Daugiabučių renovacija skatinama ne tik dėl to, kad atėjo laikas atnaujinti senųjų daugiabučių fasadus ir šildymo sistemas, bet ir remiantis tarptautiniais įsipareigojimais. Laidoje „Keturios sienos“ aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius sako, kad daugiabučių renovacija yra ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos vienas iš prioritetų. Anot jo, pastatai turi didelę įtaką klimato kaitai: apie 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiria būtent energetiškai neefektyvūs, seni pastatai.

„Mūsų tikslas yra toks, kad 2024-2025 metais turėtume pasiekti 1000 renovuojamų daugiabučių per metus. Kitaip mūsų tempas būtų toks, kad pagrindinę renovacijos bangą nukeltų vėlesniems laikotarpiams. Ambicija yra įvardyta Vyriausybės programoje. Bet tam reikia padaryti nemažai namų darbų, pavyzdžiui, daug pakeitimų pasiūlyti pačiame procese, kuris šiuo metu, matome, negali pasiūlyti tokių tempų, kokių reikia“, – pabrėžia pašnekovas.

D. Kvedaravičius tęsia, kad pirmiausia reikia peržiūrėti renovacijos procesus. Pasak jo, formuojamas kompetencijų centras, siūloma sukurti intelektinį potencialą pasitelkiant abi Aplinkos ministerijos valdomas agentūras: BETA ir APVA.

„Tokiu būdu tikimės išgauti sisteminį įrankį, kuris sugebėtų kur kas sėkmingiau administruoti daugiabučių renovaciją. Šiuo metu skaitmeninimas ir paraiškų teikimo procesas, tai gerokai pagreitins sistemą. Turime galbūt peržiūrėti ir perskirstyti finansavimo sistemą, nukreipti ją labiau į kvartalinę renovaciją, nes kalbama daug, tačiau kol kas kvartalinė renovacija palikta“, – tikina aplinkos viceministras ir priduria, kad šiuo metu vienas aktualiausių tvarkos pakeitimų – galimybės balsuoti dėl renovacijos internetu suteikimas.

„Praėjusių metų renovacijos rezultatai buvo labai nuviliantys, tai tikimės, kad priemonių visuma, kuri kuriama ilgalaikės renovacijos strategijoje, veiksmų plane, padės mums išjungti renovaciją ir pasiekti ambicingus tikslus“, – sako D. Kvedaravičius.

Didmiesčiuose renovacija lėtesnė

Šiuo metu Lietuvoje renovuoti 3197 daugiabučiai, ty, 8,9 proc. visų senųjų daugiabučių. Daugiausiai daugiabučių renovuota Birštone, Druskininkuose, Ignalinoje. Toliau – Palanga, Molėtai. Didžiųjų Lietuvos miestų lyderių sąraše nematome. Anot aplinkos viceministro, renovacijos skirtumai tarp savivaldybių rodo savivaldos darbo vaisius.

„Tai rodo savivaldos aktyvumą ir reikšmę. Taip pat tai reiškia, kad be savivaldos įsitraukimo tas procesas yra sudėtingas ir lėtas. Tad tai irgi viena iš pagrindinių veiklos krypčių, tai padėti savivaldai, kelti kvalifikacijas ten, kur jų nėra, duoti įrankius, bendrauti su gyventojais“, – komentuoja pašnekovas.

Kitas veiksnys, kuris turi įtakos gana lėtam renovacijos tempui Lietuvoje – neigiama viešoji nuomonė apie daugiabučių atnaujinimą, nevykę renovacijos pavyzdžiui. Pasak D. Kvedaravičiaus, nesėkmių istorijos tikrai nesuteikia motyvacijos gyventojams pradėti savo daugiabučio renovacijos procesą.

„Reiktų suprasti, kad žmonės yra racionalūs ir jie nėra vedini tik blogųjų pavyzdžių. Tačiau, be jokios abejonės, jie nepadeda. Turime pasistengti, kad blogųjų pavyzdžių būtų kuo mažiau ir čia matome ministerijos vaidmenį, būtinybę įsitraukti su renovacijos reguliavimo priemonėmis, griežtesne rangovų priežiūra, atsakomybe daugiabučių savininkams, kad tas procesas nepasisuktų tuo blogu keliu“, – pabrėžia D. Kvedaravičius.

