Deformacijos gali atsirasti ir po kelių dešimčių metų

Nors dažniausiai gyventojai mano, kad jei per kelerius metus po namo statybų pabaigos neišryškėjo jokie pastato pažeidimai, deformacijų buvo išvengta, pasak Vilniaus Gedimino technikos Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjo prof. dr. Valivonio, tokia nuomonė – klaidinga.

„Situacija, kad po daug metų išlenda brokas, yra įmanoma. Pavyzdžiui, Lietuvoje dauguma pastatų pastatyta naudojant betoną arba gelžbetonį. Yra medžiaga, kuri turi plastines deformacijas, o jos reiškiasi ilgą laiką. Jei perdanga yra veikiama kažkokių poveikių, apkrovų, viena jos dalis yra gniuždoma, kita – tempiama. Ir tose vietose, kur perdanga yra gniuždoma, jeigu betone yra didelei įtempiai, tai plastinės deformacijos gali pasireikšti, jos gali vystytis ir keliasdešimt metų. Dėl tos priežasties gali linkti perdanga, o jei ant jos yra uždėta kažkokia konstrukcija, kad ir atitvarai, siena, tai ji tik po tam tikro laiko, kai šita perdanga pasiekia didesnes deformacijas, gali trūkti ir štai jau defektas. Tai nėra taip, kad pastačiau namą ir po pirmo mėnesio viskas išaiškėja“, – paaiškina ekspertas.

Pasak mokslininko, reikia įsidėmėti, kad pastatų pažeidimų, deformacijų priežasčių yra ne viena. Pirmiausia, statybos brokas, kuris atsiskleidžia bėgant laikui. Taip pat gali būti pastato projektavimo klaidų, broko, eksploatacinio broko (kai pastatas eksploatuojamas netinkamai, padaromi pažeidimai remonto metu, pavyzdžiui, pažeidžiamos laikančiosios konstrukcijos). Be to, nereikėtų pamiršti papildomų poveikių atsiradimo.

„Tai tokios priežastys gali lemti įvairių pažeidimų atsiradimą. Sunku pasakyti, nes kiekviename name jie gali skirtingi, jų gali būti ne vienas, sunku pasakyti. <...> Dažniausiai dėl vieno pažeidimo neįvyksta rimtos avarijos, jų turi būti bent keli“, – pažymi pašnekovas.

Svarbiausios – laikančiosios konstrukcijos

Vertinant daugiabučio Gabijos gatvėje, Vilniuje, deformacijų priežastis, ekspertai kalbėjo apie galimus pažeidimus darant individualius remontus, pertvarų keitimus butuose ir pan. Pasak J. Valivonio, tokios pasekmės, kai skyla namo siena, atsiranda deformacijos perdangoje, gali būti, jeigu tam tikrų darbų metu buvo pažeistos laikančiosios pastato konstrukcijos.

„Jeigu pakeičiama laikančiosios sienos pozicija, ji išgriaunama ar pan., tokiu atveju pastatas gali ir nugriūti. Pastate yra laikančiosios pertvaros, jas sudaro tos konstrukcijos, kurios turi atlaikyti tam tikrus poveikius,“ – aiškina mokslininkas.

Įtrūkimai sienoje
Foto: Shutterstock

Anot J. Valivonio, projektuojant pastatą skaičiuojama apkrova, laikančiosios konstrukcijos ir visa tai daroma remiantis konstravimo taisyklėmis. Kalbant apie kitas pertvaras – ne laikančiąsias, kurios skirtos tik erdvėms atskirti, garso izoliacijai užtikrinti, jų statymo reglamentavimas kiek skiriasi.

„Projektavimo normose, nesvarbu, ar jos Lietuvos, ar Europos Sąjungos, laikinos pertvaros yra vertinamos kaip tolyginiai išskirstyta kintama apkrova. Kitaip sakant, nėra fiksuota jų padėtis. Todėl absoliučiai nesvarbu, kur ta pertvara stovės, turi būti tenkinama laikomoji galia“, – pažymi pašnekovas.

Foto: Skaitytojų nuotr.

Broko buvo ir yra

Kitas teiginys, neretai nuskambėjęs viešojoje erdvėje, kalbant apie galimas pastatų deformacijų atsiradimo priežastis – per statybų bumą, maždaug 2003-2008 metais, pastatyti daugiabučiai yra prastesnės kokybės nei statyti po krizės.

„Aš šiaip labai atsargiai žiūrėčiau į tokių metų statybos namus. Dabar kokybė geresnė, pasikeitė teisės aktai ir pan., tai dabar rangovai visai kitaip žiūri į šitas situacijas. Mano asmenine nuomone, patys rizikingiausi pastatai yra 1993-1996 metų, kai nebuvo kontrolės ir visi statė kaip kas norėjo, ir tada, kai buvo didysis statybų bumas“, – spaudos konferencijoje apie Gabijos gatvėje deformuotą daugiabutį sakė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Aidas Valys.

Foto: Skaitytojų nuotr.

Tačiau prof. dr. J. Valivonis sako, kad broko statybose buvo ir yra, nepriklausomai nuo laikotarpio, kada statytas pastatas.

„Be abejo, technologijos keičiasi, medžiagos keičiasi, tai be abejonės kokybė taip pat keičiasi, ji gerėja. Bet laikančioji konstrukcija ir dabartiniuose pastatuose, ir tuose, kurie buvo statomi sovietiniais laikais, yra arba metalinė, arba gelžbetoninė, betoninė, mūrinė arba medinė. Ta pati medžiaga naudojama, tik kita technologija gali būti. Aišku, įtakos turi darbo kultūra, bet viskas priklauso nuo žmogaus, sukčių yra ir dabar. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie tuos specialistus, kurie vykdo techninę priežiūrą“, – pažymi pašnekovas. Čia pati jis priduria, kad šansų, jog anuomet buvo daugiau broko, yra.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Delfi Būstas“ primena, kad Vilniuje, Gabijos gatvėje, pirmadienio vakarą skilus daugiabučio sienai, iš pastato evakuoti gyventojai.

„Buvo gautas pranešimas dėl Gabijos g. 30 laiptinėje ir kai kuriuose butuose atsivėrusių plyšių. Mūsų pajėgos nuvyko į vietą, faktą patvirtino, siunčiami statybų ekspertai būklei įvertinti, saugumo dėlei žmonės yra iškeldinami, evakuojami“, – kalbėjo PAGD atstovas Saulius Žilinskas.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad daugiabutis pastatytas 2004 metais, tačiau „jau yra žinomas kaip probleminis iš ankstesnių laikų“.