Norintiems apsistoti ir žiemą, išeičių yra

Apie rąstinį namą svajoja dažnas lietuvis, tačiau žinių, kaip jį suręsti, įrengti ir vėliau prižiūrėti, neretai trūksta. Būsto patikros ekspertas Žilvinas Dževečka sako, kad toks būstas gali būti puikus pasirinkimas viešnagėms vasarą, o tinkamai įrengus – ir žiemą, tačiau labai svarbu nepadaryti esminių klaidų. Jis laidai „Keturios sienos“ jau pasakojo, kokie rąstinio namelio išoriniai trūkumai išduoda apie būsimas išlaidas, kaip atskirti kokybiškai suręstą namą, ir kaip juo rūpintis visą sezoną. Šiandien ekspertas pasidalijo, į ką atkreipti dėmesį tokio namo viduje, koks turi būti jo įrengimas.

Sodyba, į kurią „Keturių sienų“ komandą pakvietė Ž. Dževečka, yra Molėtų rajone. Namui yra 10 metų, sienojai sukirsti rankomis.

„Namas pastatytas iš maždaug 80 metų senumo rąstų. Būna klausimų, iš kokios medienos geriausia ręsti rąstinius namus. Tai reikėtų prisiminti, kad eglinė mediena yra 10 proc. šiltesnė už pušies. Kedro sienojai – iki 30 proc. šiltesni, o maumedis, nors labai geidžiamas medis rąstiniams namams, yra apie 30 proc. šaltesnis nei pušis“, – paaiškina ekspertas.

Tie, kurie norėtų rąstiniame name gyventi ir žiemą, gali jį apšiltinti. Tiesa, Ž. Dževečka pabrėžia, kad rąstiniai namai dėl savo sandarumo, vargu, ar pasieks aukštą energinę klasę, tačiau įsirengti tokį būstą taip, kad jame būtų galima praleisti žiemos savaitgalį, įmanoma.

„Jeigu žmonės įsigijo rąstinę sodybą, pasidžiaugė jos grožiu ir sugalvojo, kad norėtų atvažiuoti ir žiemos metu atvažiuoti, jaustis šiltai bei jaukiai, nusprendė, namą apšiltinti, tai visais atvejais rekomenduočiau tai daryti iš išorės. Idealiausia medžiaga, mano galva, galėtų būti purškiama celiuliozė. Nes ji yra atsparesnė degimui, nekaupia drėgmės, o ją praleidžia. Tai apšiltinus rąstinę sieną apie 20 cm, jau būtų galima pasiekti C ar D energinę klasę. Išgautume pakankamai šiltą sieną. Dar sienos šiltinamos su mineraline vata, ji puikiai tinka. Tik pučiama celiuliozė padeda lengvai užpildyti visas tuštumas sienoje, rąstų įskilimus. Visos pučiamos medžiagos dėl to yra pranašesnės“, – pažymi pašnekovas.

Jis tęsia, kad apdailą reikėtų planuoti po maždaug dvejų metų nuo sodybos pastatymo. Anot jo, namas turi „susėsti“. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, ar ateityje ketinama keisti rąstinio namo stogą. Mat skirtingų tipų stogai sveria skirtingai, ir gali būti, kad lengvesnę dangą pakeitus sunkesne, namas dar „sėstų“, o šio proceso metu padaryta apdaila gali nueiti šuniui ant uodegos.

Ž. Dževečka sako, kad apie nuolatinį gyvenimą žiemą tokia rąstiniame name kalbėti yra sunku. Tokiu atveju žmonėms tektų susitaikyti, kad tektų ne tik apšiltinti namą, bet ir nuolat jį šildyti.

„Apie nuolatinį gyvenimą žiemą kalbėti sunkiau. Tokios sienos varža yra daugiausiai apie 2, kai C klasės namams reikalavimas varžai – 6. <...> Bet jeigu vis tik žmonės svajoja, tai rąstinės sienos storis turi būti tarp 70-100 cm. Kalbant apie šį rąstinį namą, tai numatyta čia įrengti šildymo sistemą, šilumos siurblį ir radiatorius. Tai, sakyčiau, viena iš logiškesnių alternatyvų. Aišku, galima galvoti apie geoterminį šildymą, bet jis kainuoja brangiau“, – sako pašnekovas.

Prieš atlikdami apdailą įsitikinti, kad namas „nebesėda“

Namas, kurį apžiūrėjo Ž. Dževečka, bus šildomas. Čia planuojama įrengti šilumos siurblį ir radiatorius. Daugiau apie rąstinio namo išorę sužinoti galite pažiūrėję anksčiau išleistą „Keturių sienų“ laidą, o dabar būsto patikros ekspertas kviečia užeiti į šio namo vidų.

