generavimą, pasitelkus saulės elementus ir mikrotinklus, bei tos energijos vartojimą kritinėms funkcijoms užtikrinti.

Pastatai (asociatyvi nuotr.)

Pozityviai nuteikia kai kurių šalių apsisprendimas įtraukti pastatų renovavimo subsidijas į nuosavus su pandemija susijusius paskatų paketus.

Siekis užtikrinti kuo efektyvesnį energijos vartojimą yra pigiausiai atsieinantis ir paprasčiausiais žingsnis, padedantis sumažinti energijos poreikį ir išmetamo anglies dioksido kiekį. Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) pateiktais duomenimis, iki 2035-ųjų į efektyvų energijos vartojimą skatinančius sprendimus kasmet bus investuojama po 550 mlrd. JAV dolerių (476 mlrd. eurų). TEA nurodo, kad šiandien Europos šalių vyriausybės energijos vartojimo efektyvumą didinančioms priemonėms yra įsipareigojusios skirti 57 mlrd. JAV dolerių (49 mlrd. eurų), ir tai sudaro 86 proc. visame pasaulyje energijos vartojimo efektyvumui skatinti skiriamų lėšų. Likusius 14 proc. tarpusavyje pasidalija Azijos ir Ramiojo vandenyno regionai bei Šiaurės Amerika. Privalome optimaliai išnaudoti visas šių investicijų teikiamas galimybes ir maksimaliai pasistengti, kad efektyvaus energijos vartojimo pranašumai taptų visiškai akivaizdūs tiek individualiems vartotojams, tiek įmonėms.

Šildymo elektrifikavimas – pagrindinė kryptis siekiant sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį

Be jau minėto modifikavimo, didžiulis vaidmuo mažinant poveikį aplinkai tenka namų šildymo sistemų (šiuo metu vis dar grindžiamų iškastinio kuro naudojimu) elektrifikavimui, kurį turėtų skatinti naujiems pastatams keliami reikalavimai. Saugios ir ekonomiškai efektyvios technologijos, kaip antai elektriniai šilumos siurbliai, jau dabar yra pasiekiamos daugelyje šalių, o jų veikimą gali 100 proc. užtikrinti atsinaujinančiosios energijos ištekliai. Todėl galima konstatuoti, kad tokios technologijos yra geriausias (ir vienintelis realistiškas) pasirinkimas siekiant dekarbonizuoti namų šildymo sistemas.

Pastatai (asociatyvi nuotr.)

Kaip rodo „Schneider Electric“ atlikto modeliavimo rezultatai, esama pagrįstai argumentuoto intereso elektra (o ne dujomis arba nafta) varomas sistemas diegti ir komercinės paskirties pastatuose. Nepaisant šito, dabar elektrifikuota tik maždaug 5 proc. tokių pastatų šildymo. Kad pavyktų sumažinti liūdniausių klimato kaitos padarinių riziką, iki 2050-ųjų šitas rodiklis turėtu padidėti iki 80–90 proc. Nevalia pamiršti, kad vis daugiau įmonėms atstovaujančių ir privačių pastatų nuomotojų bei savininkų akcentuoja efektyvaus energijos vartojimo svarbą, todėl akivaizdu, kad investuoti į šį aspektą iš tiesų verta.

Aukštesnius standartus atitinkančios technologijos

Kad įsigalėtų nauji statybų standartai, vyriausybės privalo pakoreguoti įstatymus, bet susidūrus su būtinybe sukurti tokią aplinką, kurioje būtų skatinamas kuo platesnis darnaus projektavimo ir išmaniųjų technologijų taikymas, svarbiausi tampa verslo interesai.

Tvarumas nugalės tiktai tada, kai visas pastate veikiančias su daiktų internetu susietas išmaniąsias technologijas, pradedant šildymu, ventiliacija, oro kondicionavimu ir baigiant išmaniaisiais kištukiniais lizdais bei apsaugos sistemomis, bus galima valdyti naudojantis pažangiausiais skaitmeniniais sprendimais bei programine įranga ir kai jos veiks atsinaujinančiosios energijos pagrindu. Vadinasi, būtina siekti, kad eksploatuojant pastatus pavyktų užtikrinti aukščiausio lygmens suvartojamos energijos efektyvumą, kad tai daryti būtų galima nuosaviems poreikiams vartojant vietoje sugeneruotą atsinaujinančiąją energiją ir taip dekarbonizuoti šildymo ir vėsinimo sistemas, be kita ko, įgalinant nuomotojus įkrauti elektromobilius. Tik visiškai darnus procesas ir atsakingas požiūris į poveikį aplinkai yra pajėgūs užtikrinti tvarumą.

Žalieji pastatai

Būtina pridurti, kad galimybė gaminti atsinaujinančiąją energiją pasitelkus saulės elementus bei mikrotinklus ir saugoti ją ateičiai, leis išmaniosioms pastatų sistemoms prioritetu laikyti žaliąją energiją. Taip pavyks garantuoti, kad pagrindiniu daugiausia energijos reikalaujančios įrangos (pavyzdžiui, elektromobilių) maitinimo šaltiniu taps dekarbonizuoti ištekliai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (68)