Statysime kitokius pastatus
Nuo 2021 metų sausio 1 dienos visi statomi nauji pastatai turi būti A++ energinio naudingumo klasės. Pasak LR Aplinkos ministerijos viceministro Dariaus Kvedaravičiaus, tai reiškia, kad visi pastatai turi būti statomi taip, jog beveik visiškai nevartotų energijos.
„Tai yra labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas lygus beveik nuliui arba jis labai mažas ir didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinantys ištekliai, taip pat vietoje ir netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių energija“, – aiškina D. Kvedaravičius.
Pasak pašnekovo, tokie pokyčiai inicijuoti Europos Sąjungos, ji yra iškėlusi ambicingą tikslą, kad iki 2050 metų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis, lyginant su 1990 metais, būtų sumažintas net 80–95 proc. Šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimo tikslai įrašyti ir į Lietuvos Vyriausybės programą.
„Pokyčiai buvo įgyvendinti palaipsniui. Iš pradžių siekėme A klasės, vėliau A+ ir dabar A++. Be ekonominių naudų, tokių kaip žymiai mažesnės išlaidos, skirtos energijai, yra ne taip aiškiai ir vienareikšmiškai pamatuojama nauda, pavyzdžiui, švaresnis oras ir klimato kaitos prevencija“, – pažymi aplinkos viceministras.
Gali kilti problemų, ieškant kvalifikuotų specialistų
Šie pokyčiai aktualūs ir vystytojams, ir projektuotojams, ir statybininkams, ir gyventojams. Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, statybų sektoriaus įsigalioję pakeitimai neišgąsdino, nes darbuotojai nuo šių metų įsigaliojusiems reikalavimams ruoštis pradėjo dar prieš penkerius metus. Anot jo, šiandien Lietuvos darbo rinkoje yra kvalifikuotų ir kompetentingų statybininkų. Tačiau, D. Gedvilo teigimu, problemų gali kilti ieškant specialistų, kurie sugebėtų statiniuose įdiegti ir sumontuoti sudėtingas technologijas. Tokių ekspertų poreikis pastaruoju metu jau yra jaučiamas.
„Manau, kad pagrindinis iššūkis yra statytojams ir projektuotojams. Nes, pirmiausia, statybos prasideda nuo techninės užduoties, statinio projekto, o statybininkai atskirus konstruktyvus įgyvendinti gali ir jie tam ruošėsi. <...> Projektuotojams reikia parinkti optimalią energijos generavimo sistemą, nes statinys iš tikrųjų 50 proc. energijos turi apsirūpinti pats. Manau, didžiulis iššūkis yra efektyviai suprojektuoti statinį, kad nepabrangtų, eksploataciniai kaštai neišaugtų, ir, ko mes šiandien negirdime ir nematome, – sudėtingėja ir statinių inžinerinės sistemos, atsiranda kitas iššūkis – kaip bus eksploatuojami statiniai, ar turėsime rinkoje specialistų tam paruoštų, kad būtų kam prižiūrėti tas inžinerines sistemas“, – pabrėžia D. Gedvilas.
Pašnekovas tęsia, kad turbūt kiekvienas pastatas ateityje taps elektrine arba energiją generuojančia sistema, o jeigu kiekvienas statinys gamins elektrą arba šiluminę energiją, tai kiekvienam iš jų bus reikalinga ir kvalifikuota priežiūra.
„Statybos bendruomenė, jeigu yra gerai paruoštas darbo projektas, suprojektuotas statinys, šiandien gali pastatyti efektyvų A++ klasės pastatą. Tačiau yra kitų reikalavimų, pavyzdžiui, prievolė daryti statinio sandarumo testą, tai užsakovai kol kas dar nelabai supranta, ką čia reikia padaryti, bet išties statinių bandymas taps norma, ir visi turėsime tai daryti“, – pažymi D. Gedvilas.
