Karšto vandens tiekimą nutraukė keturioms paroms
Su DELFI redakcija susisiekė Antakalnio naujos statybos kvartale gyvenanti Justina. Ji teigė, jog karštą vandenį jų namuose turėjo išjungti pirmadienį 7 ryto, bet kaimynai skundėsi, kad jau maždaug 5 ryto jo nebuvo. Tai, anot jos, sukėlė didelių nepatogumų tiems, kurie įpratę praustis prieš darbą, nes karšto vandens tiekimas buvo nutrauktas 4 paroms.
„Kodėl reikia atjungti būtent taip anksti ryte ir negalima palaukti, kad viena diena būtų mažiau kančių ir atjungti po 9 valandos, kai žmonės jau būna išėję į darbą. Be to, apmaudu, kai žinai, kad kituose rajonuose gyvenantys žmonės neturi karšto vandens vieną dieną, o mes turime net keturias dienas taip kentėti.
Nepatogumas yra toks, kad du žmonės ryte keliasi į darbą, tai reikia keltis anksčiau, nes reikia užkaitinti vandenį dviem žmonėm. Susiradau visas įmanomas talpas, kuriose vandenį galima šildyti ant kaitlentės ir pamainomis šildžiau. Šaltu vandeniu nusipraust tikrai neišeina ir apskritai dabar namuose labai šalta, tai apmaudu ir tai, kad karšto vandens atjungimas nesutampa su šiltais orais“, – apie nepatogumus kalbėjo vilnietė.
Senesnės statybos name Antakalnyje gyvenantis Tadas taip pat susirūpino, kad jų namuose karšto vandens nebuvo net keturias dienas – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Pagrindinė nerimo priežastis – mažas vaikas, kurio šaltame vandenyje prausti negalima.
„Lapelį, ant kurio parašyta, kiek laiko nebus karšto vandens, pastebėjau tik šeštadienį, bet nežinau, gal ir anksčiau jis kabėjo, tai negaliu kaltint. Bet jei tikrai tik prieš dvi dienas pranešė, tai man šiek tiek yra pikta, nes kartais tam reikia daugiau laiko pasiruošti. Girdėjau iš kaimynų, kad kai kurie tada į sporto klubą eina praustis anksti ryte, o tai pakeičia dienos planus“, – pasakojo Tadas.
Jis teigė, jog negavo jokio pranešimo telefonu ir nežino, kur reikia užsiregistruoti, kad tokį gautų. Apie tokią galimybę girdintis pirmą kartą. Anot jo, nė vienas kaimynas apie tai taip pat nieko nežinojo. Vilnietis taip pat tikino nesuprantantis, ką galima tvarkyti keturias dienas.
„Su mažu vaiku tikrai sunku, kai dirbi, nėra laiko anksti keltis ir šildyti vandens. Negali kūdikio šaltame vandenyje prausti ir jis negalės keturias dienas palaukti. Tai čia blogiausias dalykas“, – aiškino Tadas.
Vis dėlto ne visiems atjungtas karštas vanduo sukėlė tokių nepatogumų. Pasak Šeškinėje gyvenančios Rūtos, jų name vanduo buvo atjungtas labai nepatogiu laiku, tačiau ypatingų sunkumų dėl to nepatyrė.
„Grįžome iš ilgos ir varginančios kelionės, o namie paaiškėjo, kad karštas vanduo jau atjungtas, nors žadėjo jo tiekimą nutraukti tik vidurnaktį. Po šaltu vandeniu greitai nusiprausėm, šiek tiek nemalonu buvo, bet ką padarysi. Kitą dieną karštą vandenį jau prijungė. Vieną dieną pakentėti tikrai įmanoma“, – tvirtino Rūta.
Bandymai vyksta keturis mėnesius
Vilniaus šilumos tinklai DELFI pranešė, kad kaip ir kasmet, nuo gegužės iki spalio yra vykdomi hidrauliniai vamzdynų bandymai ir jų defektų šalinimas. Tai yra būtini darbai ruošiantis kitam šildymo sezonui – profilaktinius vamzdynų patikrinimus mus įpareigoja ir įstatymai.
