Techninių reikalavimų nesilaikymas, kuris nulemia liftų užliejimą
Norint išvengti daugiabučiuose liftų šachtų užpylimo, reikia kokybiškai atlikti drenažą, kuris yra daromas aplink pastatą. Liftų duobės įrengimas galimas keliais būdais: padas ir sienos, iki žemiausios lifto sustojimo žymos, liejami kartu. Arba, pirmiausiai, yra išliejamas padas, tada dedama hidroizoliacinė tarpinė ir antru etapu liejamos sienos.
„Lifto šachta yra žemiausia konstrukcija su patalpa, kuri randasi grunte. Jeigu per gruntą pradeda tekėti gausesnis vandens debitas, lifto šachtos dugnas su sienomis jį tiesiogiai pradeda jausti, o tai reiškia, kad tokios techninės būklės atitinkamai vanduo arba pratekės arba ne. Norint teisingai įrengti duobę, abiem atvejais reikia grunte esančias konstrukcijas padengti hidroizoliacinėmis medžiagomis.“, – aiškina Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto asistentas Remigijus Lazauskas.
Kaip teigia KTU Statybos ir architektūros fakulteto asistentas R. Lazauskas, priklausomai nuo to, kuris sprendimas priimtas įrengiant duobę, anksčiau ar vėliau gali pradėti tekėti vanduo: „Hidroizoliacinės tarpinės galėjo susidėvėti, per mažas apsauginis betono sluoksnis arba neteisingas betono naudojimas.“
Pranešime spaudai prižiūrinčios „Baltijos liftai“ vadovas Mantas Romaška komentuoja, kad techninių reikalavimų nesilaikymas, lemia vandens tekėjimą į liftų šachtas: „Dažniausios techninės problemos dėl kurių pradeda tekėti į lifto šachtas vanduo yra užsikimšę arba nesuprojektuoti gausiam vandens srautui namų vandens latakai. O tokiu būdų vanduo per namo konstrukciją patenka į lifto šachtas.“
Pasekmės, kurios pasireiškia po lifto užpylimo
Labai svarbu, kad neatsirastų daugiau pasekmių po lifto užpylimo, o svarbiausias kriterijus, kad nebūtų neigiamos temperatūros.
„Ar vanduo visą laiką turėjo sąlyti su konstrukcijomis tik iš išorės, ar po jo pasirodymo ir iš vidaus, jokio skirtumo nėra. Lifto, kaip įrenginio, elektronika ir automatika buvo ir yra projektuojama šachtos viršuje arba bent jau virš lifto duobės“, – pasakoja KTU Statybos ir architektūros fakulteto asistentas.
R. Lazauskas tikina, kad liftų užliejimas gali kartotis: „Liftų užpylimas kartojasi taip, kaip kartojasi vasaros liūtys. Nebent vanduo atras kelią kaip drenuotis ir užpylimai bus mažesni.“
Kaip spaudos pranešime pasakoja liftus prižiūrinčios bendrovės „Baltijos liftai“ vadovas M. Romaška, liftų šachtose atsiradusią problemą dėl vandens reikia kuo greičiau ir operatyviau spręsti, kad nebūtų didelių pasekmių. Nors ir po lifto apsėmimo sutvarkymo pasekmės gali išryškėti tik po pusmečio ar metų.
„Išsiurbus vandenį, prieduobėje vis tiek lieka drėgmė. Tai reiškia, kad vandens garai nusėda ant įrengtų elektroninių plokščių ir šios oksiduojasi. Laikui bėgant – po pusmečio ar net metų – jos gali sudegti. Tokiu atveju pradžioje liftas pradeda nepilnai funkcionuoti, kol išlenda rimtesni gedimai, o tuomet jau būtina imtis įrenginio remonto darbų. Tai, deja, reiškia papildomas gyventojų išlaidas“, – spaudos pranešime komentuoja M. Romaška.
Kaip išvengti liftų daugiabučiuose užliejimo
Liftų užliejimo išvengimas priklauso nuo priežasties. Jeigu priežastis yra vasaros liūtys, tai liftų užliejimo galima išvengti keliais būdais.
„Reikėtų peržiūrėti drenažines sistemas, ištirti liftų prieduobių techninę būklę ir priimti sprendimus jų visų funkcinių savybių atstatymui“, – aiškina R. Lauzauskas.
Kaip komentuoja iš „Baltijos liftai“ vadovas, kad lifto šachtoje yra vandens, pastebėti gali ir patys gyventojai: „Dažniausiai požymis, kad prieduobėje atsirado vandens, yra tas, kad liftui kylant iš apatinio aukšto girdimas vandens garsas. O jį gali išgirsti ir patys gyventojai.“
