Visus šildo – Jūsų ne?
Viena dažniausių ir paprasčiausiai išsprendžiamų problemų – prasidėjo šildymo sezonas, o radiatoriai šalti. „Dažniausiai taip įvyksta dėl oro kamščių, kurie per vasarą susidarė radiatoriuose. Bet žmonės dažniausiai jau žino, kad viršutiniuose aukštuose reikia nuorinti radiatorius, ir viskas susitvarkys“, – pasakoja „Danfoss“ šildymo sistemų specialistas Justas Rutkauskas.
Pasak jo, nuorinimo procedūrą verta pakartoti praėjus savaitei po pirmosios, nes ne visi oro burbuliukai aukščiausiame šildymo sistemos taške susikaupia iškart jai pradėjus veikti.
Ši procedūra reikalinga tik senuose daugiabučiuose, nes naujuose ar tinkamai renovuotuose daugiabučiuose įrengiami specialūs nuorinimo ventiliai, tad sistema susitvarko pati.
„Pasitaiko, kad gauname skundų iš naujų ir renovuotų daugiabučių, kad radiatoriai nebešyla. Labai dažnai taip nutinka saulėtomis šiltesnėmis dienomis ir jokio gedimo čia nėra. Jei būsto temperatūra pakankama, jis dar prišildomas saulės per langą, namas gerai apšiltintas, radiatoriai tiesiog išsijungia, kartais net kelioms dienoms“, – pasakoja J. Rutkauskas.
Žinoma, jei bute darosi šalta, reikia kreiptis į būsto administratorių, nes gali būti ir rimtesni gedimai.
Šildo bet vis tiek šalta
Paprastai tokia problema taip pat nutinka senuose daugiabučiuose, kur įrengta nereguliuojama šildymo sistema ir ji nėra subalansuota. „Įrengtos prieš 20-30 metų ir seniau šildymo sistemos jau būna išsibalansavusios, jos nebegali paskirstyti šilumos srauto taip, kad visi būstai būtų šildomi vienodai, tad paprastai dalyje butų būna per karšta, dalyje per šalta. Vienintelis būdas – pabandyti subalansuoti sistemą, tačiau tai ne visuomet įmanoma“, – tvirtina J. Rutkauskas.
Pasak specialisto, dažnai sistema išsibalansuoja ir dėl gyventojų savavališkai atliekamų remonto darbų. Kai viename bute radiatoriai pakeičiami našesniais, atiduodančiais daugiau šilumos nei numatyta projekte, automatiškai šildymo sistemos tolesniuose taškuose esantiems butams pradeda trūkti šilumos. Padidinus bendrą šilumos srautą pradeda kaisti tie butai, kuriems anksčiau šilumos pakako.
„Abejoju ar įmanoma visus, kas savavališkai pasistatė naujus radiatorius, priversti juos pakeisti tokiais, kurie atitiktų projektą. Vienintelė galimybė išspręsti situaciją – renovuoti šildymo sistemą, kad ji būtų reguliuojama. Dabartinės techninės galimybės leidžia palyginti nebrangiai taip perdaryti net senų daugiabučių sistemas, toks remontas atsiperka per du-tris metus, jei skaičiuosime finansines išlaidas, o komfortą pajusite iškart. Tačiau tai galima padaryti tik vasarą“, – konstatuoja J. Rutkauskas.
Sistema nereaguoja į reguliavimą
Jei jūsų bute įrengta reguliuojama šildymo sistema, kuri nereaguoja į reguliavimą, taip gali nutikti dėl kelių veiksnių.
Anksčiau, dažnai pasitaikydavo termoreguliatorių montavimo klaida, kai taupant vietą jis buvo montuojamas ne horizontaliai, kaip turi būti, bet vertikaliai. Tuomet termoreguliatorius tiesiog negeba apskaičiuoti temperatūros ir neteisingai nustato termofikacinio skysčio srautą. Tad jei jūsų šildymo sistema įrengta anksčiau, tiesiog pažiūrėkite ar nėra šios montavimo klaidos. Deja, ją ištaisyti galima bus tik pavasarį pasibaigus šildymo sezonui.