Šių patikrinimų negalima atlikti bent laikinai nenutraukus karšto vandens tiekimo, o tai reiškia, kad žmonėms keletą dienų tenka pakentėti be karšto vandens. Kaip pabrėžė VŠT komunikacijos vadovė Edita Sirutienė, jei šie darbai būtų vykdomi šildymo sezono metu, vartotojai liktų ne tik be karšto vandens, bet ir be šilumos.
VŠT yra didžiausia Lietuvoje centralizuoto šilumos tiekimo bendrovė pagal klientų skaičių ir eksploatuojamą tinklą, kuris siekia apie 730 kilometrų. Termofikacinis vanduo tiekiamas į daugiau kaip 7200 sostinės pastatų, iš jų apie 4500 yra daugiabučiai namai. Todėl atlikti visus šio tinklo profilaktinius bandymus ir pašalinti visus jų metu nustatytus defektus užtrunka apie 5 mėnesius. Darbai nevykdomi savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Anot E. Sirutienės, laiko iki naujo šildymo sezono nėra tiek, kad pavyktų šiuos darbus derinti pagal lauko oro temperatūrą.
„Darbų planai atliekami pagal iš anksto sudarytus grafikus, atsižvelgiant į keletą faktorių, kurie nepriklauso tik nuo mūsų įmonės. Turime jų laikytis, kad artėjant naujam šildymo sezonui suspėtume tinkamai pasiruošti. Jei to nepadarytume kiltų šilumos tiekimo avarijų grėsmė žiemos metu, o tada nepatogumai klientams būtų kur kas didesni. Pavyzdžiui, 2006 m. sausį Telšiuose įvykus šilumos tinklų avarijai, per 10 tūkst. gyventojų turėjo net kelias dienas praleisti nešildomuose butuose bei patirti didelių nepatogumų bei materialinių nuostolių“, – kalbėjo VŠT atstovė.
Dėl šios priežasties hidrauliniai vamzdynų bandymai bei remonto darbai pradedami kasmet, kai tik baigiasi šildymo sezonas. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
„Suprantame, kad kai kuriuos mūsų klientus tai šokiruoja ir kaskart kelia nepasitenkinimą. Todėl siekdami sumažinti negatyvias nuotaikas, bandome šviesti visuomenę apie hidraulinių bandymų reikšmę ir siekiame klientus informuoti iš anksto individualiai. Šiais metais pranešimus apie planuojamus karšto vandens išjungimus jau galime siųsti ne tik el. paštu, bet ir mobiliaisiais telefonais“, – tvirtino E. Sirutienė.
Šildymo sistemos būklė nėra pagrindinė trukmės priežastis
Ji tikino, jog karšto vandens išjungimo trukmė vartotojų pastatuose priklauso ne vien tik nuo centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų hidraulinių bandymų ir jų metu nustatytų defektų masto bei sudėtingumo.
Jei defektų nenustatoma, termofikacinio vandens tiekimą įmonė atstato iš karto po hidraulinio bandymo, tačiau karštu vandeniu vartotojai vėl gali naudotis, tik tada, kai jų pastato prižiūrėtojas arba bendrijos pirmininkas įjungia atitinkamus prietaisus to namo šilumos punkte.
Bendrovės vykdomi hidrauliniai bandymai atliekami ne pastatuose, o centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynuose, kuriais tiekiamas termofikacinį vandenį iki vartotojų pastatų.
E. Sirutienės teigimu, termofikacinis vanduo vartotojų pastatuose yra naudojamas šaltam vandeniui pašildyti. Taip „pagaminamas“ karštas vanduo, kuriuo ir naudojasi vartotojai pastatuose. Taigi karšto vandens išjungimo laikas dėl VŠT hidraulinių bandymų nėra tiesiogiai susijęs su paties namo ir jame eksploatuojamos šildymo sistemos būklės.
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad pastatų ir daugiabučių namų prižiūrėtojai arba juos administruojančios bendrovės, namų bendrijų nusamdyti šilumininkai kasmet iki naujo šildymo sezono taip pat privalo atlikti profilaktinius pastato vidaus šilumos sistemos patikrinimus ir būtinus remontus.
„Tuomet karšto vandens išjungimo laikas pastate gali priklausyti nuo to namo šildymo sistemos būklės. Tikėtina, kad sename name dažniausiai eksploatuojama sena šildymo sistema, todėl jų remontas gali užtrukti gerokai ilgiau“, – sakė E. Sirutienė.
