Pagrindiniai vėdinamo fasado privalumai tokie:
- Galimybė naudoti labai įvairias apdailos medžiagas: fibrocementines plokštes, klinkerines plyteles, HPL plokštes, įvairią keramiką, fibrobetoną, fibrocementines dailylentes, natūralų akmenį, medines dailylentes, aliuminio kompozito plokštes ar kasetes, porceliano keramikos plokštes, įvairaus metalo lakštus, skardą ar tinklus ir t. t.
- Labai platus spalvų ir tekstūrų pasirinkimas.
- Geros šilumos ir garso izoliacijos savybės. Reikšmingas pastatų šildymo išlaidų sumažėjimas. Sienos neperkaista vasaros mėnesiais.
- Dėl izoliacijos sluoksnio rasos taškas susidaro pastato laikančiosios konstrukcijos išorėje.
- Ilgaamžiškumas: vėdinamų fasadų eksploatacijos be priežiūros laikotarpis – apie 50 metų.
- Didelis vėdinamojo fasado atsparumas oro sąlygoms.
- Greitas vėdinamųjų fasadų montavimas bet kuriuo metų laiku.
- Galimybė naudoti fasadą apsaugai nuo žaibo kaip apsauginį ekraną.
- Lengvas ir pigus pažeisto fasado atstatymas įvykus lokaliai avarijai.
Pagrindiniai vėdinamųjų fasadų trūkumai šie:
- Jei naudojamos nesertifikuotos šiltinimo ir apdailos medžiagos, gali smarkiai sumažėti pastatų atsparumas ugniai.
- Reikalinga aukšta statybininkų kvalifikacija.
- Naudojant nesertifikuotus ir netinkamos kokybės metalinio karkaso elementus, sumažėja ne tik fasado karkaso sistemos, bet ir fasado apdailos ar net viso pastato ilgaamžiškumas bei patvarumas.
- Aukštesnė vėdinamojo fasado įrengimo kaina nei tinkuojamųjų fasadų.
- Vėdinamųjų fasadų įrengimas senesniuose kultūriškai vertinguose pastatuose gali neatpažįstamai pakeisti originalią architektūrinę pastato išvaizdą.
– Kokie pagrindiniai vėdinamųjų fasadų karkasų tipai?
– Dažniausiai naudojami aliuminio profiliuočių karkasai su nerūdijančiojo plieno gembėmis. Vis dažniau pradedamos naudoti bazalto pluošto kompozito gembės su aliuminio profiliuočiais. Gana plačiai naudojami cinkuotojo plieno profiliuočių sistemos su cinkuotojo plieno gembėmis.
Individualių statybų atveju, kai koncentruojamasi tik į kainą ir nekreipiama dėmesio į gaisrinius reikalavimus, naudojami ir mediniai karkasai.
– Kaip statytojui pasirinkti iš gausybės rinkoje siūlomų fasado karkasų ir apdailos medžiagų variantų?
– Tautiečiai neretai naiviai galvoja, kad įmanoma pigiai įsirengti kokybišką vėdinamąjį fasadą, ir renkasi pačias pigiausias, tačiau kartu ir problemiškiausias apdailos medžiagas. Pavyzdžiui, naudoja šiluminiu požiūriu neefektyvias aliuminio arba cinkuotojo plieno gembes, renkasi nekvalifikuotus statybininkus. Pridaroma daug klaidų ir jau po kelerių metų kyla daug problemų.
Mano nuomone, vėdinamieji fasadai yra tinkami vidutinės ir prestižinės klasės pastatų statybai. A+ energinio efektyvumo klasės vėdinamojo fasado 1 kv. m medžiagų su visais darbais įrengimo kaina prasideda nuo 90 eur/ kv. m su PVM. Tai nėra pigu, tačiau nereikia pamiršti, kad toks fasadas bus naudojamas ilgiau nei 50 metų. Jeigu biudžetas to neleidžia, geriau rinktis tinkuojamuosius fasadus. Aišku, tada, mano nuomone, negalima tikėtis, kad fasadas atlaikys taip ilgai.
Pabrėžiu, kad tai mano nuomonė, daug abejonių kelia aliuminio ar cinkuotojo plieno laikančiųjų gembių naudojimas vėdinamiesiems fasadams įrengti. Gan keista ir tai, kad Lietuvoje gan dažnai naudojamos cinkuotojo plieno profiliuočių sistemos. Teko aplankyti nemažai parodų Vakarų Europoje, cinkuotojo plieno profiliuočių sistemų jose pamatysi nedažnai.
Fasado apdailos medžiagų pasirinkimas ir kainų diapazonas yra labai platus. Pati pigiausia apdailos medžiaga yra skarda, tačiau, mano nuomone, tai nėra labai estetiška danga. Labai populiarus Lietuvoje fibrocementas. Kokybiško fibrocemento kaina prasideda nuo 25 eur/ kv. m, klinkerinių plytelių – nuo 30 eur/ kv. m, HPL laminatų su UV apsauga kainos – nuo 40 eur/ kv. m, kokybiško aliuminio kompozito plokščių kainos taip pat panašios kaip HPL laminato, keramikos, terakotos kaina – nuo 40 eur/ kv. m. Statydami individualius namus, klientai dažnai renkasi pušies termomedienos dailylentes, kurių kaina – nuo 30 eur./ kv. m , ir tai yra gana išmintingas ir ilgaamžis pasirinkimas. Į Lietuvą iš Skandinavijos atėjo tradicija termomedienos dailylenčių nedengti jokiomis dažyvėmis ar dažais. Toks fasadas po metų nupilkėja ir ilgus metus džiugina originalia ir priežiūros nereikalaujančia išvaizda. Visų medžiagų kainas vardijau su PVM.