Be naujų pastato sandarumo reikalavimų, šiemet įsigaliojo ir daugiau pasikeitimų, susijusių su pastatų konstrukcijomis, pavyzdžiui, turėsime atkreipti dėmesį į stogą, langus, duris, sienas.
„Statėme A+ klasės statinius ir atitvarų šilumos laidumas A++ klasės yra aukštesnis, tai reiškia, kad ir stogo konstrukcijos turi turėti mažesnį šilumos pralaidumą, ir sienų atitvarai, ir langai, ir durys. Visi šie elementai turi būti sandaresni ir mažiau laidūs šilumai. Tokiu atveju, jeigu gerai suprojektuojame statinį, jis naudoja mažiau energijos, nereikia klasikinių didelių radiatorių, mažesni šildymo įrenginiai ir turi būti efektyvesnė rekuperacijos sistema, beje, kaip minėjau, tokiems pastatams eksploatuoti reikalinga speciali priežiūros įranga“, – aiškina D. Gedvilas.
Statybų kainos augs, gali nežymiai kisti ir būstų kainos
Visi pasikeitimai, pasak D. Gedvilo, pareikalaus statytojų plačiau atverti pinigines. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas pažymi, kad norint, jog pastatai atitiktų naujuosius reikalavimus, teks pirkti brangesnes statybines medžiagas, diegti brangesnes ir išmanesnes sistemas šiluminei energijai pastate generuoti, samdyti aukštesnės kvalifikacijos ir geriau mokamus specialistus. Kita vertus, pašnekovo teigimu, kai kur bus galima ir sutaupyti.
„Juk naudosime mažiau šilumos energijos, tai čia tikrai sutaupysime. <...> Visi pasikeitimai, kuriuos išvardijau, bet kokiu atveju neturėtų pakelti statinio kainos daugiau nei 7–10 proc.“, – pažymi D. Gedvilas ir priduria, kad statant gyvenamosios paskirties pastatus, daugiabučius, kuriems šilumos energija tiekiama centralizuotai, 1 kv. m kaina neturėtų smarkiai išaugti. Kainų pokyčiai daugiau palies planuojančius statyti individualius namus.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad nuogąstavimų dėl galimai augsiančių statybų kainų tikrai yra. Vystytojai, pasak jo, dar prisimena laikotarpį prieš 5 metus, kai Lietuvoje buvo pereita prie A energinio naudingumo klasės pastatų projektavimo, ir statybų kainos gerokai išaugo.
„Investuotojai lygina investicijas į energines klases, ir kai prieš 5 metus pereita iš B energinės klasės į A, investicijų šuolis buvo aukštas, mūsų vertinimu, investicijos turėjo būti 10–15 proc. didesnės. Tai mažino ir būsto įperkamumą, todėl labai džiaugiamės, kad buvome išgirsti, siekiami parametrai buvo peržiūrėti ir rastas racionalus sprendimas“, – primena M. Statulevičius.
Pašnekovo teigimu, šiuo atveju, kai projektuojami pastatai nuo šių metų jau turi būti A++ klasės, investicijų augimas turėtų būti nežymus – neturėtų siekti 5 proc., žinoma, priklausomai nuo projekto paskirties.
„Gyvenamosios paskirties pastatams investicijų kiekio pokytis gali būti vienoks, prekybos ir komercinės paskirties pastatams dėl išaugusių inžinerinių sistemų kainų – šiek tiek kitoks, didesnis. <...> Kas gali būti aktualu būsto pirkėjams, tai turbūt išlaidos rekuperacinei sistemai. Rekuperatoriai bus brangesni, nors šiaip jie nėra privalomi statant A++ pastatus, tokius pačius parametrus galima pasiekti sandariu pastatu ir esant galimybei vėdinti patalpas, atidarius langus. Bet rekuperatoriai jau yra tapę standartu, taupant šilumą“, – aiškina M. Statulevičius ir priduria, kad išlaidų rekuperacinei sistemai augimą ypač pajus komercinės ir prekybos paskirties pastatų statytojai arba daugiabučių, kuriuose bus montuojami centriniai rekuperavimo įrenginiai, gyventojai.
