Būsto apdailos dažniausiai skirstomos į tris pagrindinius lygius: „be apdailos“, „dalinė apdaila“ ir „visa apdaila“. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius aiškina, kad pagrindiniai skirtumai tarp šių trijų siūlomų būsto įrengimo pasirinkimų yra jame įrengiamos komunikacijos ir dalis patogumų.
„Pagrindiniai skirtumai yra tie, kad dalinė apdaila apima tam tikras įrangos dalis, kurių nebereikia darytis pačiam pirkėjui, padaroma vystytojo sąskaita, įskaičiuojama į būsto kainą ir už jų įrengimą prisiima atsakomybė ir garantijas duoda statytojas. Kas yra pilna apdaila, tai reglamentavimo nėra, kiekvienas vystytojas skirtingai įsivaizduoja, nes vieni siūlo įrengimą net iki šaukštų ir šakučių, o kiti tiesiog supranta, kad tai yra grindys, vonios įrengimas, papildomai reikia nusipirkti minkštus baldus, įrankius ir pan. Todėl reiktų atidžiai skaityti sąlygas“, – įspėja pašnekovas ir priduria, kad neretai vystytojai siūlo ne vieną pilno įrengimo variantą, o kelis.
„Būna ekonominis, vidutinis ir prabangus. Tai priklauso nuo kainos, nes pigiausias įrengimas gali prasidėti nuo 200 Eur už kv.m, vidutinis apie 300 Eur už kv. m, o brangesnė apdaila jau nuo maždaug 500 Eur už kv. m. Bet ten jau galima tikėtis, kad ir virtuvė bus įrengta, ir pan.“, – sako M. Statulevičius.
Visiškai be apdailos parduodami būstai, pasak LNTPA vadovo, yra tokie, kai parduodamas būstas, kuris turi nepilno baigtumo statusą.
„Tokiais atvejais būna, kad žmonėms reikia išvedžioti rekuperacinę sistemą, grindų šildymą, įsirengti laiptus ar pan. Žmonėms sudaroma galimybė tam tikrus inžinerinius darbus pasidaryti patiems, galbūt kažkur taupyti ar pan. bet manau, kad tokių variantų po truputį mažės“, – paaiškina M. Statulevičius.
Kiekviena apdaila turi ir privalumų, ir trūkumų
M. Statulevičiaus teigimu, tie gyventojai, kurie perka būsta su pilnos apdailos paslaugą, turi mažiau finansinių rūpesčių dėl jo įrengimo, nes į banko suteikiamą paskolos sumą būsto įrengimo paslaugos kaina yra įskaičiuojama.
„Jeigu būstas perkamas su paskola, tai įrengimo daliai galima gauti paskolą. Kitaip sakant, jeigu butas perkamas su įrengimu, tai ne mažiau nei 85 proc. galima pasiskolinti iš banko. Nereikia imti greitųjų kreditų ar pan. Antras privalumas – garantijos. Ką padaro vystytojas arba jo pasiūlyta įrengimo kompanija, tai fiksuojama sutartyje ir tiems darbams pirkėjas gauna penkerių metų garantiją, 10 metų paslėptiems darbams, 20 metų – jeigu tyčia padaryti trūkumai. Tai žmogui yra finansinė paskata ir garantijų klausimas, kad jeigu kažkas nutiks, bus galima kreiptis ir statytojas įgalios bendrovė sutaisyti“, – sako M. Statulevičius.
Kita vertus, įrengto būsto kaina yra aukštesnė ir gali būti įkandama ne visiems. Gali būti, kad bankai sutiks finansuoti būsto įsigijimą, tačiau tik tikrą sumą, už kurią įrengto būsto nusipirkti nepavyks. Taip pat kai kuriais atvejais (ypač tais, kai būstas perkamas iš nepatikimų vystytojų) priversti pardavėją ir būstą tvarkusią bendrovę sutvarkyti po kurio laiko atsiradusius įrengimo trūkumus gali būti labai sunku. Bendrovės skelbia bankrotus, ginčai eina į teismus ir pan.
Tačiau, kad ir bebūtų, pasak M. Statulevičiaus, kaimyninėse šalyse vis labiau populiarėja būstai su pilna apdaila. Pavyzdžiui, Latvijoje, praktiškai visi butai parduodami su pilna apdaila, Lenkija taip pat eina šiuo keliu. Ekspertas sako, kad Lietuvoje artimiausiu metu būstų su pilna apdaila populiarumas taip pat gali augti.
Dalinė būsto apdaila taip pat turi privalumų. Vienas jų – naujakurys individualiai planuoja savo būstą, pats renkasi medžiagas, baldus ir pan. Tačiau, kita vertus, pasak M. Statulevičiaus, tokiais atvejais pirkėjas rizikuoja būti apgautas.
„Toks būdas vis dar būna šešėlyje, galbūt todėl daliai žmonių tai yra aktualu, gal kažkas iš neapskaitytų pajamų nori įsirengti būstą, sutaupyti mokesčius. Nors valstybė dabar skatina ir skaidrina šitą rinką, nes galima gyventojų pajamų mokesčio dalį susigrąžinti už būsto įrengimo paslaugas, tai čia paskatų daugėja. Tačiau neretai būna taip, kad kai žmogus ieško meistrų, jų rasti nepavyksta, jie dingsta, neprisiima atsakomybės dėl padarytų trūkumų ar pan.“, – aiškina NT ekspertas.
