Todėl, anot R. Pavarienės, vienareikšmiškai Vilniaus mieste aukščiausių butų verčių zona yra laikomas senamiestis.

„Unikaliose istorinėse sostinės vietose naujam gyvenimui prikelti išskirtiniai NT projektai su įspūdingais vaizdais už lango yra labai vertinga investicija tiek verslams (trumpalaikė, ilgalaikė nuoma, verslo projektai) tiek šeimoms, siekiančioms kokybiško gyvenimo. Žinomiausi ir prestižiškiausi paslaugų teikėjai, verslo įstaigos, restoranai ir kitos lankytojų pamėgtos vietos yra įsikūrusios centrinėje miesto dalyje, todėl natūraliai aplink juos verda gyvenimas, sukasi aukštesnes pajamas gaunantys žmonės, galintys sau leisti čia gyventi”, – teigia pašnekovė.

„Esminis dalykas, nurodantis turto vertę, yra vieta ir niekas kitas, – įsitikinusi NT ekspertė R. Pavarienė. – Apleistas butas senamiestyje, kad ir su šildymu krosnimi, gali kainuoti daugiau nei tokios pat dydžio butas Pašilaičiuose, net jei jis puikiai ir kokybiškai įrengtas ir apstatytas moderniais, brangiais baldais. Dažnai susiduriu su klientais, kurie planuoja parduoti savo namus ir susitikimo metu pasakoja man, kiek daug investavo į turtą: langus, tapetus, plyteles ar šviestuvus, bandydami įrodyti, kad jų būstas vertas gerokai daugiau nei bendra rinkos kaina. Būna, kad man ilgai klientams tenka įrodinėti pavyzdžiais, jog jų namo kaina yra tiesiogiai priklausoma nuo sklypo vertės t.y. vietos. Identiškos architektūros ir įrengimo namo vertė tokio pat dydžio sklypuose Naujininkuose ir Turniškėse gali skirtis milijonu eurų.“

Prestižinis turtas (B. Šileikos nuotr.)

Norintys pigiau įsigyti būstą, kurio vertė yra didelė, R. Pavarienės teigimu, turėtų tai daryti dar projekto vystymo pradžioje. Tiesa, ji įspėja ir apie galimas rizikas.

„Žinoma, perkant dar nepastatytą būstą, rizika, kad projektas gali vėluoti, būti sustabdytas ar iškilti kiti netikėti rūpesčiai, yra didesnė, tačiau tai – didžiausią vertę sukuriantys sprendimai. Be to, kol objektas pastatomas, jo ir kainos išauga, ir geriausi butai būna išpirkti. Kaina nuo projekto pasirodymo rinkoje iki projekto įgyvendinimo gali skirtis net ir trigubai”, – sako NT ekspertė.

Pasak R. Pavarienės, būsto kaina netgi tame pačiame name dažnai smarkiai skiriasi priklausomai nuo architektūrinių ir dizaino sprendimų, bet labiausiai – kone dvigubai – nuo vaizdo pro langus.

„Jei pro namų langą matosi istoriniai paminklai, tokie kaip Gedimino pilis, Trijų kryžių kalnas, kainą, mažesnę kaip 6 000 Eur už kvadratinį metrą, sunkiai pavyktų gauti. Geras ženklas, jei pro langus matosi upė: viena vertus, dėl raminančio vaizdo, kita vertus, dėl menkos perspektyvos, kad tą vaizdą ateityje užstos nauja statyba. Šiuo atžvilgiu Vilniuje perspektyvios yra dvi gatvės – Goštauto ir Žygimantų, iš kurių atsiveria puiki panorama“, – įsitikinusi pašnekovė.

Prestižinis turtas (B. Šileikos nuotr.)

Tačiau R. Pavarienė įspėja, kad įsigytas prestižinis turtas neretai reikalauja žymiai didesnių remonto ar įrengimo kaštų nei įprastas: „Tokiose Vilniaus vietose nekilnojamo turto objektai dažniausiai būna įtraukti į paveldo objektų sąrašą. Negano to, labai dažnai šie objektai būna reikalaujantys kapitalinio remonto, o jei butas per kelis aukštus, beveik visada būtina keisti perdangas ar stogą. Su tokio pobūdžio investicijomis paprastas būsto kosmetinis remontas ar būsto įrengimas su daline apdaila, net nepalyginamas. Tiek naujai pastatytam būstui su daline apdaila įrengti, tiek pertvarkyti būstui senamiestyje skirtos išlaidos skaičiuojamos taip pat. Paprastai įrengimo kaina skaičiuojama nuo 500 Eur kvadratiniam metrui. Viskas priklauso nuo žmonių fantazijos ir norų. Šiandien jau nieko nebestebina šviestuvas už 3 000 Eur ar sofa už 20 000 Eur. Nors sofų ir už 1 000, ir 20 000 Eur paskirtis yra visiškai tokia pati”.

Prestižinis turtas (B. Šileikos nuotr.)

R. Pavarienė sako, kad nekilnojamo turto rinkos klientai pastaruoju metu susiduria su nemenku iššūkiu: padidėjusia žemutine riba, kuomet bankas finansuoja įsigyjančius antrą ir trečią būstą, bei su smarkiai padidėjusiomis kainomis: „Statybų kainų augimą lėmė daugybė veiksnių: be perstojo kyla žaliavų kainos, dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos jaučiamas didžiulis statybinių medžiagų deficitas, kyla darbuotojų atlyginimai. Tai lemia ir ženklų nekilnojamojo turto kainų augimą, kurio pabaigos dar tikrai nesimato”.

Be to, pasak NT ekspertės, šiuo metu statytojai spaudžiami į kampą ir iš jų reikalaujama, kad išlaikytų tokias kainas, kokios yra nurodytos pasirašytose preliminariose sutartyse, tačiau projektų statybų užbaigimui reikalingi kaštai gerokai viršija kad ir prieš 6 mėnesius numatytus planus. „Todėl dažnas pirkėjas, ketinantis įsigyti turtą iš projekto, susiduria su kainos augimu arba pasiūlymu nutraukti preliminarią sutartį”.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją