Išgirdusi – nepatikėjo
Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos narė Jurga Girdzijauskienė socialiniuose tinkluose dalijosi ypač nemalonia situacija.
„Tai pasakykit jūs man, kaip taip gali būti? Juk esam civilizuota šalis! Ar jau ne? Ieškome išnuomoti butą jaunai ukrainiečių šeimai. Ištrūko iš okupuoto Chersono. Nešiurpinsiu ir negraudinsiu kraupiomis jų išgyventomis istorijomis, stengiamės žiūrėti į priekį. Nors tai nelengva, Lenos ir Vovos tėvai pasiliko ten. Kas vakarą jie pasakoja apie vis baisesnius okupantų išpuolius. Trūksta vandens ir maisto, ukrainietišką ryšį atjungė, pajungė rusišką, kalbėtis apie viską nebesaugu… Televizorius rodo tik Rusijos propagandą, o vaikučiams – Chriušą su Stepaška (baisus progresas, ar ne)?! Vaistines uždarė, perima visų įstaigų valdymą, verčia žmones priprasti prie „naujos tvarkos“. Anądien į Vovos tėvų kiemą nukrito okupantų raketa, Dievo laimei, nesprogo… Gatvėje nesaugu, šarvuotis pervažiavo žmogų, sako, jaunas buvo, 23-ejų… Пока живы, здоровы, – ramina juos artimieji, guosdami save tuo, kad bent vaikai ir anūkai dabar yra saugūs.
O žmonės gyveno savo gyvenimą, statė namus, turėjo nedidelį verslą, sekėsi. Kai Lena prasitarė, kad nepavyksta susirasti buto, nes daug lietuvių nepriima žmonių iš Ukrainos, nepatikėjau. Paskambinau keliais skelbimų kontaktais pati. Ne, ne, su ukrainiečiais šeimininkas sutarties nepasirašys, – sako man balsas aname ragelio gale. O paskui pasitaiso: – su jokiais užsieniečiais nepasirašys. Priežasties nepaaiškina…
Spjaudausi ugnimi, nors suprantu, kad, turbūt, visokių atvejų būna. Bet šitaip rūšiuoti žmones ir dar tokiomis aplinkybėmis, man vis tiek atrodo nežmoniška. Kol kas ši šeima glaudžiasi mūsų namuose. Bet jei rastųsi Panevėžio apylinkėse koks padorus žmogus, galintis išnuomoti 1–2 kambarių butą ar namo dalį, tegul parašo man asmeninę žinutę, duosiu kontaktus. Dabar linkiu, kad niekam iš mūsų niekada netektų atsidurti tų žmonių kailyje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė konservatorė (red. past. – kalba netaisyta).
Absoliutinti – negalima
JP žurnalistams susisiekus su J. Girdzijauskiene, ji pabrėžė, kad suabsoliutinti situacijos – negalima.
„Yra visokių žmonių. Dalis jų noriai priima pabėgėlius, kita dalis – jų vengia. Deja, nežinia kodėl. Pati sulaukiau skambučio iš „Stiprūs kartu“ organizacijos, kurie pasiūlė priimti šeimą. Pirmąją ukrainiečių šeimą priėmė mano mama į namo antrą aukštą. Vėliau šios šeimos moteris užsiminė, kad jų draugai vis dar neranda kur apsigyventi. Aš pasiūliau priimti juos pas save. Taip ukrainiečių šeima atsidūrė mūsų namuose ir negaliu jais atsidžiaugti. Jie – nuostabi šeima. Visi labai darbštūs, rūpestingi, vaikai ypatingai išauklėti“, – kalbėjo moteris.
Ji pridūrė, kad kituose šalies rajonuose siūloma didesnė būstų nuomos pasiūla ukrainiečiams, o Panevėžyje – menka.
Priežasčių yra daug
Pasak „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovo Romualdo Paulausko, nuomotojų yra visokių: dalis nori nuomoti ukrainiečiams, dalis – ne.
„Kokios priežastys, sunku pasakyti. Jų yra įvairių. Vieni yra prisiklausę istorijų apie netvarkingus ukrainiečius, kiti – tiesiog nepažįsta šios tautos, todėl baiminasi priimti, treti – nori nuomoti savo būstus tik ilgalaikei nuomai, o ukrainiečiai dažniausiai ieškosi namų tik 2-3 mėnesiams. Vis dėlto, mes esame išnuomoję 4 butus ir 1 namelį ukrainiečių šeimoms. Ką priimti ir ko ne, sprendžia nuomotojai“, – pasakojo NT specialistas, kuris ir pats yra priėmęs pabėgėlių šeimą.