Skundų būna labai įvairių, bet ne visi jie – pagrįsti

Lietuvos būsto rūmų teisininkas Rolandas Klimavičius sako, kad gyventojai išties rašo skundus dėl galimai nekokybiškai įgyvendintos daugiabučio renovacijos, tačiau, pasak pašnekovo, tie skundai ne visuomet būna pagrįsti.

„Daugiausiai skundų būna dėl renovacijos garantijų ir tada, kai garantijos laikotarpis yra pasibaigęs, dėl kokybės, rangovų kvalifikacijos. Ne visada jiems pavyksta suvaldyti renovacijos procesus, jie atliekami pavėluoti. Aišku, tai pavieniai atvejai, dažniausiai viskas vyksta sklandžiai“, – tikina pašnekovas.

Teisininkas pabrėžia, kad didžioji daugumą renovuotų daugiabučių savo namų administravimą yra perleidę administruojančiai bendrovei. Kartais, pasak R. Klimavičiaus, bendrijų pirmininkai sunkiai geba koordinuoti renovacijos procesus, tačiau ne visi. Pašnekovo teigimu, Lietuvoje yra puikų pavyzdžių, kai kompetentingi bendrijų pirmininkai įgyvendino sėkmingas daugiabučių renovacijas.

„Manau, kad skaidrumas šiuose procesuose yra pakankamas, sistema veikia, yra vykdoma techninė priežiūra, kuri turi užtikrinti šio proceso skaidrumą ir kilus neaiškumui ar klausimui, prielaidoms dėl neskaidrių procesų, galima kreiptis ir į BETA, ir į administratorių, galų gale į pati techninį prižiūrėtoją. Tai aš manau, kad yra pakankami svertai“, – tikina R. Klimavičius.

D. Kvedaravičius priduria, kad kalbant apie sukčiavimo atvejus, nėra paprasto ir lengvo sprendimo užtikrinti skaidrumą renovacijos procese. Sistema sukurta, ji turėtų būti veiksminga, tačiau atvejų, kai bandoma ją apeiti, pasitaiko.

„Čia darbas mūsų laukia ne mažas, priemonės laukia ilgalaikėje renovacijos strategijoje. Numatome šiek tiek keisti reguliavimą, taip pat turime siekį, kad statybos žurnalai, namo priežiūros žurnalai taptų skaitmeniniai, kuriuos savininkai galėtų visuomet matyti. Tada sukčiauti ir elgtis nesąžiningai turėtų būti labai sudėtinga“, – teigia aplinkos viceministras.

Senų pastatų būklė – labai prasta

Kita problema – dalis daugiabučio gyventojų nori renovacijos, kita dalis ne, arba, name yra finansiškai nepajėgių žmonių susimokėti. Anot R. Klimavičiaus, pagal Civilinį kodeksą nustatyta, kad namo, buto ir kitų patalpų savininkai sprendimus priima balsų dauguma (50+1). Tačiau finansuotojas, pasak teisininko, yra išsikėlęs perteklinį reikalavimą: „Šiandien prašoma, kad projektų pritartų ne mažiau nei 55 proc. Būtent tie keli procentai ir lemia kai kuriais atvejais, kad renovacijos projektas būna neįgyvendinamas.“

Anot teisininko, renovacija seniesiems daugiabučiams reikalinga ne tik dėl energinio efektyvumo gerinimo, bet ir dėl to, kad jau metas atnaujinti jų fasadą, bendrąsias erdves.

„Realiai tie daugiabučiai yra apverktinos būklės. Dauguma namų jau turi avarinės būklės požymių: balkonai griūna, vamzdynai surūdiję, nuolat prakiūra. Žmonėms mes stengiamės paaiškiname, kad jeigu dabar, valstybė remia, jie nesusitvarkys, ateis laikas, kai reikės už savo lėšas viską pasidaryti“,– pažymi R. Klimavičius.

Renovacijos išlaidos gyventojams skaičiuojamos išsimokėtinai, pasak R. Klimavičiaus, paprastai 20 metų laikotarpiui. Kita vertus, renovacijos paskola yra paveldima, kitaip tariant, jeigu seneliai anūkams ar vaikams padovanoja butą daugiabutyje, kuriame ką tik atlikta renovacija, mokestį turės mokėti paveldėtojai.

Visą diskusiją apie daugiabučių renovaciją žiūrėkite laidoje „Keturios sienos“. Kitas laidas galite rasti ČIA.