– Ar pasirinkta fasado karkaso sistema įpareigoja rinktis tam tikras apšiltinimo ir fasado apdailos medžiagas? Ar karkaso sistema gali būti universali ir, pasirinkus vieną karkaso sistemą, galima naudoti kelių rūšių fasado apdailos medžiagas?
– Tai nėra tiesiogiai susiję dalykai, tačiau jeigu klientas pasirinks pigiausią cinkuotųjų profiliuočių bei cinkuotųjų gembių karkaso sistemą ir fibrocementą už 35 eur/ kv. m, toks pasirinkimas bus mažų mažiausiai keistas. Karkaso sistema labai veikia fasado ilgaamžiškumą ir energinį efektyvumą, tad šioje vietoje taupyti nėra išmintinga. Pigiausių ir degių šilumos izoliacinių medžiagų pasirinkimas taip pat nebūtų išmintingas pasirinkimas.
Tad didžiausias taupymas ar išlaidavimas galimas dėl apdailos ir tvirtinimo medžiagų. Pavyzdžiui, fibrocementinių plokščių tvirtinimas kniedėmis kainuoja apie 2 eur/ kv. m, tvirtinimas specialia klijavimo sistema – apie 10 eur/ kv. m , o tvirtinimas paslėpta mechaninio tvirtinimo sistema – apie 20 eur/ kv. m.
Žinoma, yra vietų, kur taupyti nelabai tinka. Pavyzdžiui, termomedienos dailylentes patariame tvirtinti tik nerūdijančiojo plieno medsraigčiais, kas yra nepigu. Tvirtinimas net ir kokybiškais cinkuotaisiais varžtais gali sukelti didelių problemų. Teko lankytis naujai pastatytame name, kur šeimininkas naudojo kokybiškas termomedienos dailylentes ir nusprendė pataupyti pirkdamas pigesnius varžtus. Daug kur buvo matyti nubėgimai nuo rudžių…
Kelių rūšių fasado apdailų maišymas yra gana ryški šiuolaikinės architektūros tendencija: tinkuotas fasadas + fibrocemento vėdinamas fasadas, skalūno plytelių + termomedienos dailylenčių vėdinamasis fasadas, klinkerio mūro + termomedienos vėdinamas fasadas. Variantų daug ir didžioji jų dalis atrodo puikiai.
– Kokios fasado apdailos medžiagos šiandien populiariausios, pavyzdžiui, gyvenamuosiuose namuose ar renovuojant daugiabučius?
Renovuojamuose daugiabučiuose populiariausios apdailos medžiagos yra fibrocementas ir akmens masės plytelės. Palaikau didelės dalies architektų nuomonę ir klientams nerekomenduoju pigių keraminių plytelių. Fibrocementinės plokštės yra labai geras ir ilgaamžis pasirinkimas, Vakarų Europoje sėkmingai naudojamas daugiau nei 50 metų.
Aišku, kokybiška keramika arba terakota yra ne tik ilgaamžės medžiagos, jos pastatui suteikia išskirtinę ir prabangią išvaizdą. Tikiu, kad šios fasadų apdailos medžiagos populiarumas tik augs. Nors tai palyginti nepigi danga, tačiau kai kainos skirtumą padaliji kiekvienam butui ir įvertini ilgus naudojimo metus, tai ne taip ir brangu. Svarbu neužmiršti, kad kokybiškas fasadas labai veikia NT kainas ir likvidumą.
Jau greitai statysime A++ gyvenamuosius namus
Šiandien naujai statomų gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+. Pastato energetinis efektyvumas nustatomas atlikus sandarumo testą. Jis atliekamas vidaus patalpoje padidinus slėgį ir tikrinant, ar greitai jis keičiasi. Jei slėgis sparčiai mažėja, namas nėra pakankamai sandarus.
Kita ir kol kas aukščiausia energinio efektyvumo klasė A++ žymi energijos beveik nevartojantį pastatą. Sunku patikėti, bet būtent tokius namus Lietuvoje statysime vos po poros metų: nuo 2021 m. sausio 1 d., kai visoje ES įsigalios A++ energinio efektyvumo reikalavimai. Gyvenamiesiems namams greičiausiai nebereikės kaminų, skirtų namui šildyti, o itin sandarūs langai atliks tik šviesos šaltinio, bet jokiu būdu ne vėdinimo funkciją, nes visas vėdinimas vyks per rekuperacinę sistemą.
Tačiau pastato energinis naudingumas yra daugiau nei tik namo sandarumo rodiklis. Jis žymi energijos kiekį, reikalingą patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms, t. y. energijos kiekis, reikalingas naudoti pastatą pagal jo paskirtį.
A+ klasei, priešingai nei A++, atsinaujinantis energijos šaltinis vis dar nėra privalomas. Tačiau jau po poros metų statomi namai privalės turėti ne tik rekuperatorius, bet ir didžiąją dalį namo reikmėms suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių.
Taigi netolimos ateities statiniai praktiškai nedaug kuo skirsis nuo dabar statomų, tik turės dar šiek tiek storesnį šiltinamąjį sluoksnį, dar sandaresnius langus ir duris, privalomą rekuperacijos sistemą ir greičiausiai fotovoltinę saulės elektrinę ant stogo. Tikėtina, kad toks sandarus namas pasigamins visą jam šildymui, vėdinimui ir apšvietimui reikalingą energiją. Tereikės susimokėti už šiukšlių išvežimą ir šaltą vandenį. Žinoma, kad A++ klasės namus pastatyti kainuos brangiau, tad specialistai prognozuoja, kad jų plotai turės mažėti.
