Numatyti plėtros prioritetai

Vilniaus miesto plėtra buvo, yra ir bus visos Lietuvos dėmesio centre. Kiekvienam gyventojui aktualu ir įdomu, kaip atrodys mūsų šalies sostinė, o daugiausiai diskusijų dėl to kyla tarp vilniečių. Ar Vilniuje liks pakankamai žaliųjų erdvių, atsiras daugiau dviračių ir pėsčiųjų takų, sumažės automobilių spūstys, kuriuose mikrorajonuose bus skatinamos daugiabučių statybos, smalsu aktyviems sostinės gyventojams ir tiems, kurie ruošiasi pirkti būstą.

Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis laidoje „Keturios sienos“ sakė, kad sostinė turėjo miesto bendrąjį planą, tačiau jis nebuvo pakankamai strategiškas – nubrėžė tik pagrindinius miesto plėtros principus.

„Buvo dvipakopė teritorijų planavimo sistema – bendrasis planas ir daromi teritorijų planavimo kiti dokumentai ir detalieji planai, kuriais buvo nustatoma, kur, kas ir kaip gali būti statoma. 2014 metais, pasikeitus tvarkai, mes privalėjome statybos leidimus išduoti jau pagal bendrojo plano sprendinius ir akivaizdu, kad toks dokumentas mums nebetiko. Todėl didesnis detalumas, aiškumas yra vienas iš tie dalykai, kuriuos mes padarėme šiame bendrajame plane“, – akcentuoja vyr. architektas.

Mindaugas Pakalnis

Pašnekovas tęsia, kad dėliojant šį planą buvo labiau vertinamas bendra rajono, kuriame bus vykdomos statybos, aplinką, savitumas. Teko detaliai išsiaiškinti kiekvienos atskiros teritorijos Vilniuje istoriją, vidurinį pastatų aukštį ir pan, kad būtų galima nusibrėžti gaires, kokiems pastatams statybų leidimus jose išduoti.

„Tai yra miesto strateginė kryptis: saugoti tai, ką turime, o jeigu kažką keičiame – keisti tikslingai. Akivaizdu, kad kalbame apie tolesnę orientaciją į konversijos projektus, į efektyvesnį miesto teritorijos panaudojimą, prieš statant naujus mikrorajonus, kuriuose vėliau sunku surasti kaštų infrastruktūrai sukurti. Mes miestą formuosime daugiacentre struktūra. Kitaip tariant, nebus vieno miesto centro ir priemiesčių, kaip yra kai kuriuose amerikietiško tipo miestuose. Mes turime pagrindinį miesto centrą ir šešis periferinius centrus: Gulbinai, Ukmergės kryptis, Pilaitė, Grigiškės, Lentvaris, Nemėžis, Naujoji Vilnia. Tai yra tie aplink Vilnių buvusios savarankiškos teritorijos, kurios dabar jau tampa miesto periferija. Juose gyventojai turėtų rasti sau reikalingas paslaugas“, – aiškina M. Pakalnis.

Pašnekovo teigimu, naujajame bendrajame plane prioritetais išlieka gatvių tinklų plėtra (Mykolo Lietuvio, Šiaurinė gatvės) ir magistralinių gatvių vystymo baigimas, o vienas iš esminių plano akcentų – aiškumas, kur bus miesto želdynai, socialinė infrastruktūra.

Tiesa, pasak M. Pakalnio, drastiškų pokyčių nei miesto vystyme, nei bendrajame plane nebus, nes miesto plėtra yra ilgalaikis procesas.

„Realiai bendrasis planas yra daugiau galimybių planas, verslui siūlomas planas, kaip savivaldybė galvoja plėtoti miestą ir tam tikri savivaldybės įsipareigojimai plėtoti vienus ar kitus objektus, išskiriant tam tikrus prioritetus, numatant, kad, pavyzdžiui, šiaurės vakarų kryptis bus plėtojama labiau, kad periferinėje zonoje savivaldybė negali prisiimti atsakomybės už infrastruktūros plėtrą“, – paaiškina pašnekovas.

M. Pakalnio teigimu, prioritetas naujos statybos būsto vystymui Vilniuje teikiamas teritorijoms aplink miesto centrą: Naujamiesčio, Vilkpėdės rajonams, pietinei miesto daliai. Viliamasi, kad Naujininkai taps naujuoju Paupiu.

