Šiam namui buvo pasirinkti plokštuminiai pamatai. Kaip teigė architektas Darius Baitis, plokštuminis pamatas yra apšiltinta betono plokštė arba toks, kuris savo paviršiumi remiasi į gruntą.
„Lyginant su juostiniais pamatais, mes turime kažkokį perimetrą, kuris savo padu arba poliais remiasi. Plokštė, esanti po visu namu, yra plokštuminio pamato atrama.
Ta plokštė stovi ant tinkamai sutankinto pagrindo ir šiltinimo sluoksnio, kuriam yra naudojamas tam tikro stiprumo, atsparumo polistireninis putplastis arba ekstruzinis polistirenas“, – aiškino D. Baitis.
Statybų įmonės „Statybų parkas“ vadovas Vaidas Bružas savo ruožtu pridūrė, kad paprastai kalbant, plokštuminiai pamatai yra monolitinė plokštė. Anot jo, Lietuvoje populiaresni yra poliniai pamatai. Jis paaiškino, jog šiuo atveju plokštuminiai pamatai pasirinkti tam, kad būtų išvengta šalčio tiltelio.
Be to, norint pasiekti aukščiausią energetinį efektyvumą, plokštuminiai pamatai yra geriausias pasirinkimas. Renkantis pamatus, pasak Vaclovo, reikia atsižvelgti į gruntines sąlygas, atlikti grunto tyrimus, paskaičiuoti būtinus grunto sutankinimo parametrus, šiluminės izoliacijos storį.
D. Baitis patikino, kad plokštuminiai pamatai nėra brangesni už tradicinius gręžtinius arba juostinius pamatus. Priklausomai nuo grunto, tokie pamatai netgi gali būti pigesni.
„Nereikėtų vertinti iš tos pusės, kad jie kažkada atsiperka. Pagal grunto sandarą yra parenkamas pamatų tipas, kuris geriausiai tinka teritorijai, pastatui“, – pabrėžė ekspertas.
Visgi anot V. Bružo, kaina gaunasi didesnė, nes darant tradicinius pamatus namą statantys žmonės dažnai daug darbų pasidaro patys, o plokštuminius pamatus padaryti savo jėgomis yra sunkiau. Jis paskaičiavo, kad plokštuminiai pamatai yra maždaug 20 proc. brangesni nei poliniai.
Kaip įvardijo projekto vykdytojas Vaclovas, šiam namui pamatai kainavo 17 tūkst. eurų.
Daugiau apie pamatus žiūrėkite reportaže.