Taip pat mechaniniai termoreguliatoriai dažnai nereaguoja į temperatūrų skirtumus, jei būna nesubalansuota pastato šildymo sistema. Šiuo metu tai dažniausiai pasitaikanti bėda naujos statybos ir renovuotuose namuose. Mechaninis termoreguliatorius į temperatūros pokytį reaguoja per 20 minučių. Jei srautas kinta dažnai, būna per didelis ar per karštas, mechaninis termoreguliatorius tiesiog nesugeba tinkamai reaguoti.
„Čia lyg turėtumėte važiuoti mašina, kurios greičio pedalas gali būti tik arba visiškai atleistas arba nuspaustas iki dugno. Paprastai termoreguliatorius tuomet atidaro ventilį iki galo ir praktiškai mes nebegalime reguliuoti šilumos srauto. Gaunasi, kad turi įsirengęs reguliuojamą sistemą, bet reguliuoti jos negali“, – sako J. Rutkauskas.
Dažnai žmonės tokiais atvejais bando reguliuoti šilumą prisukdami termoreguliatorių iki mažesnės padalos, taip mechaniškai sumažinamas termofikacinio skysčio srautas, tačiau šildymas tampa nebereguliuojamas.
Kiekviena mechaninio termoreguliatoriaus padala turi tam tikrą šiluminę reikšmę. Skaičius 1 – 12 laipsnių, 2 – 16, 3 – 20, 4 – 24, o 5 – 28 laipsniai šilumos. Pavyzdžiui, nustačius termoreguliatorių ties 3 padala, jis stengsis būste palaikyti 20 laipsnių šilumos temperatūrą. Atvėsus orui leis į radiatorių patekti daugiau termofikacinio skysčio, pakilus – sumažins jo srautą. Kai sistema nesubalansuota, jis tiesiog fiziškai negali atlikti šios užduoties.
„Tokiu atveju vienintelė išeitis yra keisti mechaninį termoreguliatorių skaitmeniniu, kuris į temperatūros pokyčius reaguoja per kelias sekundes ir pajėgus geriau tvarkytis su tokio tipo užduotimis. Žinoma, vis tiek geriausia subalansuoti visą sistemą, tai galima padaryti ir šildymo sezono metu“, – sako J. Rutkauskas.
Šildymo sistemų specialistas pastebi, kad šiuo keliu pasuka vis daugiau tvarkingų organizuotų namų bendrijų. „Kaip pavyzdį galėčiau paminėti Vilniaus M. Mažvydo gatvėje esantį 15 namą. Šio namo bendruomenė pasikvietė specialistus, subalansavo šildymo sistemą ir visame name įrengė automatinius termostatus. Investicija atsipirko per du metus, dabar už žildymą mokama pastebimai mažiau, o gyventojai turi galimybę reguliuoti šilumą savo būstuose“, – pasakoja J. Rutkauskas.
Pasak specialisto, dar komfortiškesnis sprendimas – pastatyti elektroninius termostatus, pavyzdžiui telefonu valdomus per „Bluetooth“ ryšį, kurie leidžia programuoti temperatūros režimą namuose. Dar aukštesnis lygis – sistema, kuri leidžia valdyti šildymą internetu esant toli nuo namų.
Pasikeisti mechaninį termoreguliatorių skaitmeniniu programuojamu lengvai gali patys buto šeimininkai net šildymo sezono metu – senasis tiesiog nuimamas ir uždedamas naujas.
„Skaitmeninio termoreguliatoriaus privalumai – ne tik geriau reguliuojamas šilumos srautas, bet ir galimybė nusistatyti dienos ir nakties režimą, o su išmaniais termoreguliatoriais įgyjate galimybę reguliuoti šilumą telefonu. Tikrai patogu, ekonomiška ir ekologiška išvažiuojant atostogauti sumažinti temperatūrą, o kelias valandas prieš grįžtant nustatyti šildymą taip, kad jūsų lauktų šilti namai“, – sako J. Rutkauskas.
