Žirmūnų gyventojai nerimauja dėl naujo daugiabučio
Žirmūnuose, tarp vieno iš devynaukščių daugiabučių ir Minties gatvės pėsčiųjų tako, planuojama statyti daugiabutį namą. Šalia dar stovi ir vienbutis (nuosavas namas). Trijų aukštų name ketinama įrengti 9 butus, kurie turėtų po du kambarius. Butų plotai – nuo 39 m2 iki 45 m2.
„Projektuojamas pastatas – stačiakampio plano, trijų aukštų su cokoliu. Cokoliniame aukšte bus įrengiamos parkavimo vietos automobiliams ir uždaros dviračių saugyklos, numatytas patekimas į laiptinę. Antrasis įėjimas į pastatą bus suprojektuotas pirmo aukšto grindų lygyje. Parkavimo vietos – bus atviros, įrengiamos po pastato konsole. Visuose trijuose aukštuose suprojektuota po tris dviejų kambarių butus. Visuose butuose numatyti balkonai“, – rašoma projektiniuose siūlymuose.
Suplanuotas daugiabutis vietos gyventojams kelia daug klausimų: kodėl pasirinkta tokia vieta, ar pagalvota apie triukšmo ir automobilių taršą ir dėl kokių priežasčių šiame sklype, gyventojų teigimu, pati savivaldybė visai neseniai pasodino medelius, kurie dabar bus išrauti.
„Ši vieta nesuvokiama daugiabučiui namui“, – socialinių tinklų grupėse rašo gyventojai.
Kaip „Delfi būstas“ informavo Vilniaus miesto savivaldybė, statybos leidimai minėtam objektui dar nėra išduoti, šiuo metu vyksta visuomenės informavimas apie šio projekto sprendinius. Tiesa, apie tai liudija ir sklype, kuriame planuojamas daugiabutis, esanti lentelė. Projekto pristatymas visuomenei vyks rugpjūčio 12 d.
Savivaldybė atsakė ir į kitą žirmūniečiams aktualų klausimą, kur stovės galimai būsimų naujakurių automobiliai. Savivaldybės teigimu, pagal projekto rengėjų viešinimui pateiktus projektinių pasiūlymų sprendinius automobilių stovėjimo vietos numatytos žemės sklype, o įvažiavimas numatomas iš Minties gatvės. Tiesa, atsakyme pabrėžiama, kad projekto sprendiniams dar nėra pritarta.
„Informuojame, kad projektiniams pasiūlymams nėra pritarta ir sprendimas bus priimtas tik po atliktos visuomenės informavimo procedūros, atsižvelgus viešo susirinkimo medžiagą (motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, projektuotojų parengtus atsakymus ir pan.), teisės aktų reikalavimus, ar išpildyti projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje numatyti reikalavimai ir t.t. Kviečiame suinteresuotą visuomenę aktyviai dalyvauti viešajame svarstyme“, – pabrėžiama savivaldybės komentare.
Visas sklypas priklauso juridiniam asmeniui
Vilniaus miesto savivaldybė nėra prieš naujų gyvenamųjų objektų statymą senuose mikrorajonuose, jų įterpimą laisvuose plotuose. Tai savivaldybė ir vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis jau yra deklaravę ir pabrėžė, kad tokiais atvejais objektai turėtų būti įterpti subtiliai ir darniai, netrikdant gyventojų ir sukuriant jiems papildomų privalumų. Tačiau neretai tokių projektų vykdymui trukdo teisiniai niuansai – žemės sklypų nuosavybės klausimai, žemės sklypų paskirtis ir pan. Šiuo atveju, kaip informavo savivaldybė, dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui, kita dalis patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Žemės sklypo paskirtis yra kita paskirtis ir nuo žemės sklypo suformavimo pradžios paskirtis nebuvo keista.
