Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2018 m. viešuosiuose pirkimuose sudarytų statybos darbų sutarčių vertė siekė 2,143 mlrd. Eur. Tai yra beveik pusė Lietuvos išleidžiamų pinigų viešuosiuose pirkimuose.
Statybos darbų pirkimuose rangovai vis dar dalyvauja bet kokia kaina, tačiau mažiausios kainos kriterijus verčia statybos bendroves mažinti rangos darbų kaštus, o taupymas atsiliepia kokybei. Dažnu atveju, konkursų laimėtojai net nebegali įgyvendinti įsipareigojimų ir baigti darbų nurodytu terminu dėl trūkstamų resursų bei galimybių juos atlikti. Valstybei tenka atlikti pakeitimus – ieškoti papildomo finansavimo projektų užbaigimui. Tai parodo, jog perkančiosios organizacijos, prieš vykdant pirkimus, visapusiškai neįvertina, ar statinio skaičiuojamoji kaina atitinka realias rinkos kainas.
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas pažymi, kad racionalus valstybės lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą. Jo teigimu, už mokesčių mokėtojų bei ES lėšas valstybė turi pirkti ne tai, kas pigiausia, o tai, kas yra reikalingiausia ir geriausia.
„Šiandien valstybė siekia tik momentinės naudos – dabar pigiai nuperkam, o kas bus po 5, po 10 metų, neaktualu. Visi teisės aktai yra orientuoti į trumpalaikę naudą“, – sako D. Gedvilas.
Per metus Lietuvoje apie 450 su statybomis susijusių bylų patenka į teismą, apie 100 – į Aukščiausiąjį teismą. Beveik pusė visų teisminių ginčų yra susiję su projektų kokybės klausimais: apie 30 proc. teisminių ginčų kyla dėl darbuotojų kompetencijos, 5 proc. – dėl techninių prižiūrėtojų kaltės.
D. Gedvilo nuomone, perkančiosios organizacijos rangovus turėtų rinktis ne tik pagal kainą, bet ir pagal siūlomą kokybę, taip vertinimą šiems kriterijams paskirstant per pusę.
„Siūlome sukurti kvalifikacinių kriterijų katalogą, kad užsakovas nekurtų pats, o galėtų pasirinkti. Pavyzdžiui, apyvartos dydžio, atestuoto personalo, aplinkosaugos kompetencijų ir pan. Kitame kataloge galėtų būti ekonominio naudingumo kriterijai. Taip nereikėtų prašyti kurti visokių andersenų pasakų, o būtų galima vertinti pamatuojamais kriterijais“, – pasakoja D. Gedvilas.
Lietuvos statybininkų asociacija yra pateikusi teisės akto pakeitimo siūlymą, kuriame nurodyta, kad ypatingojo statinio statybos rangovas privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų kompetencijas patvirtinančius dokumentus ar korteles. D. Gedvilas pažymi, kad toks pokytis padėtų išvengti nekokybiškai atliktų statybos darbų ir teisminių ginčų, susijusių su projektų kokybe, nes rangovas privalėtų įrodyti, jog bendrovė yra pajėgi atlikti siūlomą darbą.
Šį pokytį įgalintų atlikti privalomos Statybininko (STATREG) kortelės, kurios yra asociacijos vystomo statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų registro (STATREG) dalis.
Statybos įmonės pačios inicijuoja pokyčius
D. Gedvilas džiaugiasi, kad Statybininko (STATREG) korteles jau diegiasi ne tik darbo patirties užsienyje turinčios bendrovės, bet ir atsakingai verslą vystančios įmonės Lietuvoje, o tokį žinių, įgūdžių ir darbų saugos vertinimo egzaminą jau yra išlaikę apie tūkstantis statybininkų.
Rugpjūčio 21 d. Statybininko (STATREG) kortelės įteiktos pirmiesiems „Veikmės statyba“ brigadininkams, susirinkusiems prie sparčiai kylančio NOVA verslo centro Vilniuje.
„STATREG kompetencijų kortelė yra dar naujiena Lietuvoje, bet artimoje ateityje taps norma, kai visi statybininkai šalyje turės Statybininko korteles. Šiandien „Veikmės statyba“ įgijo ženklų pranašumą rinkoje, nes pasitikėjimas bendrove išaugo dėl oficialaus patvirtinimo, kad įmonėje dirba tik kompetencijų vertinimą turintys darbininkai. Darbuotojai, kurių kompetencijos yra įvertintos, turi savo veiklos ir gebėjimų pripažinimo dokumentą – STATREG kortelę.
Šios kortelės turėjimas ne tik didina darbuotojo savivertę, bet užtikrina deramą statusą vietą kolektyve, leidžia, bendradarbiaujant su darbdaviu, tikėtis geresnio darbo įvertinimo bei atlygio. STATREG kortelė atveria duris į užsienio darbdavių pripažinimą ir, aišku, į Lietuvos užsakovų-statytojų pasitikėjimo erdvę. Aukščiausią kompetencijų lygį turintis darbuotojas visada yra laukiamas profesinio rengimo centruose, kuriuose jam mokytojo – instruktoriaus darbas yra garantuotas“, – kalbėjo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas.
Statybininko kortelės yra Statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų registro (STATREG) dalis. Registre kaupiama visa darbdaviui reikalinga informacija apie darbuotoją: darbo laiko apskaita, darbovietė, turimų kompetencijų patvirtinimas, naudojamų įrankių ir medžiagų apskaita. Statybininko kortelė išduodama turint bent vieną patvirtintą statybos kompetenciją, o patį vertinimą sudaro žinių ir įgūdžių egzaminas. Kaip privaloma kompetencija vertinamos ir darbų saugos žinios.
Vertinimą atlieka 59 patvirtinti profesionalūs vertintojai iš visų Lietuvos regionų, turintys statybos srities ekspertines žinias ir atitinkantys aukštus reikalavimus.
Nuo 2015 m. LSA turi akreditaciją dėl asmenų kompetencijų vertinimo, kurią gavo iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos. Be to, LSA siekia akreditacijos kaip asmenų sertifikavimo įstaiga pagal ISO 17024 standartą ir turi Nešališkumą prižiūrintį komitetą, kurio nariais yra ir valstybės institucijų atstovai.
Statybininko (STATREG) korteles asociacija išduoda nuo 2018 m.
Portale rekvizitai.lt skelbiama informacija, ar statybos įmonėje dirba darbininkai su Lietuvos statybininkų asociacijos įvertintomis kompetencijomis bei Statybininko (STATREG) kortelėmis.
