„Vilniaus įsipareigojimai aplinkosaugos, energetikos ir tvaraus vartojimo srityse tarptautinei bendruomenei nuolatos auga. Vos prieš mėnesį prisijungėme prie Žaliojo miesto susitarimo, kuris labai aiškiai rodo, kuria kryptimi mes, kaip miestas turime judėti. Žiedinė ekonomika yra viena tų krypčių. Ir nors įprastai žmonės žiedinės ekonomikos pavyzdžiais laiko medžiagų perdirbimą, mes jau dabar galime pasidžiaugti „perdirbimo“ principu ir energetikoje – tiek atliekų pavertimas vertingu kuru, tiek atliekinės energijos panaudojimo technologijos yra naudojamos šilumos ir elektros gamyboje, tačiau pilno potencialo vis dar neišnaudojame. Mūsų tikslas šiuo metu yra tas galimybes plėsti iki absoliutaus maksimumo“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Įvairiuose verslo procesuose susidaranti šilumos energija, kuri juose nėra panaudojama, o tiesiog išmetama į orą, vadinama atliekine. Pavyzdžiui, duomenų centruose yra išmetamas iki 25 Celsijaus laipsnių ar aukštesnės temperatūros sušilęs oras. Išmetamo oro šilumą būtų galima paimti ir atiduoti į šilumos tinklus, tiesa, tam pirmiausiai reikėtų investuoti į šilumos siurblius. Tuo tarpu didžiuosiuose prekybos centruose susidaranti atliekinė šiluma siekia iki 80 Celsijaus laipsnių ir ją surinkti bei patiekti į centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemą būtų paprasčiau.
„Atliekinę šilumą išskiria prekybos centruose naudojami šaldikliai. Šaldymo mašinos iš šaldikliuose esančių produktų paimtą šilumą į atmosferą išmeta per ant stogo sumontuotus aušintuvus. Didžiuosiuose prekybos centruose naudojamos modernios technologijos ir per aušintuvus išmetama aukštos temperatūros šiluma, kurią galima praktiškai iškart patiekti į tinklą“, – sakė VŠT strategijos ir vystymo direktorius Paulius Martinkus.
Pasak P. Martinkaus, atliekinės šilumos panaudojimas atitinka žiedinės ekonomikos principus ir gali būti puikiu sprendimu, kaip ligoninėms, biurams, prekybos centrams, restoranams ir duomenų centrams sumažinti savo neigiamą poveikį aplinkai. Kol kas Vilniuje atliekinė šiluma surenkama iš pramoninių procesų, bet tikimasi ateityje ją atgauti ir iš kitų verslo procesų, tokių kaip produkcijos šaldymas didžiuosiuose prekybos centruose.
„Šiuo metu Lietuvoje atliekinė šiluma iš prekybos centrų dar nėra surenkama, bet matome puikių pavyzdžių kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje. Danai atliko pilotinį projektą, kurio rezultatai parodė, jog vieno prekybos centro išmetamos šilumos energijos užtenka patenkinti apie 20 namų ūkių metinį šilumos poreikį. Vilniuje vasaros šilumos poreikiui patenkinti reikėtų bent 120 didelių prekybos centrų išskiriamos šilumos energijos, tai leistų pagaminti visą reikiamą šilumos energiją mūsų klientų karšto vandens paruošimui“, - pasakojo P. Martinkus.
Tiesa, šalčiausiomis žiemos dienomis šilumos poreikis gali išaugti net 10 kartų lyginant su vasaros poreikiu, tad šaltuoju periodu ir toliau reikės sklandžiai veikiančių biokuro katilų.
„Vieno prekybos centro į aplinką išmetamos šilumos energijos momentinė galia gali siekti apie 0,5 – 1 megavatą. Žiemos sezonu Vilniaus CŠT sistemos galios poreikis yra apie 800 megavatų. Todėl aišku, kad atliekinė šiluma niekada netaps vieninteliu šilumos energijos šaltiniu, tačiau tiek mūsų bendrovės strategija, tiek ES kovos su klimato kaita tikslai pirmiausiai orientuojami į jau turimų, o ne naujų, resursų efektyvesnį panaudojimą, nes tai padeda mažinti investicijų poreikį ir poveikį aplinkai“, – teigė P. Martinkus.
Prekybos centrams atliekinės šilumos atidavimas taip pat būtų naudingas. Šiuo metu prekybos centrų stogai apkrauti oro aušintuvais, kurie taptų nebereikalingi, todėl laisvą erdvę būtų galima išnaudoti restoranų terasoms ar vaikų žaidimų aikštelėms, o aplinkinių namų gyventojų rytais nebetrikdytų aušintuvų išskiriamas triukšmas.
Vilniaus šilumos tinklai kartu su italų inžinieriais šią vasarą atliko duomenų centro atliekinės šilumos vertinimą ir dar šiemet planuoja įsivertinti galimybes surinkti atliekinę šilumą iš prekybos centro. Tiesa, įgyvendinant šias iniciatyvas reikės naujos reguliacinės aplinkos, kur šilumos vartotojai tamps ir šilumos gamintojais.
Pasak P. Martinkaus, inovatyvūs ir darnūs sprendimai, tokie kaip atliekinės šilumos surinkimas iš prekybos centrų, yra būtini siekiant didinti CŠT sistemos efektyvumą ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių.
Centrinio šildymo tinklo efektyvumas priklauso nuo daugelio dalykų – techninių infrastruktūros savybių, energijos išteklių, naudojamų šilumai gaminti, ir kitų sudedamųjų. Išaugusios dujų kainos tik dar kartą parodo, jog būtina spartinti centrinio šildymo sistemų modernizaciją ir mažinti jų priklausomybę nuo gamtinių dujų tiekėjų.
Naujoje ilgalaikėje VŠT strategijoje iki 2040 metų prioritetas teikiamas tinklo efektyvumo ir tvarumo didinimui. Bendrovė planuoja plėsti žemos temperatūros tinklą (4G), kurio techninės savybės leidžia šilumos gamybai panaudoti daugiau alternatyvių energijos išteklių: atliekinės šilumos, saulės energijos, elektros gamybos perteklių. VŠT iniciatyva taip pat sukurta „Intelligent Energy Lab“ platforma, kurioje kuriamos ir bandomos naujos energetinio efektyvumo didinimo, aplinkos tausojimo ir energetikos sektoriaus modernizavimo idėjos.