„Delfi Būstas“ pasikreipus ir NŽT ir pasiteiravus, kaip šioje vietoje bus naudojama jai priklausanti sklypo dalis, patikino, kad valstybinės žemės Minties g. 42 B nėra.
„Visas žemės sklypas Minties g. 42 B, Vilniuje nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui, šiame sklype valstybinės žemės nėra. Šiam žemės sklypui yra nustatyta ne tik naudojimo paskirtis (Kita) bet ir naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos, kuris leidžia nurodytame sklype statyti daugiabučius gyvenamuosius namus“, – informuoja NŽT ir priduria, kad sklypas juridiniam asmeniui priklauso nuo 2018 metų. Kokiu būdu ir iš ko sklypas perleistas juridiniam asmeniui, NŽT pateikti duomenų negalėjo.
Savivaldybė privačioje žemėje sodinukų nesodina
Gavęs šią informaciją, „Delfi būstas“ vėl kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir pasiteiravo, ar ji turi duomenų apie šio žemės sklypo savininkus ir kodėl kaip teigia gyventojai, savivaldybė juridiniam asmeniui priklausančioje žemėje sodino medelius. Savivaldybė pateikė daugiau informacijos apie minimą žemės sklypą.
„0,0564 ha ploto žemės sklypas Minties g. 42B suformuotas nuosavybės teisių į žemę atkūrimui atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau- NŽT) 2014-08-20 pateiktą iki nacionalizacijos turėto žemėvaldos kartografinę medžiagą. T. y, šis žemės sklypas suformuotas laisvoje (neužstatytoje žemėje iki nacionalizacijos buvusios kartografuotos žemėvaldos ribose.
Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas Minties g. 42B buvo suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra buvusio savininko turto paveldėtojams, šis žemės sklypas negalėjo priklausyti Vilniaus miesto savivaldybei.
Pažymėtina, kad pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją nuosavybės teisių į žemę atkūrimo srityje savivaldybių institucijos dalyvauja tik tiek, kiek tai susiję su pateiktos kartografinės medžiagos nagrinėjimu ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, projektavimu ir suprojektuotų žemės sklypų dokumentų perdavimu NŽT. Atsižvelgiat į tai, kad sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo iki nacionalizacijos buvusių žemės savininkų turto paveldėtojams priima NŽT, Vilniaus miesto savivaldybė neturi duomenų kokiems piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą ir kokie piliečiai valdė šį žemės sklypą iki 2018 m.“, – rašoma savivaldybės atsakyme.
Pasitikslinus, ar savivaldybė šiame sklype sodino medžius, atsakyta, kad savivaldybė privačiuose sklypuose apželdinimo nevykdo.
Informacija apie vystytoją
Daugiabučio projektą Minties g. 42 B, Vilniuje, vysto UAB „SMB Business Assistant“. Registrų centro duomenimis, bendrovės direktorė yra Anželika Kazlauskienė, o akcininkas – Stanislavas Kazlauskas. Savivaldybės puslapyje patalpintoje informacijoje apie numatomą projektą kaip kontaktinis asmuo (statytojas) nurodytas būtent S. Kazlausko el. paštas ir tel. nr. Taip pat nurodyta, kad projektinius pasiūlymus rengė UAB „Artex studija“. „Delfi būstas“ dar praėjusį ketvirtadienį skambino vienu iš kelių viešai nurodytų UAB „SMB Business Assistant“ tel. nr., tačiau su bendrove susisiekti nepavyko. Po savaitės bandyta skambinti kitu telefono numeriu, kuris nurodytas informacijoje apie numatomą projektą, tačiau susisiekti su bendrove ir vėl nepavyko. Tuomet „Delfi būstas“ į bendrovę kreipėsi el. paštu (dviem adresais), tačiau straipsnio publikavimo dieną bendrovės komentaro dar nebuvo sulaukta. Kai tik jis bus gautas, straipsnis bus papildytas.
