Pigiau – jau pastatytas namas

Laidoje „DELFI diena“ Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas tikino, kad klausimus, kas pigiau, girdi labai dažnai.

„Šį klausimų gaunu dažnai ir pasakysiu atvirai, kad šiuo metu daugelis statytojų statosi naudodami bankinę paskolą ir praktiškai tie visi mano bičiuliai ir pažįstami, kurie prašo rekomendacijų – pirkti ar statyti – turi didžiulį iššūkį, nes sako, kad statybininkai už tą kainą nebepastato. Norint apsidrausti ir jei turimas labai ribotas biudžetas, geriausia yra pirkti jau pastatytą.

Jeigu yra rizika, kad bankas gali nesuteikti papildomų lėšų, tai geriau yra nusipirkti pastatytą ir tada būti saugiam, nors gal ir ne visai komfortiškai ar estetiškai labai patenkintam, bet šeima turi būstą ir gali ateityje išspręsti estetikos ar dizaino klausimus“, – DELFI kalbėjo specialistas.

Statydami patys išleisite daugiau

Pasiteiravus, kas pigiau ir paprasčiau, D.Gedvilas tikino, kad jeigu kyla grėsmė dėl banko paskolos ar dėl ribotų šeimos resursų, geriau yra iš karto už fiksuotą kainą įsigyti būstą.

„Dažnai su draugais juokaujame, kad nėra nei vieno statybininko, kuris pastatytų už tą sutartą kainą. Visi prašo papildomai. Ekonominio augimo laikmečio metu šiandien reiktų nusiteikti, kad jeigu namo statybos užtruks vienerius metus laiko, tikrai sunku pastatyti už tą sutartą kainą, nes statybininkų poreikis rinkoje auga, įkainiai auga, tikrai bus poreikis persiderėti sutartį statybos, nes į tą kainą paprastai neįsitenka. Jeigu kyla grėsmė dėl bano paskolos ar dėl ribotų šeimos resursų, geriau yra iš karto už fiksuotą kainą įsigyti būstą ir tada nebus rizikos, kad reikės dar kartą kreiptis į banką“, – tikino pašnekovas.

Marius Narmontas

Anot jo, jeigu nusprendžiama statytis patiems, tuomet rizikuojama išleisti daugiau pinigų.

„Aš manau, kad nepavyksta pigiau, nes dažniausiai lietuviai kelia maksimalius kokybės reikalavimus pačioms medžiagoms, darbams, paprastai sąmata išauga tikrai didelė. Kad kas nors sakytų, kad sutaupė – to aš negirdėjau. Dažniausiai žmonės sako, kad į tą sąmatą neįsiteko ir teko primokėti. Dažniausiai taip būna, kad išleidžia daug daugiau negu planavo pačioje pradžioje. Net ne 10 proc., 20 proc., bet daugiau procentų.

Daugiausia įmanoma sutaupyti, jeigu yra nupirktas darbo projektas su pilna dokumentacija. Dažniausiai šeima nusiperka kokią nors architektūrinę dokumentaciją, paprašo architekto gauti statybos leidimą ir neturi projekte išsprendę nei inžinerinių sprendinių, nei aplinkotvarkos sprendinių. Tada atrodo, kad stato iš intuicijos.

Aš manau, kad nebaigtas projektas ir pradėtos statybos kainuoja daug daugiau nei kai statybos yra pradedamos, turint pilnai suprojektuotą darbo projektą“, – svarstė jis.

Būtinas statybos leidimas

Aplinkos viceministras Marius Narmontas papasakojo, koks dokumentas yra būtinas prieš statybas.

„Pagrindinis dokumentas yra statybos leidimas arba su statybos leidimu padaromas techninis projektas. Jeigu pirmą kartą statai namą, daug ko nežinai, pigiau pastatyti, nei tai daro žmogus, kuris stato n-ąjį namą, bus sudėtinga. Tuo labiau, kad tuomet neturima pakankamai patirties ir ne viskas yra įvertinama.

