Dar 2005 metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, dėl pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai uždrausta naudoti asbestą. Pluoštinį mineralą, kuris anksčiau naudotas kaip pigi, šilumai nelaidi ir vandeniui atspari medžiaga energetikoje, laivuose, transporte, specialiuose įrenginiuose ir statybose – stogui dengti daugiausia 6–9 dešimtmečiuose.

Kiek anksčiau, daugiau nei prieš 40 metų Tarptautinis vėžio tyrinėjimo centras asbestą pripažino kancerogenišku žmogui. Asbestas žudo tyliai: statinius, konstrukcijas, kuriose yra asbesto, laužant, ardant ar apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės priežastimi. Asbestas riziką susirgti plaučių vėžiu padidina apie 5 kartus. Abejonių nekelia ir asbesto žala gamtai, jeigu jis nėra tinkamai utilizuojamas.

Asbestinis stogas
Foto: Shutterstock

Asmenys, dirbantys su asbestu ar jo turinčiais gaminiais, turi laikytis tam tikrų oficialiai patvirtintų darbų saugos taisyklių, dėvėti specialias aprangas, akinius ir pan. O ką daryti gyventojams, kurie gyvena namuose, turinčiuose asbestinį stogą? Jį keisti į kitą. Aplinkos projektų valdymo agentūros Nacionalinių programų valdymo departamento Aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas rubrikoje „Žaliai“ sako, kad nemaža dalis žmonių tai yra padarę ir pasinaudoję valstybės teikiama finansine parama iš Europos sąjungos rėmimo fondų. Šiemet gyventojai asbestinį stogą galėjo pasikeisti pasinaudodami Nacionalinės mokėjimo agentūros teikiama parama arba pastatų modernizavimui skirtomis lėšomis iš klimato kaitai mažinti skirtų fondų.

Tačiau keičiant asbesto stogą ar atsikratant bet kokių kitų gaminių iš šio mineralo, reikia žinoti, jog to padaryti negalima bet kaip ir bet kur. Jas legaliai atiduoti galima į didžiųjų gabaritų atliekų aikšteles savo regionuose arba tiesiai į regioninius atliekų sąvartynus. Tie, kurie patys nuvežti asbesto atliekų neturi galimybės, gali pasinaudoti tokias atliekas tvarkyti leidimus turinčių įmonių pervežimo paslaugomis. Tačiau šiuo atveju Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje reikėtų atidžiai pasitikrinti, kurios įmonės gali užsiimti pavojingų atliekų tvarkymu, antraip jūsų asbesto atliekos gali atsidurti pamiškėje. Tačiau čia yra vienas didelis bet: už visų asbesto atliekų tam tikro kiekio legalų atsikratymą reikia mokėti.

Asbestinis stogas
Foto: Shutterstock

„Lietuvoje yra įtvirtintas sprendimas, kad teršėjas moka už visas atliekas. Jos turi būti apmokamos pačių gyventojų, kad būtų galima išlaikyti sistemą. Taip pat ir asbesto atveju: nuvežimas į sąvartyną, jų saugus pašalinimas, sekcijų įrengimas sąvartynuose šių atliekų šalinimui. Tai mokestis už asbesto šalinimą sąvartyne priklauso ir jis nemažai skiriasi skirtinguose regionuose: nuo 59 Eur iki 121 Eur už toną“, – aiškina pašnekovas.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius sako, kad mokestis už asbesto atliekas, kaip ir kiti dideli atliekų mokesčiai, skatina gyventojus jas vežti į pamiškes.

„Visi žinome, kad asbesto technologijos perdirbimo nėra, vienintelis būdas yra jį laidote ir mes to siekiame. Tai aš niekaip nesuprantu, kodėl už asbesto šalinimą reikia mokėti. Viena vertus, skatinama, o kita vertus – baudžiama mokesčiu“, – pabrėžia T. Vaitkevičius.

Asbestinis stogas
Foto: Shutterstock

Duomenys apie asbesto gaminių kiekius Lietuvoje gali nebūti visiškai tikslūs, tačiau, Vido Stašausko teigimu, rengiant 2017-2020 metų asbesto atliekų šalinimo planą, suskaičiuota apie 1 milijoną tonų asbesto gaminių, išleistų į rinką nuo 1960 metų. 96 proc. jų – stogo dangos. Šiuo metu savivaldybės gali teikti paraiškas atliekų prevencijos ir tvarkymo programai ir gautus pinigus skirti asbesto atliekų savivaldybėse tvarkymui: surinkimui iš gyventojų, utilizavimui.