Problema – seni daugiabučiai

Šiuo metu daugiabučiuose gyvena apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Didžioji dauguma jų įsikūrę dar sovietmečiu statytuose pastatuose, kai galiojo visai kiti statybos reglamentai ir dėmesys buvo kreipiamas ne į kokybę, bet į kiekybę. Dabar Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato ir gyvenamųjų namų gaisrinės saugos taisykles naujiems statiniams, o sovietmečiu statytiems daugiabučiams šios taisyklės negalioja.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas, doc. dr. Ritoldas Šukys „Delfi būstui“ pabrėžia, kad, sovietmečiu statant daugiabučius, juose nebuvo numatoma evakuacija gaisro metu.

„Su senos statybos daugiabučiais – didelė bėda. Yra tik vienas išėjimas, tai gaisro atveju, jei kas nors užsidega, laiptinėje dūmai, žmogui iš tokio daugiabučio evakuotis yra labai sunku“, – sako ekspertas.

Laiptinė

Doc. dr. Ritoldas Šukys tęsia, kad tik 2011 metais Lietuvoje buvo priimtos Gyvenamųjų namų gaisrinės saugos taisyklės, kuriose numatyta gyvenamosios paskirties patalpas skirstyti į 4 grupes. Kiekvienai jų, pasak gaisrinės saugos specialisto, yra numatyti evakuacinių išėjimų kiekio, lygio ir pan. reikalavimai.

„Pavyzdžiui, jeigu gyvenamasis pastatas yra iki 15 metrų aukščio, tai jame užtenka įrengti vieną evakuacinį išėjimą, jeigu aukštesnis nei 15 metrų – būtini du evakuaciniai išėjimai“, – aiškina VGTU Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas.

Daugiabučiuose, pasak R. Šukio, evakuaciniai keliai reglamentuojami priklausomai nuo aukšto ploto ir paprastai yra numatomi du evakuacijos išėjimai.

„Ne mažiau kaip du išėjimai. Ir būtent laiptinėmis, nes avarinis išėjimas nėra evakuacinis. Evakuacijai paprastai skirtos laiptinės, todėl jos turi būti nepridūmijamos, vėdinamos, jose turi būti sudaromas slėgis, kad dūmai nesikauptų,“ – aiškina ekspertas.

Teigia besilaikantys gaisrinės saugos reikalavimų

Delfi būstas“ pasiteiravo kelių nekilnojamojo turto bendrovių, ar jų daugiabučių kompleksų projektuose yra numatyti evakuaciniai išėjimai ir kokiais reglamentais vadovaujamasi juos įrengiant. Į užklausą atsakė ne visos. Bendrovė „Citus“ pateikė atsakymą, kuriame tikina, kad, statydami daugiabučius, vadovaujasi gaisrinę saugą apibrėžiančiais Lietuvos įstatymais: Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklėmis, Statybos techniniu reglamentu STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ ir Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“.

Nekilnojamojo turto bendrovė „Eika“, atsakydama į klausimus, teigia, kad „gyventojų saugumas judant iki evakuacinių kelių link evakuacinių išėjimų ir tarp jų užtikrinamas planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis ir techninėmis priemonėmis. Nustatant evakuacijos kelių apsaugą, atsižvelgiama į patalpų paskirtį, evakuojamųjų skaičių, pastato atsparumo ugniai laipsnį ir ypač – į pastato aukštingumą bei aukšto plotą. Kuo daugiabutis pastatas aukštesnis, tuo griežtesni reikalavimai keliami ne tik projektuojant evakuacijos kelius, bet ir parenkant konstrukcijas, fasadų apdailą, gaisrines inžinerines sistemas ir t. t.“

Atsakyme tęsiama, kad, pavyzdžiui, projektuojant aukštuminį pastatą (kai viršutinio aukšto grindų altitudė daugiau nei 26,5 m,) atsiranda normatyvinis reikalavimas numatyti neuždūmijamas laiptines, vidaus priešgaisrinį vandentiekį, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą, o esant koridoriaus sistemai aukštuose – ir dūmų šalinimo sistemas.

