NT rinkoje stebimi pardavimų kritimai

Nors pirmasis 2020 metų ketvirtis NT sektoriui buvo puikus, kovo mėnesio paskutinės dvi savaitės, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, NT rinkai – tarsi baisiausias sapnas. „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis lygina gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičių Lietuvoje šių metų kovo mėnesį su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu.

„Šių metų kovo mėnuo buvo išskirtinis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, kadangi mėnesio viduryje paskelbus karantiną visa nekilnojamojo turto rinka buvo tiesiog sustabdyta. Geriausiai tai iliustruoja sudarytų butų sandorių skaičius 2020 metų kovo mėnesį, kuris, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, palyginti su 2019 metų mėnesiniu vidurkiu, Lietuvoje sumažėjo 26 proc.: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai fiksuojamas 19 proc., 29 proc., 39 proc., 23 proc. ir 26 proc. sumažėjimas. Ženklus būsto rinkos aktyvumo sumažėjimas didžiąja dalimi buvo nulemtas dėl pirmąją karantino savaitę sustabdytos ir antrąją savaitę dar ne pilnu pajėgumu vykdytos notarų veiklos“, – teigia R. Reginis.

Ekspertas, kaip ir NT vystymu užsiimančių bendrovių atstovai, tikina, kad situacija, kai kovo viduryje sumažėjo būsto pardavimo sandorių skaičius, tęsiasi ir toliau. Kol kas pirkėjai yra linkę laukti ir analizuoti situaciją, tikisi, kad NT kainos kris. Žmonės taupo ir laukia auksinės progos, lūkuriuoja ir tie, kurie planavo įsigyti NT kaip investiciją. Tačiau investuoti galima ne tik į nekilnojamąjį turtą.

Vilčių deda į saulės energetiką

Kaip vienu metu ir sutaupyti ir investuoti? Energetikos ekspertai tikina, kad šiuo metu atsakymas slypi čia pat. Tai – atsinaujinantys energijos šaltiniai. Labiausiai prieinamas kiekvienam iš mūsų – saulės energetika.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad atsinaujinanti energetika šiuo laikotarpiu, kai pasaulyje ir Lietuvoje ekonominė situacija nėra aiški, priklauso nuo Vyriausybės sprendimų ir paramos.

„Ką aš girdžiu, tai kalbama apie pakankamai didelį investicijų į atsinaujinančią energetiką skatinimą. Vienas pavyzdžių yra dar vienas kvietimas gauti paramą saulės elektrinėms liepos mėnesį. Jis nebuvo planuotas. Dėl jo nuspręsta atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl viruso. Tai Vyriausybė nori, kad žmonės ir verslas daugiau investuotų į saulės energetiką, į tą košiančią ekonomiką, kad ji greičiau pradėtų judėti, – aiškina M. Nagevičius.

Kita vertus, pašnekovas pažymi, kad norinčių investuoti į saulės energetikos projektus yra daug, kaskart surenkama daug paraiškų paramai gauti, tačiau yra problema, kad kai kurie gyventojai neturi pakankamai savo lėšų pradinei investicijai į saulės energiją. Tuomet jie gręžiasi į bankus, o šie šiuo metu paskolų davimą vertina itin atsargiai.

„Gali būti ir taip, kad žmonės parašys daug paraiškų, tačiau, kai ateis laikas jas įgyvendinti, trūks lėšų. Todėl, jeigu Vyriausybė padarytų dar vieną žingsnį ir suteiktų garantiją toms paskoloms, tai bankai teiktų paskolas užtikrinčiau, žmonėms nereiktų užstatyti savo turto ir pan.“, – pažymi M. Nagevičius.

Pinigai
Foto: Shutterstock

Pasak pašnekovo, nutolusios saulės elektrinės yra pažangus žingsnis link dar platesnio atsinaujinančios elektros energijos gamintojų rato.

„Net jei žmonės neturi nuosavo stogo ar vietos, kur galėtų statyti saulės elektrinę, jie gali gaminti saulės energiją. Norinčių tai daryti atsiras tikrai daugiau. Tai yra ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, vėliau tokį principą pradėjo taikyti olandai“, – pasakoja pašnekovas.

