Gyventojai dar bando priprasti

Nuo 2018 metų gegužės Lietuvoje įsigaliojo teisės aktai, pagal kuriuos visuose gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – turi būti įrengti autonominiai dūmų detektoriai. Šiandien „DELFI būsto“ kalbinti gyventojai vis dar skeptiškai vertina dūmų detektorių funkcionalumą. Vilnietis Vytautas sako, kad namuose turi dūmų detektorių, tačiau nemano, kad jis padėtų, jeigu kiltų didelis gaisras.

„Gal kažkiek sureaguotų, bet tikrai nebūtų taip, kad padėtų išvengti nuostolių kilus gaisrui. Vis tiek svarbiausia yra tai, per kiek laiko bus pradėtas gesinti gaisras“, – mano kalbintas vilnietis.

Taip pat Vilniuje gyvenanti Jūratė sako, kad jai dar neteko susidurti su dūmų detektorių funkcionalumu, todėl nežinanti, kiek jie padėtų, jei kiltų gaisras. O vilnietis Rimgaudas tikina, kad visai neseniai įsigijo dūmų detektorių ir yra įsitikinęs, kad gaisro atveju jis tikrai padėtų.
„Dūmų detektorių įsigijau, namuose įsirengiau pats. Manau, kad prietaisas toks yra ne veltui, vis tiek turėtų kažkiek padėti“, – mano Rimgaudas.

Foto: Shutterstock

Statistika rodo gaisrų skaičiaus mažėjimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2019 metais Lietuvoje kilo 11509 gaisrai. Palyginti su 2018 m., jų skaičius sumažėjo 2,9 proc. Pernai gaisruose žuvo 70 žmonių (2018 m. – 86), o 164 gyventojai (174) patyrė traumų. Tai mažiausias žuvusių žmonių gaisruose skaičius per 37 metus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas tikina, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo reikalavimas gyvenamosiose patalpose įsirengti dūmų detektorių, žūčių gaisruose sumažėjo apie 30 proc.

„Apie atvejus, kai apie kilusį gaisrą gyventojus perspėja suveikęs autonominis dūmų detektorius, tenka išgirsti vis dažniau. Žinoma, dažniausiai tai būna įvairūs pridegusio maisto ar rūkstančios krosnies atvejai, tačiau turėjome nemažai situacijų, kai suveikę autonominiai dūmų detektoriai išgelbėjo žmonių gyvybes“, – tikina A. Gudžiauskas.

Specialistas tęsia, kad svarbiausias dūmų detektorių tikslas – laiku perspėti žmones apie kilusį gaisrą.

„Galima tik spėlioti, kiek atvejų iš visų kilusių gaisrų būtų pasibaigę laimingai, jeigu būtų įrengtas dūmų detektorius, tačiau bendra taisyklė yra tokia: kuo greičiau aptinkamas gaisras, tuo mažesnius nuostolius jis sukelia, o, svarbiausia, kad žmogus, išgirdęs detektoriaus skleidžiamą garsą, dar turi laiko išbėgti iš degančio pastato arba išgelbėti savo artimuosius. Deja, beveik visais atvejais, kai gaisruose žūsta žmonės, paaiškėja kad namuose dūmų detektoriai nebuvo įrengti“, – tikina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas.

Gaisras bute
Foto: Shutterstock

Kaip veikia autonominis dūmų detektorius? Šis prietaisas aptinka patalpoje atsiradusius dūmus. Kilus gaisrui, karšti dūmai kyla į patalpos viršų, pasiekę dūmų detektorių, jį aktyvuoja, ir šis pradeda skleisti garsų perspėjimo signalą.

„Reikėtų paminėti, kad dūmų detektorius nuo paties gaisro neapsaugo, tačiau padeda laiku jį aptikti. Laiku pastebėtas gaisras dar gali būti suvaldytas ir pačių gyventojų“, – priduria A. Gudžiauskas.

Jeigu neturite dūmų detektoriaus – gresia bauda

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu autonominius dūmų detektorius yra įsirengę apie 57 proc. namų ūkių Lietuvoje. Informacija apie tai, kiek būstų yra įsirengę autonominius dūmų detektorius, sužinoma vykdant gaisrų prevencijos akciją „Gyvenkime saugiai“.

„Galima paminėti, kad, iki įsigaliojant privalomam reikalavimui gyvenamuosiuose namuose įsirengti dūmų detektorius, juos buvo įsirengę tik apie 16 proc. namų ūkių. PAGD 2 metus iš eilės organizavo gaisrų prevencijos akciją „Gyvenkime saugiai“, kurios metu ugniagesiai lankosi gyventojų būstuose ir primena gyventojams svarbiausius saugios gyvensenos dalykus. Šios akcijos metu taip pat buvo renkami statistiniai duomenys, ar gyventojai savo namuose turi įsirengę autonominius dūmų detektorius. Kiekvienais metais akcijos metu buvo aplankyta daugiau kaip po 100 000 būstų visoje šalyje“, – sako A. Gudžiauskas.

Specialistas tęsia, kad kiekviename gyvenamojo būsto aukšte turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų signalizatorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.), todėl, pasak A. Gudžiausko, kad dūmai būtų aptikti efektyviau, rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega, ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius.

Foto: Shutterstock

Nerekomenduojama autonominių dūmų signalizatorių įrengti virtuvėje ar tose vietose, kur gali išsiskirti garų.

„Dūmų detektorių be didelio vargo gali įsirengti ir patys gyventojai, tai nėra sudėtinga. Šiam prietaisui nereikia tiesti jokių laidų ar kitų komunikacijų, jis turi autonominį maitinimo elementą – bateriją, todėl pakanka pagal įrengimo instrukciją pritvirtinti detektorių prie lubų tvirtinimo elementais, kurie būna detektoriaus pakuotėje“, – tikina pašnekovas.

Anot A. Gudžiausko, už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė, t. y. gali būti skiriama bauda nuo 10 iki 70 eurų. Tačiau ugniagesiai, vykdydami prevencines akcijas, baudų gyventojams neskiria. A. Gudžiausko teigimu, šių akcijų tikslas – ne bausti žmones, o ugdyti jų sąmoningumą ir didinti saugos kultūrą.