„Mūsų miestas yra „nubėgęs“ į šiaurę, norėtume jį pastatyti ant antrosios kojos, todėl pietinio miesto idėja su pramonės darbo vietų plėtra yra numatyta link oro uosto ir susieta su miesto gamybinio potencialo plėtra. Aišku, yra numatyta ir naujų plėtros teritorijų kitomis kryptimis. Pavyzdžiui, analizuojant šiaurinio miesto kryptį, kuri yra pati populiariausia, tai rodo būsto rinkos ir gyventojų migracijos analizės, taip pat numatyta plėtra jau už vakarinio aplinkkelio, šiaurinėje miesto dalyje tarp Gineitiškių, Tarandės. Ten yra numatytos galimybės plėtoti naujus projektus ir tai yra įvardinta kaip prioritetinės miesto plėtros teritorijos. Pilaitės potencialas gali būti vertinamas kaip jau beišsisemiantis, todėl manome, kad toks didelis plėtros poligonas atsiras ir toje šiaurinėje miesto dalyje“, – pažymi miesto vyr. architektas ir priduria, kad pagrindinė miesto kryptis – jau turimų miesto teritorijų išnaudojimas, atnaujinimas, o ne naujų plėtojimas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Vystytojai laukia daugiau konversijos teritorijų

NT vystytojai, pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, nekantriai laukia naujojo bendrojo plano, juolab, kas jis rengiamas jau ne vienerius metus.

„Reikėtų priminti, kad šis planas pristatytas dar 2017 metais, nuo tada jau žinomos prioritetinės kryptys po atvirų ir ilgų konsultacijų. Vystant NT bandoma atsižvelgti į miesto galimybes aptarnauti reikalingą infrastruktūrą, verslo galimybes įsigyti sklypus arba vystyti projektus nuomojamuose sklypuose. Ko mums trūko, tai aiškumo. Labai gaila, kad praradome pastaruosius kelerius metus, kai nieko naujo bendrajame plane neatsirado, tiesiog turėjome laukti procedūrų pabaigos“, – pažymi pašnekovas.

Jis tęsia, kad per kelerius metus, kol buvo derinamas naujasis bendrasis planas, kiek pasikeitė teisinė bazė, atsirado naujų teisės aktų, tokių kaip infrastruktūros plėtros įstatymas, teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai, kurie įsigalios nuo šių metų vidurio.

„Verslas tikrai laukia bendrojo plano, kad galėtų prisitaikyti, įgyvendinti ir įstatymų reikalavimus, nuostatas, ir pradėti gyventi su naujuoju bendruoju planu“, – tikina M. Statulevičius.

Mindaugas Statulevičius

Pasak pašnekovo, bendrasis planas taip pat reikalingas sprendžiant žemės sklypų NT vystymui trūkumą sostinėje. Plėtros gairių numatymas gali padėti spręsti būsto prieinamumo problemas.

„Jeigu mes valstybiniu lygmeniu iki šiol dar kalbame apie neišspręstas problemas, Nacionalinę žemės tarnybą, neaiškumus, ką galima daryti valstybinėje žemėje, o ko ne, tai kol sprendimas bus rastas, Vilniaus bendrasis planas yra greitesnis sprendimas. Bendrojo plano priėmimas atrakintų daug teritorijų, kurios šiandien yra užkonservuotos, nes nėra juridiškai patvirtino dokumento. Tai po jo priėmimo, aš neabejoju, sklypų pasiūla, koncentruojantis į tai, kokias teritorijas miestas deklaruoja, padidėtų“, – aiškina pašnekovas ir priduria, kad vystytojai daug vilčių deda ir vizijų turi apleistoms, konversijos reikalaujančioms Vilniaus teritorijoms.

Pokyčių neišvengs ir sovietiniai mikrorajonai

Permainų, pasak abiejų pašnekovų, sulauks į sovietiniai Vilniaus mikrorajonai. M. Pakalnio teigimu, pirmiausia, reikia identifikuoti, kur senuose rajonuose yra vieša miesto, o kur gyventojų privati erdvės.

„Reiktų galvoti, kaip pertvarkyti tas gatves, kurios daugeliu atvejų yra skirtos tik pravažiavimui, bet neturi gatvės būdingų požymių, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo vietų, šaligatvių, pėsčiųjų takų palei tas gatves, kuriomis būtų patrauklu eiti, neturi objektų, į kuriuos būtų galima užeiti, nes ten nėra kavinių, kirpyklų ir pan. Tai šių rajonų laukia dideli pokyčiai. Mes bendrajame plane identifikavome viešas teritorijas, skverus, kelius, bendro naudojimo teritorijas, svarbiausias jungtis, kurias savivaldybė turės išsaugoti kaip viešą nuosavybę ir turės pati tvarkyti. Ir, žinoma, socialinę infrastruktūrą – mokyklas, darželius. O kaip keisis patys rajonai – reikia spręsti kartu su žmonėmis“, – aiškina M. Pakalnis.

„Delfi Būstas“ primena, kad savivaldybė sovietiniams mikrorajonams yra paruošusi planą „Miestas+“, kuriame numatė, kaip turi pasikeisti senieji rajonai. Neatmetama, kad seni ir labai prastos būklės daugiabučiai, kuri yra neprižiūrimi, gali būti nugriauti. Apie tai plačiau skaitykite ČIA.

Daugiau apie planus Vilniaus miestu žiūrėkite laidoje „Keturios sienos“.