„Pagrindinis evakuacijos kelias iš daugiabučių gyvenamųjų namų numatomas laiptinėmis, kurių tipas priklauso nuo pastato aukštingumo ir aukšto ploto. Pastatuose, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 15 m, atsiranda prievolė butuose (praktiškai nuo 2 aukšto) numatyti avarinius išėjimus. Kai gyventojas negali dėl ugnies ar dūmų patekti į evakuacijos laiptinę, jis turi turėti galimybę pasinaudoti avariniu išėjimu, kur gali pasislėpti nuo ugnies ir dūmų ir saugiai sulaukti ugniagesių pagalbos“, – teigiama bendrovės atsakyme.

Kas yra avarinis išėjimas? Gaisrinės saugos taisyklėse „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ numatyta, kad tai – kelias, vedantis iš patalpų į atvirą lauko balkoną arba lodžiją su ne mažesnio kaip 1,2 m pločio aklinu ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai tarpsieniu nuo balkono (lodžijos) krašto iki lango angos arba ne mažesniu kaip 1,6 m pločio tarpsieniu tarp langų, esančių balkono (lodžijos) sienoje; į atvirą, ne siauresnę kaip 0,6 m pločio, perėją į priblokuotą gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų daugiabučių pastatų sekciją arba į priblokuotą atskirą gaisrinį skyrių per lauko zoną; į balkoną arba lodžiją, turinčią kopėčias, jungiančias skirtinguose aukštuose esančius balkonus arba lodžijas; į gretimą tame pat aukšte esančią pagal sprogimo ir gaisro pavojų nepavojingą patalpą, balkoną arba lodžiją, turinčią LST EN 341 serijos standarto reikalavimus atitinkančius asmeninius nusileidimo įtaisus, kuriais visi žmonės saugiai gali išsigelbėti patys.


Saugumu turi pasirūpinti patys gyventojai

Kaip jau buvo minėta, sovietmečiu statytuose daugiabučiuose evakuacijos laiptinių ar avarinių išėjimų nėra. Ką daryti jų gyventojams? VGTU doc. dr. V. Šukys sako, kad tokiu atveju tik patys gyventojai gali pasirūpinti savo saugumu: laiptinėse palaikyti tvarką, neužstatyti jų baldais ar kitais objektais, kurie trukdytų praeiti.

Tokius patarimus duoda ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. Jis pabrėžia, kad, pirmiausia, bet kokiame pastate kiekvienas evakuacijos ar avarinis išėjimas turi būti lengvai praeinamas bet kuriuo paros metu.

„Daugiabučiuose pastatuose pagrindinės problemos yra susijusios su užtvertais, užrakintais arba panaikintais atsarginiais evakuacijos keliais arba avariniais išėjimais. Situacijų būna įvairių – nuo sukrautų daiktų ir baldų evakuacijos laiptinėse iki grotomis užtvertų išėjimų į laiptines. Dažniausiai tokius sprendimus gyventojai priima norėdami privatumo arba saugodamiesi, kad pašaliniai asmenys nepatektų į laiptines ar balkonus“, – pasakoja A. Gudžiauskas.

Laiptinė

Jis tęsia, kad iš kai kurių daugiabučių (dažniausiai aukštesnių negu 9 aukštų) būna numatyti papildomi avariniai išėjimai iš vieno aukšto į kitą per liukus, įrengtus balkonuose. Tačiau neretai gyventojai savavališkai šiuos avarinius išėjimus panaikina (užrakina liukus, nupjauna kopėčias ir pan.), nors gaisro atveju tai galėtų būti vienintelė galimybė išsigelbėti.

Specialistas akcentuoja, ką daryti, jeigu jūsų ar kaimynų namuose kiltų gaisras: „Jeigu gaisras kyla jūsų bute, svarbiausia – kuo skubiau išeiti iš degančio buto ir uždaryti duris, kad dūmai neplistų į laiptinę. Išėjus į saugią vietą, nedelsiant kviesti ugniagesius gelbėtojus ir perspėti kaimynus. Jeigu gaisras kilo ne jūsų bute ir laiptinė yra labai uždūminta, geriausia likti bute, sandariai uždaryti duris, eiti į balkoną ar prie atviro lango ir šauktis pagalbos. Dėmesį galima atkreipti mojuojant ryškiu audeklu ar pan.“

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas primena, kad gaisro metu naudotis liftu draudžiama, nes, dingus elektrai, tai galėtų būti mirtini spąstai. Taip pat nereikia grįžti į degantį pastatą pasiimti dokumentų ar kitų asmeninių daiktų ir, žinoma, laiku sureaguoti į kilusį gaisrą padeda autonominiai dūmų detektoriai – jie privalo būti įrengti kiekvienuose namuose.