Galvosūkis ketinantiems statyti individualų namą
LNTPA prezidentas tęsia, kad galvą teks pasukti tiems, kurie planuoja statyti pastatą su dujiniu šildymu. Nuo šių metų projektai, kuriuose bus numatytas dujinis šildymas (ypač tie, kurie pagal statybos techninį reglamentą turi būti derinami su miesto ar rajono savivaldybe), dienos šviesos neišvys.
„Reikės labai pasistengti, kad individualių namų gyventojai suprastų ir pasirinktų kitos rūšies energiją. Netgi, pavyzdžiui, sistema oras ir vanduo <...>, – su ja taip pat nebus lengva pasiekti A++ energinio naudingumo klasę, reikės naudoti papildomus saulės kolektorius ir pan. Bet tikslas yra turėti tvarumą ir naudą, kuri pasijaus po ilgesnio laikotarpio. Ta pradinė investicija žmogui per 5–10 metų atsipirks“, – sako M. Statulevičius ir priduria, kad vystytojai pasikeitimus vertina teigiamai.
Mano, kad pokyčius galėjome atidėti
Vystytojai, kurie statė A++ energinio naudingumo klasės pastatus, sako, kad iššūkių tikrai būta. „Inreal“ NT valdymo departamento vadovas Agnius Tamošaitis pasakoja, kad praėjusių metų pabaigoje užbaigė komercinės paskirties objektą, kurio energinė naudingumo klasė yra A+, nors iš pradžių vystytojas planavo, kad pastato energinio naudingumo klasė bus A++.
„Keletą kartų modeliavome, kad pastato energinė naudingumo klasė būtų A++, tačiau pastebėjome, kad, norėdami tai pasiekti, turėtume pakeisti sprendinius dėl pastato sienų, stogo, langų, perdangų. Taip pat būtume turėję pakeisti vėdinimo sistemą. <...> Pastatyti tokį pastatą kainuotų šiek tiek brangiau, maždaug apie 10–15 proc., bet įvertinome tai, kad dabartinis pastatas, kurį mes pastatėme A+ klasės, energetiškai yra labai efektyvus, todėl tiesiog nematėme didelės prasmės dar labiau gerinti jo savybių“, – aiškina A. Tamošaitis ir priduria, kad Lietuvai galbūt vertėjo luktelėti kelerius metus ir neskubėti didinti reikalavimų pastatams.
„Technologijos vystosi labai greitai; tas technologijas, už kurias dabar turėtume papildomai mokėti, po kelerių metų, tikėtina, bus galima vertinti kaip privalomas bei nepakeičiamas, ir tai papildomai tiek nekainuotų“, – pažymi ekspertas.
Kita vertus, pasak pašnekovo, nereikėtų manyti, kad A++ energinė naudingumo klasė yra nereikalinga. Eksperto teigimu, pirmiausia, tokią pačią funkciją atliekantys įrenginiai turėtų suvartoti mažiau elektros energijos.
„Kitas A++ klasės privalumas – skatinamas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. <...> Ir komerciniuose, ir gyvenamuosiuose pastatuose – kuo statinys turi aukštesnę energinę klasę, tuo jo energetinis efektyvumas didesnis, tad, pavyzdžiui, gyventojai turėtų mažesnes sąskaitas už šildymą ir elektros suvartojimą“, – aiškina A. Tamošaitis.
Pašnekovas tęsia, kad bendrovė jau yra paskaičiavusi, kiek jai kainuos nuo šių metų įsigalioję nauji pastatų energinio naudingumo reikalavimai. Pasak A. Tamošaičio, kaštai auga apie 5–10 proc.
