Kiemui – daugiau žalumos ir gamtos

Kiemų svarba nekilnojamojo turto ekspertų teigimu tampa vis didesnė, nes gyventojai daugiabučius supančias rekreacines ir kiemo erdves ima laikyti neatsiejama namų dalimi. Dėl to, kurdami šiuolaikinio bendruomenei skirto kiemo koncepciją, urbanistai ir architektai įžvalgų semiasi ir iš aplinkos psichologijos. Jos atstovai analizuoja, kaip skirtingos erdvės ir tam tikri jų aspektai veikia žmones, jų emocinę bei psichologinę būseną.

Tinklaraščio „Namų terapija“ kūrėja, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė psichologė Irma Skruibienė sako, kad namų aplinka, kiemas, kuriame leidžiamas laikas, neabejotinai turi įtakos žmogaus vidinei savijautai. Psichologės teigimu, vienas iš svarbiausių mūsų aplinkos aspektų, prisidedančių prie laimės pojūčio, yra gamtos artumas.

„Tyrimai rodo, kad žaliųjų erdvių, gamtos oazių buvimas gyvenamojoje aplinkoje stipriai prisideda prie geros žmogaus psichologinės savijautos. Kaip bebūtų, šalia gamtos žmonės gyveno tūkstantmečiais, todėl net ir miesto aplinkoje žaliuojantis sodas, medis, žalumos zonos veikia raminančiai, mažina nerimą. Aplinkoje, į kurią prasiskverbia gamta, žmonės labiau pasitiki vieni kitais, todėl tokia erdvė yra palankesnė bendruomenių kūrimuisi“, – sako I. Skruibienė.

Vienas kiemas – skirtingos funkcijos

Tą šiandien vis dažniau įgyvendina vystytojai. Įrenginėdami kiemus jie didelį dėmesį skiria būtent žaliosioms rekreacinėms erdvėms, kuriose gyventojai galėtų leisti laisvalaikį.

„Gamta yra vienas iš elementų, leidžiančių sukurti aplinką, kurioje norėtųsi būti, bendrauti, leisti laiką drauge su kitais. Todėl nieko keisto, kad rinkdamiesi būstą didžiųjų miestų gyventojai dėmesį kreipia ne tik į kainą ar išlaikymo kaštus, bet ir į aplinką – jiems svarbu, kad kiemas būtų sutvarkytas ir apželdintas. Tačiau vien žaliųjų erdvių neužtenka. Reikia tinkamo jų plano ir integravimo į bendrą kiemo struktūrą, kurioje svarbu atsižvelgti į skirtingus gyventojų poreikius, namų aplinkai suteikiamų funkcionalumų suderinimą, žmonių judėjimą“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ NT verslo vadovas Gytis Jakučionis.

Aiškus ir sąmoningas kiemo skaidymas į skirtingų funkcijų erdves – vienas svarbiausių Suomijoje ir visoje Europoje populiarėjančių aspektų. Iš anksto numačius ir suskirsčius kiemą į pagrindines zonas – ramiąją, socialiąją ir aktyviąją – galima užtikrinti, kad atskiros kiemo funkcijos derėtų ir netrukdytų viena kitai. Pavyzdžiui, vienoje kiemo pusėje numatomos sporto ir žaidimų aikštelės, kitoje – suoliukai ir žaliosios oazės ramiam poilsiui, o viduryje jas sujungia socializacijos zona susitikimams terasose, pavėsinėse, namo gyventojams įrengtose piknikų vietose. Taikant šį principą galima atliepti įvairius skirtingų žmonių poreikius.

Asociatyvi nuotr.

Pasak psichologės, vienas iš svarbiausių žmogaus poreikių yra socializacija, todėl namų aplinka turėtų prisidėti ir prie galimybių jį patenkinti.

