Įvardijo populiariausius rajonus

Individualūs gyvenamieji namai Lietuvos NT rinkoje išgyvena renesansą. Registrų centras skaičiuoja, kad nuo pandemijos pradžios 2020 metų pavasarį jų pardavimai, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, yra išaugę maždaug ketvirtadaliu, o vidutinės sandorių kainos padidėjo trečdaliu. Išaugusi paklausa paskatino ir spartesnes naujų namų statybas, o naujausi Registrų centro duomenys atskleidžia, kokios vietovės didmiesčiuose pastaruoju metu tapo patraukliausios naujų gyvenamųjų namų kvartalų plėtrai.

Apjungę Nekilnojamojo turto registre esančius nekilnojamųjų daiktų duomenis apie statinių baigtumą su jų geografine informacija Registrų centro analitikai parengė trijų šalies didmiesčių ir jų žiedinių savivaldybių žemėlapius, kuriuose galima aiškiai matyti, kur per pastaruosius dvejus metus intensyviausiai vyko gyvenamųjų namų statybos.

„Pastaruosius porą metų gyvenamųjų namų patrauklumas yra išaugęs, o NT vystytyojai, reaguodami į išaugusią paklausą, aktyviai įgyvendina vis naujus projektus. Be abejo, plėtra vyksta ir tuomet, kai naujai suformuotose teritorijose gyventojai patys statosi naujus namus. Žvelgiant į atskirų didmiesčių žemėlapius galima nesunkiai pamatyti, kad naujų gyvenamųjų namų plėtra vyksta netoli centrinės miesto dalies nutolusiose teritorijose, pavyzdžiui, Vilniaus Antakalnio, Pašilaičių seniūnijose, su pastarąja besiribojančioje Avižienių seniūnijoje, kuri formaliai jau priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, taip pat Naujosios Vilnios seniūnijose, konkrečiau Pavilnio gyvenvietėje“, – pranešime komentuoja Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Namai priemiestyje. Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Registrų centro skaičiavimais, per pastaruosius dvejus metus visoje Lietuvoje buvo įregistruota apie 23 tūkst. naujų namų – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, kurių statybos baigtumas ne mažesnis kaip 80 proc. Daugiau kaip pusė naujų namų 2020-2021 metais buvo pastatyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos bei šių didmiesčių žiedinėse savivaldybėse.

„Pagal statybos tempus, be abejo, pirmauja sostinė, tačiau nedaug nuo jos atsilieka ir Kaunas, kur intensyviausia gyvenamųjų namų plėtra pastebima Šilainių ir su ja besiribojančioje Užliedžių seniūnijoje bei Garliavos apylinkių ir šalia jos esančioje Aleksoto seniūnijoje. Palyginti aktyvi plėtra taip pat vyko Kauno rajono savivaldybei priklausančiose Akademijos ir Ringaudų seniūnijose. Tuo tarpu pajūryje išsiskiria Klaipėdos rajone esanti Sendvario seniūnija ir šalia jos esančios teritorijos, priklausančios Klaipėdos miestui, kuris, reikia pastebėti, nėra nusistatęs seniūnijų ribų. Atskiro paminėjimo verta Palanga, kurioje pastaruoju metu taip pat vyko intensyvios naujų namų statybos“, – kalba P. Rudzkis.

Be didmiesčių palyginti ženklūs naujų gyvenamųjų statybos tempai buvo matomi ir Šiaulių, Kretingos, Panevėžio, Trakų ir Alytaus rajono savivaldybėse, kuriose NT žemėlapį per pastaruosius dvejus metus papildė keli šimtai naujų individualių gyvenamųjų namų. Kukliausiai šiame segmente atrodo mažosios šalies savivaldybės: Visagino, Rietavo, Pagėgių, Birštono ir Kalvarijų, kur buvo pastatyti vos keli ar keliolika naujų namų.

Registrų centro duomenimis, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse 2020-2021 metais buvo pastatyta apie 5,2 tūkst. naujų gyvenamųjų namų. Didžiausia naujų gyvenamųjų namų koncentracija išsiskiria Naujosios Vilnios seniūnija (iš viso apie 760), Pašilaičių-Avižienių seniūnijų teritorija (750) ir Pilaitės-Zujūnų seniūnijų teritorija (670).

Individualių namų pirkimas
Foto: Organizacijos archyvas

Kauno miesto ir rajono savivaldybėse 2020-2021 metais pastatyta apie 4,5 tūkst. gyvenamųjų namų, o daugiausiai jų registruota Šilainių-Užliedžių seniūnijose (1 160), Garliavos-Aleksoto seniūnijose (730) ir Akademijos-Ringaudų seniūnijose (650).

Individualių namų pirkimas
Foto: Organizacijos archyvas

Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse per pastaruosius dvejus metus buvo pastatyta apie 3 tūkst. gyvenamųjų namų. Pajūrio regione dominuoja Sendvario seniūnija, kurioje registruota beveik pusė visų šio regiono naujų namų.