Sakoma, kad lietuvis pasistato namą, išeina į kiemą ir tada galvoju, ką čia kur pasodinti. Tada prasideda problemos dėl laistymo sistemos ir kitų dalykų. Mes mėgstame statyti patys, bet reikėtų pasitikėti ir statybininkais. Svarstant, kuris statymo būdas yra brangesnis, o kuris pigesnis, tai svarbu ir tai, ar pasitikima statytojais.

Kuo ilgiau daromas techninis projektas arba kokybiškiau jis yra daromas, tuo yra pigesnė statyba, tuo labiau viskas apgalvota“, – kalbėjo jis.

Pasak M. Narmonto, svarbu tai, kad tik gavus statybų leidimą ir sudarius techninį projektą, dokumentacija nesibaigia. Gavus statybų leidimą, reikia informuoti apie darbų pradžią, kaimynams pranešti, kad gali būti triukšmo. Užbaigiant statybas reikalingi kadastriniai ir geodeziniai matavimai ir dar daugybė smulkių dokumentų, statybinių medžiagų sertifikatų. M. Narmonto teigimu, dažnai žmonės nustemba, kad tokių dalykų reikia.

Foto: Shutterstock

„Visa tai keliauja į vieną informacinį portalą, kurio pagalba galima gauti ir statybos leidimą, ir užbaigti procedūrą“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Apie privalomą statybos darbų draudimą sužino tik baigę statybas

Apie privalomą statybos darbų draudimą dažnas sužino tik tada, kai jau priduoda 100 proc. namo baigtumą. Anot M. Narmonto, čia yra dvejopa problema. 2017-aisiais atsiradus tokiam reikalavimui, ši žinia pasiekė per mažą skaičių žmonių, o užbaigus darbus toks draudimas jau neatrodo tikslingas. Todėl žadama peržiūrėti teisės aktus, kad tais atvejais, kai namas statomas ūkio būdu, tokio draudimo reikalavimas nebūtų taikomas.

„Taip išeina, kad apsidraudi pats save, o kažkam nutikus, pats ir išmoką gauni. Taip yra nelogiška. Kita vertus, statybos yra labai aiškiai sureguliuota sritis ir visos pusės yra apdraustos – tiek civilinė atsakomybė, tiek darbų draudimas. Yra netgi bankroto draudimas – jeigu namą stačiusi įmonė bankrutuoja, tam tikrą laiką teikiama garantija. Aš manau, kad tai yra pažangi sistema, tiesiog joje nėra apgalvotos išimtys“, – komentavo M. Narmontas.

Daug mažiau vargo su dokumentais, jei stato įmonė

D. Gedvilas pastebėjo, jog šiuo metu vykdoma daug nelegalių statybų, todėl kyla klausimas, kodėl žmogus ryžtasi rizikuoti ir be leidimo statyti sau būstą. Anot jo, paklausti žmonės dažnai atsako, kad visas biurokratinis procesas ilgai užtrunka.

„Galiausiai leidimą gauna, pvz., su tam tikromis išlygomis. Tada jis mato, kad tą projektą reikia keisti. Pasitaiko ne vienas atvejis, kad žmogus negali priduoti statinio, tada kyla didžiulis kazusas, ką daryti – arba perstatyti, arba perdaryti. Tai biurokratijos yra, bet aš manau, kad mes jos neišvengsime, kol neskaitmenizuosime tam tikrų procesų.

Šiandien yra nemažai investuojama į skaitmenizavimą. Vilniaus vandenys, šilumos tinklai, elektros tinklai – visi skaitmenizuoja savo duomenų bazes ir techninės sąlygos bus išduodamos greičiau, kokybiškiau. Aš manau, kad procesas gali sutrumpėti, tik reikia kantrybės ir turėsime tuos pokyčius“, – aiškino D. Gedvilas.