Būtinai kritiškai vertinti dalinės apdailos aprašymą
NT vystytojo. „Eika“ Projektavimo valdymo skyriaus vadovas Kęstutis Taletas pranešime sako, kad būtent dalinės apdailos sąvoka kelia daugiausiai klausimų ir pirkėjai turėtų atidžiai studijuoti dalinės apdailos aprašymą.
„Dalinė apdaila ilgą laiką buvo suprantama kaip butas su pertvaromis, tinkuotomis sienomis, išvedžiotais elektros ir silpnų srovių taškais projekte numatytose vietose, san. mazge ir virtuvės zonoje, vamzdynais, kurie atvesti iki san. prietaisų vietų. Į dalinę apdailą būdavo įtraukta ir vėdinimo sistema, jei projekte ji buvo numatyta ir būtina, norint užtikrinti energetinę klasę. Tiesa, pastaruosius keletą metų projektų aprašymuose pateikiami „visa dalinė apdaila“, „nevisa dalinė apdaila“ ir panašūs terminai“, – tikina ekspertas.
Eksperto teigimu, dalinės apdailos aprašymas tai tarsi būsto „techninės specifikacijos“, pagal kurias pirkėjas gali palyginti skirtingus butus. „Pirmasis pirkėjo žingsnis – kritiškai įvertinti dalinės apdailos aprašymą. Jeigu trūksta kompetencijų, pasitarti su statybų sritį išmanančiais giminaičiais ar kolegomis, arba pasikliauti kompetentingu pardavimų atstovu“, – pataria K. Taletas.
Dažniausiai patikimos ir iki pabaigos atliktą darbą atliekančios įmonės visą informaciją pateikia internete, išsamiai aprašo visus dalinės apdailos privalumus, taip atvirai parodydamos pirkėjui, kokį produktą jis įsigis.
Butų palyginimas: kodėl mažesnė kaina nėra pagrindinis kriterijus?
Pasak K. Taleto, po kritiško dalinės apdailos įvertinimo kitas pirkėjo žingsnis yra suprasti, kas sudaro didesnę būsto kainą.
„Įsivaizduokite, kad turite identiškos formos pastatus, toje pačioje gatvėje stovinčius vienas prieš kitą. Ir neapsisprendžiate, kuriame norite įsigyti identišką 50 kvadratinių metrų butą. Abu su daline apdaila, tik A butas kainuoja 95 tūkst. Eur, o B butas – 85 tūkst. Eur. Kainos skirtumas apie 10 proc. yra žymus, o tai gali netgi nulemti apsisprendimą įsigyti pigesnį būstą“, – teigia K. Taletas.
Tiesa, brangiau kainuojančio A buto kambariuose yra vidinės gipso kartono, o san. mazguose – mūrinės atitvaros, įrengtos smėlbetonio grindys su teptine hidroizoliacija, individualus vėdinimo įrenginys su rekuperacija, į patalpas vedami oro tiekimo ir ištraukimo taškai, vamzdžiai atvedami iki sanitarinių prietaisų vietos ir užbaigiami prietaisinėmis alkūnėmis, prie kurių galima iš karto prijungti savo praustuvę, vonią, kitus sanitarinius prietaisus ir buitinę techniką. Kabeliai išvedžioti iki galutinių taškų ir užbaigti montažinėmis dėžutėmis. Palyginimui, bute B yra tik vamzdžiai san. mazgo ir virtuvės zonoje, išvadas į nuotekų stovą, įvadinis elektros ir ryšių skydelis.
Ekspertas siūlo paskaičiuoti, kiek laiko ir lėšų teks investuoti į butą B, kad jis pagal įrengimą ir apdailą galėtų prilygti A butui.
„Taigi įsirengti vidines atitvaras kainuos apie 1 900 Eur, išlieti grindis san. mazge – 500 Eur, vėdinimo sistema su balansavimo darbais – 2 400 Eur, vandentiekio ir nuotekų privedimas iki galutinių taškų su vamzdynų įgilinimu ir tinkavimu – 600 Eur, elektros taškų instaliavimo darbai – 1 800 Eur. Tad papildomai visi darbai gali kainuoti apie 7 200 Eur. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad papildomai teks prižiūrėti visą darbų procesą, samdyti 3–4 atskirus rangovus ar meistrus, tikrinti, ar darbai atlikti tinkamai. Ir tik po šių darbų pirkėjas galės pakviesti vidaus apdailos rangovą“, – pasakoja būsto projektavimo ekspertas.
Jis skaičiuoja, kad buto A pirkėjas į naujuosius namus įsikels maždaug po 3 mėnesių, o buto B – po įtemptų ir vargingų 5–6 mėnesių.
Tad apibendrinant perkant naują būstą labai svarbu tinkamai įvertinti dalinės apdailos baigtumą, lyginkite produktą ne tik per kainą, o ir per jo specifikacijas taip, kaip dažniausiai turbūt darote pirkdami naują mobilųjį telefoną. Rekomenduojama susirašyti visus pliusus ir minusus lentelėje ir paskaičiuokite, kiek maždaug jums visa tai papildomai kainuos laiko ir pinigų.