„Moderniose visuomenėse yra nemažai susvetimėjimo, todėl žmonės vis labiau atsigręžia į bendruomeniškumo, bendradarbiavimo, artimos kaimynystės vertybes. Daugiabučių kiemų ar kitų viešųjų erdvių planuotojai turėtų į tai atsižvelgti. Kita vertus, namai daugeliui yra ta vieta, kur norima privatumo, ramybės. Dėl to išryškinant socialinę kiemo funkciją, reikėtų užtikrinti, kad ji netrukdytų gyventojams savo namuose ramiai gyventi“, – sako I. Skruibienė.

Kuriant kiemą pagal daugiafunkcinę koncepciją, namų aplinka visuomet yra atvira pokyčiams ir pačių gyventojų iniciatyvoms. Dėl to kiemui suteikiami funkcionalumai gali kisti pagal gyventojų poreikius. Jie gali būti patys įvairiausi – nuo žaidimų aikštelių, treniruoklių, pavėsinių, bendro naudojimo daiktų saugyklų ar net žemės plotų miesto sodininkystei ir daržininkystei.

Į kiemus investuoja vis daugiau

Daugiafunkcinio kiemo tendencijos pamažu atkeliauja ir į Lietuvą. Atlikti tyrimai rodo, kad rinkdamiesi būstą vilniečiai ieško variantų, galinčių viename kieme pasiūlyti viską: nuo vietos automobiliui (41 proc.) ir saugios vaikų žaidimų aikštelės, iki vaizdo pro langą (25 proc.) ir žaliųjų poilsio zonų (18 proc.). Todėl, pasak G. Jakučionio, šiems elementams bei jų sujungimui į bendrą visumą skiriamas didžiulis dėmesys.

„Daugiafunkciškumo svarba atsispindi ir resursuose, kuriuos skiriame kiemų erdvių sukūrimui. Investicijos į projektų aplinką auga – jai skiriama iki 5 proc. nuo visų investicijų į projektą. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei prieš 5-10 metų“, – pažymi G. Jakučionis.

Jo teigimu, privalumu projektuose dažnai paverčiamas nelygus aplinkos reljefas, kuris naudojamas įrengiant įdomesnes erdves vaikų žaidimams, kuriant bendruomenių susibūrimo vietas (terasas, amfiteatrines aikšteles ir pan.)

Daugiabučio kiemas
Foto: Shutterstock

Naujas požiūris į kiemus ne tik leidžia pagerinti gyvenimo kokybę ar sudaryti sąlygas bendruomenėms kurtis, bet ir didina nekilnojamojo turto vertę. Ekspertai skaičiuoja, kad didmiesčiuose su aktyvia NT rinka šiuolaikiškas, darnios plėtros principais įrengtas kiemas būsto vertę gali gerokai padidinti.

Aplinka gali lemti emocinę savijautą

Psichologiniais namų kūrimo aspektais besidominti I. Skruibienė pažymi, kad architektūrinės formos, reljefo ypatumai taip pat gali turėti įtakos žmonių savijautai. Pavyzdžiui, labai griežtos, kampuotos formos žmogui pasąmonėje gali kelti nesaugumo, nerimo pojūtį. Tad gerai žmonių savijautai itin svarbu gyvenamoji aplinka, galinti stimuliuoti ir jusles, vaizduotę, kūrybiškumą, skatinti įsitraukimą.

„Nyki, nuobodi, pilka, šalta aplinka, jei joje praleidžiama daug laiko, gali turėti neigiamą emocinį poveikį. Žmogus sąmoningai gali ir nesusieti šio poveikio su savo gyvenamąja aplinka, tačiau jis pasireiškia per blogą nuotaiką, žemą motyvaciją, nerimo pojūtį. Žmogui reikia spalvų, garsų įvairovės, o jos vėlgi gali suteikti gamta. Net ir nedideli gamtos lopinėliai suteikia galimybę stebėti nuolatinę kaitą, būti nustebintam, gali įkvėpti“, – sako I. Skruibienė.