Kiekvienas būstas kartas nuo karto reikalauja remonto. Nuosavų namų gyventojams darbus atlikti paprasčiau, o butų savininkams, norint atlikti remontą, gali reikėti prieš tai gerokai pasidomėti, ką galima daryti, o ko ne. Pirmiausia, reikia žinoti, kad bute negalima griauti laikančiųjų konstrukcijų arba kitaip – laikančiųjų sienų.
Kaip „Delfi Būstas“ informavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, daugiabučio gyvenamojo namo sienos gali būti laikančiosios arba nelaikančiosios. Kokiai rūšiai priskirtina siena, pagal pastato techninę dokumentaciją gali nustatyti kompetentingas specialistas, t. y. pastato techninis prižiūrėtojas arba projektuotojas, arba ekspertas.
Tęsiama, kad butuose atliekami remontai skirstomi į dvi rūšis: kapitalinis ir paprastas. Paprastuoju remontu laikoma statybos rūšis, kai nugriaunamos arba pertvarkomos nelaikančiosios namo sienos. Statybos leidimą paprastojo remonto darbams privaloma gauti tuo atveju, kai statybos darbai yra susiję su ypatingojo ar neypatingojo daugiabučio namo išvaizdos keitimu mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, taip pat kai įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos.
„Daugumos gyvenamojo namo butų savininkų sutikimus dėl paprastojo remonto darbų privaloma gauti, jei remontuojami bendrojo naudojimo objektai (laiptinės, stogas, fasadai ir pan.)“, – akcentuojama atsakyme.
Kapitaliniu remontu laikoma statybos rūšis, kai nugriaunamos arba pertvarkomos (pvz., iškertamos angos) laikančiosios namo sienos. Teisėtai vykdomam kapitaliniam remontui įforminti reikia:
- daugumos daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų sutikimo atlikti kapitalinį remontą, įforminto protokolu;
- kapitalinio remonto projekto (privalomas visais atvejais).
Kapitalinio remonto projekto ekspertizės akto šiais atvejais: jei daugiabutis namas yra ypatingasis statinys; jei daugiabutis namas yra neypatingasis statinys ir kapitaliniam remontui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas.
Statybą leidžiančio dokumento šiais atvejais: kai pastatas yra kultūros paveldo objektas; kai atliekant kapitalinį remontą kartu keičiama daugiabučio gyvenamojo pastato išvaizda (pvz., didinami langai), jei daugiabutis gyvenamasis namas yra mieste, konservacinio prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje; kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos.
Kaip informuoja VTPSI, teisėtai atlikti pertvarkymai įforminami buto kadastrinių matavimų byloje, kuri pateikiama VĮ Registrų centrui kartu su statytojo (buto savininko) surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą. Jei kapitaliniam remontui buvo privalomas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas, deklaraciją turi patvirtinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Jei leidimas kapitaliniam remontui nebuvo privalomas arba darbai priskirtini paprastajam remontui, deklaracijos tvirtinti Statybos inspekcijoje nereikia.
„Statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybių administracijos. Statyba be statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, laikoma savavališka. Už savavališkai atliktus statybos darbus yra numatyta administracinė atsakomybė. Nustačiusi savavališkos statybos atvejį, Statybos inspekcija statytojui surašo savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis“, – paaiškina VTPSI.
