Antradienį spaudos konferencijoje dalyvavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Aidas Valys tikina, kad kalbant apie daugiabučio, esančio Vilniuje, Gabijos gatvėje, statybos leidimo išdavimo procedūras, pažeidimų nėra. Čia iš pradžių statytas komercinis pastatas, tačiau vėliau išduotas leidimas statyti gyvenamosios paskirties statinį. Tačiau ekspertas mato kitą riziką. Laikotarpis, kada statytas šis daugiabutis, buvo išskirtinis, nes daugiabučiai buvo kepami vienas po kito ir statybų reguliavimas buvo labai nedidelis. Daugiabutis pastatytas 2004 metais.
„Pastatus leidžiama rekonstruoti, riziką matytume nebent tik dėl to, kad pastato užbaigimą darė apskrities viršininko administracija. Turbūt tada, kai buvo pats statybų bumas, daugelis statytojų piknaudžiaudavo, skubėdavo kuo greičiau statyti, kuo mažesnėmis sąnaudomis. Mes matome tokią pačią riziką ir dėl ekspertų, nes projekto, ekspertizė buvo padaryta ir praeita. Ekspertai sakė, kad projektas tinkamas. Tai keliamas klausimas, kad ekspertai turėtų turėti didesnę atsakomybę“, – pažymi pašnekovas.
A. Valys tęsia, kad skundų dėl pastato defektų nebuvo, techniniai prižiūrėtojai taip pat jokių ženklų nepastebėjo. Pasak eksperto, galbūt tai yra dar viena sritis, kurioje reikia permainų, pavyzdžiui, didesnės rizikos pastatus prižiūri nuolatos, o ne bendra teisės aktų nustatyta tvarka.
„Gali būti kalta ir statybos darbų kokybė. Nors statyba yra gelžbetoninio karkaso, bet čia jokių pažeidimų, pasikeitimų nepastebėta. Pažeidimai yra gan lokalūs, atskirose patalpose. Matome riziką tokių pastatų pardavimo ne pilnai įrengtų, nes atsiranda klausimas dėl atsakomybės. Nes žmonės pasisamdo atskirus statybininkus, darbus atlieka patys, lipdo pertvaras, jos projektuose nebūna numatytos, tai nėra aišku, kokios apkrovos atsiranda, kokio storio jos ir pan. Ir klausimas – kas kaltas?“ – retoriškai klausia A. Valys.
Pasak Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo patarėjo, visiems gyventojams reiktų atidžiai vertinti daugiabučius, statytus 1993-1996 metais ir per patį statybų bumą iki ekonominės krizės, nes anuomet teisinis statybų, rangovų ir pan. reguliavimas, priežiūra, galima sakyti, neegzistavo.
„Aš šiaip labai atsargiai žiūrėčiau į tokių metų statybos namus. Dabar kokybė geresnė, pasikeitė teisės aktai ir pan., tai dabar rangovai visai kitaip žiūri į šitas situacijas. Mano asmenine nuomone, patys rizikingiausi pastatai yra 1993-1996 metų, kai nebuvo kontrolės ir visi statė kaip kas norėjo, ir tada, kai buvo didysis statybų bumas“, – tikina pašnekovas.