Dalius Gedvilas

Anot jo, dabar yra nemažai vystytojų, statančių individualius namus ir sutvarkančių visą biurokratinį procesą. Todėl žmogus, pasirinkęs, kad namą jam pastatytų įmonė, nesusiduria su visu tuo vargu. Jis atkreipė dėmesį, kad vystytojui svarbiausia išsakyti savo lūkesčius – kokio namo žmogus tiksliai pageidauja.

Dokumentų tvarkymas visur kainuoja skirtingai

M. Narmontas įvardijo, kad statybos leidimas kainuoja nuo 70 iki 90 eurų, užbaigimo procedūra – nuo 14 iki 50 eurų. O kiek apskritai viso proceso dokumentacija kainuoja, yra individualu.

Anot D. Gedvilo, kainos išties skirtingos, Vilniuje gali tekti pakloti vienokią sumą, o regione jau visai kitokią.

„Vilniuje paprastai užsakovas prašo architekto sutvarkyti visus dokumentus. Man pačiam kiek teko susidurti, tai prašė maždaug nuo 800 iki 1200 eurų. Priklauso nuo namo pobūdžio, nuo to, kokioje vietoje statomas, nes Žvėryne ar Antakalnyje gali būti vienos kainos, o atokiau nuo Vilniaus tos kainos gali būti mažesnės. Vilniaus rajone suderinti projektą yra sunkiau, o Kauno rajone paprasčiau“, – tvirtino D. Gedvilas.

M. Narmontas patikino, kad Aplinkos ministerija siekia padaryti taip, kad namą statančiam žmogui nereikėtų samdytis kito asmens – užtektų įeiti į informacinę sistemą ir pačiam pateikti reikiamus dokumentus.

Namo statybos
Foto: Shutterstock

Dažniausiai neapgalvoja visko iki galo

D. Gedvilas pastebėjo, kad dažniausiai statydami namą žmonės neaptaria medžiagų kokybės – neaprašo kokybinių reikalavimų. Dažnai tai virsta ginču su rangovu. Taip pat dažnai neaptariami interjero elementai, kurie irgi sukelia ginčus, o tuomet visas statybų procesas užsitęsia.

„Būna taip, kad projektas nepilnas, tada rangovas sustoja ir sako, kad architektas turi duoti sprendinį. O žmogus nepasiruošęs mokėti architektui, kad detalizuotų vieną ar kitą mazgą, tada vėl prasideda ginčas. Aš manau, kad tai kainuoja daug brangiau. Ginčai ir konfliktai statybose yra tam tikras iššūkis, todėl klausimas, ar šeima pasiruošusi pradėti savarankiškai statyti būstą“, – svarstė D. Gedvilas.

Prieš perkant sklypą, reikia viską apie jį išsiaiškinti

Jis pabrėžė, kad prieš statant namą, labai svarbu detaliai išnagrinėti sklypą, nes viskas jame – nuo augalų iki kaimynų – yra labai svarbu. Kaip pastebėjo pašnekovas, prie vandens telkinio atrodytų tobula vieta namui, tačiau retas pagalvoja, kad jeigu už jo yra gatvė, gali būti didelio triukšmo fonas.

M. Narmontas rekomendavo prieš perkant sklypą pirmiausia pasidomėti kaimynais – kad jiems nebūtų šokas, jog šalia kažkas statoma. Taip pat svarbu pasidomėti, ar išvystyta tinkama infrastruktūra – dažnai lietuviai susigundo pigesniu sklypu, šalia kurio nėra nei gatvės, nei kitokios infrastruktūros. Tuomet problemas ima kelti dulkės ir kiti nepatogumai, gyventojai ima belsti į savivaldybės duris ir prašo išasfaltuoti kelią ar atitiesti vandentiekio tinklus ir t.t.

„Mes perkame, statome, bet nepasižiūrime, kad ne visą infrastruktūrą galime gauti“, – teigė M. Narmontas.