Gaminti energiją gali ir daugiabučių gyventojai

Kaip „Delfi Būstas“ sakė „Ignitis saulės parkų“ produkto vadovė Indrė Baltušienė, saulės energetika šiandien yra vis populiaresnis būdas siekiant sumažinti sąskaitas už elektrą. Šiais laikais ja naudotis gali ne tik nuosavų namų, bet ir daugiabučių gyventojai. Ir visi, investavę į saulės energetiką, sulaukia grąžos.

„Dabar geras laikas investuoti į saulės energetiką, nes elektros kainos nemažėja, dabar labai yra aktyvus Energetikos ministerijos rėmimas, galiojanti parama. O ir taip pat nauja mada – naudoti žaliąją energetiką, taupyti gamtos išteklius. Turėdamas 5 kW saulės elektrinę per 25 metus klientas išsaugo 2325 medžius ir sumažina 93 tonomis anglies dvideginio išmetimą į aplinką“, – palygina pašnekovė.

Šiuo metu, pasak I. Baltušienės, visi, besidomintys saulės energetika, gali rinktis vieną iš dviejų būdų, kaip „pakinkyti saulę“: įsirengti saulės elektrines ant savo namų stogų arba išsinuomoti ar nusipirkti vieną iš saulės elektrinių, esančių nutolusiuose saulės elektrinių parkuose. Saulės parkai yra dar visai nauja galimybė. Būtent ja gali pasinaudoti daugiabučiuose gyvenantys elektros energijos vartotojai. Žinoma, saulės elektrinę saulės parke gali nusipirkti ar išsinuomoti ir nuosavų namų savininkai.

Saulės parkai
Foto: Shutterstock

Kokiu būdu veikia nutolusių saulės parkų apskaita? Kaip aiškina I. Baltušienė, saulės parkas gamina saulės energiją. Generacijos duomenys fiksuojami ESO išmanių skaitiklių pagalba. Tuomet kliento objekte (bute ar nuosavame name) taip pat įrengiamas išmanus skaitiklis, pagal kurį ESO gauna duomenis apie kliento vartojimą. Ir, pagaliau, siunčiamoje kliento sąskaitoje yra jo įsigytų kW sugeneruota energija atimant kliento suvartotą energiją.

„Realiai apskaita vykdoma nuotoliniu būdu. Tai yra privalumas, nes elektrinės dalis gali būti priskiriama prie kito adreso, net gi skaidoma į du ar tris adresu. Tai nėra ribojama. Klientas ESO savitarnoje gali priskirti elektrinės dalį prie jam nuosavybės teise priklausančių objektų“, – pabrėžia pašnekovė.

Specialistė tęsia, kad skaičiuojama, jog vartotojas, įsigijęs saulės elektrinę ir tapęs gaminančiu vartotoju taupys savo elektros sąskaitų išlaidas vidutiniškai 70-80 proc. Nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje saulės elektrinių įsirengimas ar įsigijimas yra remiamas valstybės.

„Vertinant paramą, kai klientas susigrąžina 323 EUR/kW, atsipirkimas yra per 5-6 metus. Jei standartiškai klientas sunaudoja per metus 5000 kWh, jis moka apie 756 EUR per metus už elektros energiją (skaičiuojant po 0,149 EUR/kWh), o tapus gaminančiu vartotoju, sąskaita bus 158,25 EUR per metus (mokant tik pasinaudojimo tinklais mokestį po 2,63 EUR/kW/mėn.). Žinoma, skaičiuojant ne vienerių metų, bet ilguoju periodu, reikia įvertinti elektros tarifų pokytį, infliaciją, modulių degradaciją (apie 0,8 proc. per metus). Todėl sutaupymai tik didėja“, – teigia I. Baltušienė.

Paramą saulės energijai vartotojų namuose skiria Energetikos ministerija. Jos išmokėjimą ir paskirstymą koordinuoja APVA agentūra (Aplinkos projektų valdymo agentūra). Šiais metais kvietimas gauti paramą saulės elektrinių įsigijimui buvo sausio mėnesį. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pranešė, kad kitas kvietimas nutolusioms elektrinėms bus skelbiamas liepos mėnesį, o spalio mėnesį – nuosavų namų elektrinėms. Kol kas paramos sąlygos ar kvietimo suma nėra paskelbtos.