Tikslai – dideli, tačiau laukia sunkūs namų darbai

Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, tam, kad Lietuva galėtų keliauti žaliuoju keliu ir sumažinti anglies dioksido emisijos kiekį iki 70 proc., privaloma statybos pramonei skirti papildomas investicijas.

„Per paskutinius aštuonerius metus valstybės parama statybų sektoriui buvo per maža. Šalies darbo našumas yra didesnis nei statybų sektoriaus, kuris stipriai „nukraujavo“ dėl emigracijos. Pelningumo rodikliai taip pat skiriasi nuo šalies rodiklių – statybų sektorius uždirba per mažą pelną – dėl minėto našumo ir dėl to, kad naudojamos netvarios priemonės“, – tvirtino specialistas.

EY konsultantas Linas Dičpetris antrino, kad šiandien statybų sektoriuje plėtra per lėta, o produktyvumas ir darbuotojų skaičius – per mažas.

„Europos komisija indikuoja, kad statybos sektorius yra vienas didžiausių sektorių pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tad jei norime pokyčių, svarbu pastebėti, kad statybų sektoriuje vyksta lėta plėtra, vyrauja mažas produktyvumas, darbuotojų trūkumas“, – tikino L. Dičpetris.

Anot jo, tam, kad įvyktų žalioji transformacija, svarbiausia skirtingų sektorių bendradarbiavimas, dėmesys technologijų inovacijoms, taip pat didesnis indėlis į žiedinę ekonomiką.

Trūksta darbuotojų kompetencijos ir pagalbos iš valstybės

Pasak D. Gedvilo, šiandien statybininkai nėra pasiruošę žiedinės ekonomikos principų diegimui – nėra jokių apmokymų darbininkams, taip pat nekeliamos jų kompetencijos.

„Pagal žiedinės ekonomikos principus, atliekos privalo tapti žaliavomis. Skandinavijoje jau tai daroma, ir turėtų būti daroma Lietuvoje, tačiau tam reikėtų tam tikrų teisinių reglamentų bei darbininkų apmokymų. Pavyzdžiui, Skandinavijoje statybininkai turi išklausyti paskaitas ir žinoti, kaip, pavyzdžiui, tinkamai utilizuoti atliekas“, – kalbėjo asociacijos prezidentas.

Daugiausiai, pasak jo, Lietuvoje orientuojamasi į momentinį faktą, kad statinys būtų pastatytas, tačiau nekreipiamas pakankamas dėmesys į atsakingą gamtinių išteklių naudojimą.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, dažnai tvarias iniciatyvas pristabdo ir valstybinis reguliavimas.

„Kartais, norėdamas statyti ir naudoti kažkokias naujų technologijų medžiagas, esi apribotas ir negali to padaryti. Mes, kaip valstybė, mėgstame pirkti už mažiausią kainą, negalvodami apie efektyvumą – kuo pigiau, tuo geriau. Tai neleidžia judėti ta kryptimi, kuria juda visas pasaulis“, – įsitikinęs asociacijos vadovas.

Aplinkos viceministras Darius Kvederavičius patikino, kad šiuo metu vyksta aktyvios diskusijos ir plano dėliojimas su visomis suinteresuotomis pusėmis.

„Kalbamės ir su verslu, taip pat ieškome fondų, kurie padėtų transformuotis sektoriui. Pradedame teisės aktų peržiūrą ir ieškome, kaip galėtume juos pakeisti. Visi turime pripažinti, kad saugos klausimai yra svarbūs ir jų nustumti į šoną negalima. Mūsų pradžia – diskusija, o ne aklas sprendimų priėmimas“, – tvirtino aplinkos viceministras.


Inžinerinė mediena – tvarios statybos ateitis

Kaip teigė D. Kvederavičius, šiandieniniai Europos Sąjungos žaliojo kurso programos iškelti tikslai – dideli, ir tam, kad juos pasiektume nacionaliniu lygmeniu, būtina sugrįžti prie statybos tradicijos – medienos.

„Šiandien Lietuva yra išsikėlusi sau tikslą, kad statybose būtų naudojama bent pusė medienos medžiagų. Tradicinis lietuviškas namas ir yra įsivaizduojamas kaip medinis, tačiau dabartinėje statybų rinkoje medis nėra išnaudojamas. Vis dėlto, klimato kaitos ir žiediškumo iššūkiai mums diktuoja būtinybę keisti esamą tvarką ir panašu, kad statybos pramonėje be medienos pasiekti poveikio klimatui mažinimo bus beveik neįmanoma“, – įsitikinęs aplinkos viceministras.

Anot VMG gamybos plėtros vadovo Mindaugo Kozineco, šiandien vis dar daugelis mano, kad medieną galima naudoti tik mažaaukščiuose pastatuose – pirtims, trobelėms, ar stogams, tačiau tai – senas stereotipas.

„Visi apie medį žino tik tai, kad jis turi daug neigiamų savybių – skyla, pūva, reaguoja į aplinkos pokyčius. Tačiau tai – stereotipai. Inžinerinė mediena įgalina medį visai kitoms statybos galimybėms. Medieną galima naudoti daugiaaukštei statybai net iki 24 aukštų, viešbučiams, gyvenamiesiems pastatams. Berlyne suprojektuotas visas miestelis iš inžinerinės medienos struktūrų. Pavyzdžių yra labai daug, Vakarų Europa ir Skandinavija lyderiauja“, – tikino specialistas.