Individualių namų pirkimas
Foto: Organizacijos archyvas

Žvelgiant į NT sandorių rinką, galima paminėti, kad 2021 metais Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 16 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – ketvirtadaliu daugiau nei 2020 metais, kai įregistruota beveik 13 tūkst. individualių namų sandorių. 2019 metais šis skaičius nesiekė 12 tūkstančių. Pagal metinį gyvenamųjų namų sandorių skaičiaus augimą šiemet išsiskyrė trys didmiesčiai ir jų žiedinės savivaldybės, taip pat Akmenės, Jurbarko, Kėdainių, Kretingos, Lazdijų, Šalčininkų ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.

NT analitikas: tendencijos aiškios

Registrų centro surinktus duomenis ir padarytą analizę „Delfi būstas“ paprašė pakomentuoti VŠĮ „Realdata“ direktoriaus, NT analitiko Arnoldo Antanavičiaus. Ekspertas sako, kad šie duomenys dar kartą patvirtina jau pandemijos pradžioje buvusias prognozes, kad karantinas paskatins žmones keltis arčiau gamtos, į priemiesčius ar net kaimus.

„Registrų centro pateikti duomenys rodo gana aiškias nuosavų namų didmiesčiuose plėtros tendencijas, kurios nesikeičia jau ne vienerius metus. Kiekvienas didmiestis turi gana aiškiai išreikštas vietas, kuriose nuosavų namų plėtra vyksta kur kas intensyviau nei kitose teritorijose. Pagrindinės priežastys dažniausiai būna šios – santykinai nebrangi žemė, pakankamai nedidelis atstumas iki miesto centro, santykinai solidesnė kaimynystė arba lūkesčiai, kad tos teritorijos ateityje taps dar labiau patrauklesnės ir populiaresnės“, – komentuoja A. Antanavičius.

Kita vertus, NT analitiko teigimu, individualių namų segmento plėtra su savimi atsineša ir nemažai problemų. Pavyzdžiui, stipriai atsiliekanti infrastruktūros plėtra.

„Dažnu atveju gyventojai keliasi į gana neišplėtotas teritorijas, kuriose trūksta asfaltuotų kelių, šaligatvių, gatvių apšvietimo, pasivaikščiojimo/ dviračių takų ir panašios infrastruktūros. Taip pat tokia plėtra didina automobilių spūstis, tad net ir santykinai nedidelis atstumas iki centro, dažniausiai virsta gana ilga kelione piko metu. Pagaliau, darželių ir mokyklų trūkumas tokiose periferinėse teritorijose taip pat yra vienas didžiausių galvos skausmų, tačiau gyventojų srautas į šį segmentą tik auga. Galima tik daryti prielaidą, kad erdvesnio būsto už mažesnę kainą poreikis yra toks stiprus, kad jis nusveria prieš tai išvardintų problemų sukeliamus nepatogumus. Be to, visos šios problemos iš esmės yra išsprendžiamos, tai, matyt, gyventojai, ir tikisi, kad su laiku taip ir nutiks“, – sako A. Antanavičius.

Ragina atlikti namų darbus

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius „Delfi būstas“ yra pabrėžęs, kad pirmoji būsto užmiestyje pirkėjų namų darbų užduotis – pasidomėti čia esama ir dar planuojama susisiekimo ir socialine infrastruktūra.

„Pirmiausia, kokie aplinkui yra keliai, ar važiuoja viešasis transportas. Gali būti, kad dar reiks prisidėti prie infrastruktūros savais pinigais tiesiant kelią. O kuo daugiau reikės pačiam daryti, prisidėti finansiškai, tuo daugiau auga išlaidos tam turtui. Gal dar prie mokyklos statybų reiks prisidėti ir pan.“, – pažymėji pašnekovas.

Jis tęsė, kad kita užduotis – pasidomėti kaimynyste. Ir ne tik aplink esančių namų gyventojais, bet ir vietos savivaldos planais: galbūt šalia planuojama statyti triukšmingą gamyklą, logistikos centrą ir pro šalį nuolatos važiuos triukšmingas sunkiasvoris transportas, kuris dar ir nutiestą kelią į gyvenvietę gadins.

„Taip pat būtina atkreipti dėmesį į perkamo turto statybos kokybę. Jeigu perkate neįrengtą turtą, statote ne jūs pats, reikia kontroliuoti, prižiūrėti statybas, jas sekti. Bet jei perkate, turite pasidomėti, iš ko perkate, negalima pagailėti kelių šimtų eurų žmogui, kuris jums gali atlikti būsto patikrą“, – vardijo M. Statulevičius.

Būsto pirkimas
Foto: Shutterstock

Tačiau gali būti ir taip, kad teritorija, kurioje žmogus perka namą, plėtra planuojama, tik ne tokia, kokios norėtų naujakurys. „Ober-Haus“ Vertinimų ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis ragino pasidomėti ir įvertinti būsimą urbanizacijos lygį.

„Žmonės apsigyvena į priemiesčiuose tam, kad gyventų ramiai ir žaliai. Tačiau būna ir taip, kad žmogus įsigyja būstą tokioje gana ramioje teritorijoje, o po kurio laiko ji išvystoma ir tampa netgi tokiu savotišku skruzdėlynu. Ir tai turi įtakos turto vertei. Jeigu nori gyventi erdviai, reikia žinoti, kiek šalia sklypų suprojektuota ir žinoti, kokios paskirties tie sklypai. Ar jie individualiems namams, ar daugiabučiams“, – pabrėžė S. Vagonis.