„Delfi būstas“ pasiteiravo bendrovės, ar ji galėtų atskleisti, ar juridinis asmuo, kuriam priklauso minimas sklypas, yra UAB „SMB Business Assistant“, jeigu taip, iš ko ir kaip bendrovė įsigijo žemės sklypą, ar jis visas priklauso bendrovei. Taip pat, ar bendrovė žemės sklype jau atliko darbų, pavyzdžiui, sodino medelius ir kodėl pasirinko būtent tokią vietą daugiabučio plėtrai.
Tankinimas gali vykti, tačiau reikalingos kelios sąlygos
Minimas daugiabučio projektas galėtų būti vienas iš vis dažniau Vilniuje atsirandančių senųjų mikrorajonų tankinimo pavyzdžių, kai laisvame žemės sklype įterpiamas pastatas: daugiabutis, parduotuvė ar kitos paskirties statinys. Tokia miestų plėtra yra populiari Skandinavijoje, tačiau tam yra viena svarbi sąlyga: tankinimas turi būti darnus ir suteikti tam tikrų privalumų vietos gyventojams. „Delfi būstas“ jau yra rašęs apie tankinimą. Tąkart Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sakė, kad poreikis tankinimui atsiranda tada, kai norima efektyviai išnaudoti jau esamą infrastruktūrą.
„Tinklai, kurie yra sukuriami (gatvės, šaligatviai, vandens, šilumos tiekimo trasos), statomi turint omenyje tam tikrą rezervą. Mažėjant gyventojų skaičiui, esamų pastatų apkrovimui, atsirandant taupiems sprendimams, tie tinklai tampa ne tokie efektyvūs“, – aiškino M. Statulevičius.
Urbanistas Vytautas Buinevičius taip pat pabrėžė, kad rajonų tankinimas turi būti planuojamas labai atsargiai ir apgalvotai. Šiuo metu, pavyzdžiui, Vilniuje, yra ne viena teritorija, kuri gali būti rajonų tankinimo pavyzdžiais.
„Rajonų tankinimas vyksta, Vilniuje galime tai matyti, pavyzdžiui, Žirmūnuose: yra labai daug vietų, kuriose įterpiami pastatai, netgi nemažos statinių grupės. Problema ta, kad neretai jie statomi žiūrint tik iš vystytojo perspektyvos, nėra bendrų gairių, taisyklių, viso kvartalo bendros vizijos ir pagal bendrus statybų reglamentus užstatoma. Statoma, kiek maksimaliai leidžia aukštingumo reglamentai, jie dažniausiai yra pagal foninį užstatymą, tai reiškia, kad jeigu aplink yra devynių aukštų pastatai, tai statomas dar vienas devynaukštis“, – apie tankinimo problematiką pasakoja V. Buinevičius.
Urbanisto teigimu, naujas užstatymas galėtų būti taikomas kaip strateginis įrankis, galintis išspręsti privačios-viešos erdvių problemas, senam mikrorajonui suteiktų gyvybės.
„Ta modernistinio planavimo specifika, tos erdvės yra ir mūsų visų, ir taip pat niekieno. Trūksta žmonėms uždaresnių erdvių, kiemų. Ir jeigu atsirastų žemesni pastatai, jie leistų suformuoti ir pėsčiųjų gatves, leistų suformuoti uždaresnius kiemus. Tai tikrai galima pastatus statyti ten, kur yra viešosios ir neprižiūrimos erdvės perteklius, bet jie turi paklusti bendrai struktūrai ir vizijai“, – pabrėžė V. Buinevičius ir pridūrė, kad tokia miestų planavimo, plėtros idėja sėkmingai taikoma Skandinavijos šalyse.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Urbanistikos katedros docentas dr. Matas Cirtautas sakė, kad iki šiol galime matyti vykdomus projektus, kuriuos įgyvendinus buvę atviri žemės „lopinėliai“ pašalinami iš bendros mikrorajono erdvių struktūros, mainais nepasiūlant esamiems ar potencialiems rajono gyventojams nieko naujo.