„Iškart matome laiptus į antrą aukštą. Laiptai rąstiniuose namuose montuojami kiek kitaip. Kad sienos jų nespaustų, jie turi būti įremti, kaip mūsų atveju: užkabinti, bet gali laisvai judėti, tad jeigu namas „sėstų“, laiptai tai darytų kartu su namu“, – paaiškina Ž. Dževečka.

Užeidamas į miegamąjį, pašnekovas pastebi ir dar vieną namo „sėdimo“ ženklą. Jis randa įtrūkusias grindų plyteles, miegamojo durims iki galo atsidaryti trukdo kiek pakilusios miegamojo grindys. Pasak pašnekovo, tai įrodo, kad namas po statybų „sėdo“, kartu su juo – vidinė siena, ir iškart padaryta vidinė apdaila, deja, sugadinta.

Planuojant statyti rąstinį namą arba jį pirkti, reiktų atkreipti dėmesį į elektros instaliacijos klausimus. Pasak Ž. Dževečkos, tokio tipo pastatuose elektros laidus galima vedžioti pačiuose rąstuose arba sienų paviršiuje. Pastarasis būdas, anot būsto patikros eksperto, saugesnis. Kalbant apie rąstinių namų saugumą, Ž. Dževečka rekomenduoja atkreipti dėmesį į juose esantį kaminą ir židinį.

„Židinukas, matome, šarvuotas, apsaugo sieneles nuo perkaitimo. <...> Visi atstumai nuo židinio išlaikyti, kaminas sumontuotas su keraminiu įdėklu, todėl jis tikrai yra saugus“, – pažymi pašnekovas.

Ž. Dževečka apžiūri rąstinio namo vonios kambarį. Čia jis taip pat pastebi įtrūkusias grindų plyteles.

„Matome tą pačią bėdą. Ta pati atraminė sienutė su defektu. Tokioje dušo kabinoje praustis nerekomenduočiau, nes nėra aišku, kur nubėga tas vanduo. Smulkus remontas reikalingas. Pagal maišytuvą galiu pasakyti, kad ir vanduo šiek tiek kalkėtas“, – apžiūrimą namą komentuoja būsto patikros ekspertas. Pašnekovas priduria, kad vonios kambariai rąstiniuose namuose paprastai nereikalauja apdailos.

Žmonės bijo gaisrų

Viena didžiausių rąstinių namų šeimininkų baimė – gaisras. Ž. Dževečka sako, kad tokiais atvejais reiktų, pirmiausia, tokią sodybą apdrausti ir susitvarkyti priešgaisrines sistemas.

„Žmonės, rinkdamiesi rąstinį ar medinį namą, neretai akcentuoja gaisro baimę. Tai tokiu atveju rekomenduočiau tokį būstą drausti. Aišku, draudimas tokiais atvejais nėra pigus, jeigu draudėjai pamato, kad name yra židinys, elektra, buitinė techniką, ypač jei ji pasenusi, tai kaina auga. Taip pat būtina yra įsirengti priešgaisrinę sistemą. Aš rekomenduočiau ją jungti į apsaugos tarnybą, kad nebūtų tai tik išorinis signalas, tiesiog, kad tarnybos greičiau sureaguotų. Yra statistika, kad didelė dalis gaisrų kyla nuo šaldytuvų. Tai turėkite omenyje, kiek metų sodyboje esančiam šaldytuvui“, – rekomenduoja pašnekovas.

Pirmo aukšto apžiūra baigta ir Ž. Dževečka kviečia apžiūrėti antrąjį. Čia jis randa suskilusį rąstą. Tokių, anot jo, reikėtų vengti.

„Taip skylantis rąstas duoda ženklą, kad jis tuo suksis ir atsiranda tarpai“, – sako ekspertas.

Sudegęs rąstinis namas
Foto: Shutterstock

Galimybių kainoms mažėti nemato

Tokias sodybas šiemet lietuviai tiesiog šluote šlavė. NT brokeris Viačeslav Mikelionis sako, kad anksčiau sodybų pirkimo metas paprastai būdavęs tik pavasariais ir vasaromis, o štai šiemet didelė sodybų paklausa išlieka ir rudenį.

„Šiuo metu sodybų aktyviai ieškoma ir perkama, paklausa viršija pasiūlą, tai ir kainos kyla. <...> Kainos nekrenta, nes sodybų pirkimo aktyvumas numatomas ir ateinančių kelerius metus“, – aiškina NT brokeris. Pašnekovo teigimu, per metus sodybų kainos kilo apie 17-20 procentų.

NT brokerio teigimu, paprastai lietuviai, ieškodami sodybos, prioritetą teikia privatumui. Sodyba – puikus pirkinys, norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio. Rąstinė sodyba – svajonė tiems, kurie nori ilsėtis arčiau gamtos, natūralumo. Tačiau, kaip sakė Ž. Dževečka, kiekvienas pirkėjas turi įvertinti savo finansines galimybes, kiek jis galės investuoti į tokio turto tvarkymą ir priežiūrą.