Ji pabrėžė, kad klientams pirmiausia pataria pateikti įmonei tikslius savo kontaktus, jog ši galėtų iš anksto individualiai informuoti apie planuojamus hidraulinius bandymus ir karšto vandens išjungimus. Šiuos pranešimus įmonė siunčia SMS žinute arba el.paštu. Bendrovės internetinėje svetainėje galima rasti ir planuojamų atjungimų grafikus. Žinant šią informaciją iš anksto, galima rasti daugiau galimybių išvengti būsimų nepatogumų.
Penki būdai, kaip išgyventi be karšto vandens
Internete gausu patarimų, kaip ištverti laikotarpį, kai atjungtas karštas vanduo. Pateikiame populiariausių patarimų penketuką.
Nepripildykite puodų iki kraštų. Jei esate ypač tradicinių pažiūrų ir vandenį ketinate šildyti puode, darykite tai ne bet kaip. Vandens nepilkite iki kraštų, nes tada teks gana ilgai laukti, kol jis sušils. Pasirinkite pakankamai didelį puodą: tokį, kurio talpa akivaizdžiai viršytų šildomo vandens kiekį. Geriausia, jei nuo vandens paviršiaus iki puodo krašto bus likę bent 5 centimetrai. Puodą, kuriame šildomas vanduo, reikia uždengti dangčiu.
Galite pasinaudoti skalbimo mašina. Kai laikinai nutraukiamas karšto vandens tiekimas, žmonės jo paprastai prisišildo puoduose arba arbatinukuose. Tik bėda ta, kad ši procedūra gana ilgai užtrunka. Internete sklando dar vienas daug kam negirdėtas būdas. Turint skalbimo mašiną, karšto vandens galima prisileisti kad ir pilną vonią. Norėdami tai padaryti, paleiskite mašiną veikti pačiu sparčiausiu režimu su virinimu. Tik nesudėkite į būgną skalbinių ir skalbimo miltelių. Pasirūpinkite, kad iš mašinos išleidžiamas vanduo nutekėtų į vonią. Skalbyklė prisileis vandens, suimituos skalbimą, o jūs turėsite keletą litrų švaraus ir, svarbiausia, karšto vandens.
DELFI kalbintas santechnikas teigė, kad apie tokį būdą girdi pirmą kartą, tačiau teoriškai taip daryti galima. Visgi, jis nerekomendavo ekperimentuoti, jeigu gaila sugadinti skalbyklę, nes neaišku, kas jai gali po tokio bandymo atsitikti.
Įsigykite sporto klubo abonementą. Tie, kurie lanko sporto klubą, puikiai žino, kad kaip tik ten ir galima nusiprausti, kai iš čiaupo nebėga karštas vanduo. Jei turite abonementą, galite tik pasidžiaugti, o jei ne, užsirašykite į kokį nors šalia namų esantį sporto klubą. Pagrindinis jūsų tikslas, aišku, turėtų būti ne nusiprausti po dušu, o padailinti kūno linijas. Tačiau kodėl gi vienu šūviu nenušovus dviejų zuikių?
Nusipirkite vandens šildytuvą. Jei epopėja su puodais nėmaž netraukia, užsukite į buitinių prietaisų parduotuvę ir įsigykite nedidelį vandens šildytuvą. Už jį, tiesa, turėsite pakloti apčiuopiamą sumelę, tačiau jei eksploatuosite tinkamai, įrenginys tarnaus ne vieną sezoną. Šį aparatą reikia primontuoti prie čiaupo ir prijungti prie elektros tinklo. Atsakančiai pasiturkšti vonioje vargu ar pavyks, kadangi karšto vandens srovė bus visiškai silpnutė, tačiau tai juk geriau negu nieko.
Užsukite pas draugus. Tai bene elementariausias, bet išties vertingas patarimas. Kiekvienas turime draugų ar giminaičių, gyvenančių kitame miesto gale, todėl ypač retai aplankomų. Kai iš čiaupo nebėga karštas vanduo, turime puikiausią galimybę suderinti vizitą į svečius ir higienos procedūras. Nesibaiminkite pasirodyti pernelyg merkantiliški: rajone, kuriame gyvena jūsų bičiuliai, taip pat kada nors bus laikinai nutrauktas karšto vandens tiekimas, o tada jau jums teks priimti svečius.
