Gyventojai nerimauja dėl intensyvios Žirmūnų plėtros

Žirmūnai – vienas populiariausių naujakurių Vilniaus mikrorajonų. Jis yra netoli miesto centro, norint ten nuvažiuoti galima rinktis alternatyvias transporto priemones. NT kainos čia kilo kaip ir visame Vilniuje, ypač greitai jos šoktelėjo naujos statybos butų rinkoje. Tai supranta ir NT vystytojai – aktyviai ieško laisvų plotų, kur būtų galima statyti daugiabučius. Naujausi planai – šalia Žirmūnų ir Kareivių gatvių planuojamas nemažas naujų daugiabučių ir verslo centro kompleksas. Kol kas informacijos apie jo vystymą nėra, atliekamos detaliojo sklypo plano koregavimo procedūros (planuojamas žemės sklypo padalijimas nustatant sklypams komercinės paskirties objektų teritorijos ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų bei bendrabučių teritorijos naudojimo būdus, užstatymo aukštį, intensyvumą, tankį bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu).

Šalia šio sklypo jau yra Lietuvos banko būstinė, neseniai baigtas daugiabučių kompleksas „Verkių sodas“. Maža to, kitapus gatvės, viešai prieinamais duomenimis, taip pat planuojamas daugiabučių projektas, tačiau apie jį informacijos irgi nėra daug. Tiesa, šalia šio planuojamo projekto numatomas parkelis-skveras. Žirmūnų gyventojai, matydami tokias intensyvias statybas šioje mikrorajono vietoje, nerimauja, kad būsimi pokyčiai galimai apsunkins automobilių ir viešojo transporto eismą Žirmūnų ir Kareivių gatvėmis. Taip pat keliami klausimai dėl žaliųjų zonų trūkumo.

Žirmūnuose gyvenanti Asta „Delfi būstui“ sako, kad rytais ir taip tenka stovėti spūstyse, nepriklausomai nuo to, kokią transporto priemonę ji renkasi – viešąjį transportą ar nuosavą automobilį.

„Nors Žirmūnai nėra toli nuo centro, bet spūsčių Kareivių gatvėje piko metu būna, žmonės pro čia važiuoja ir į kitus mikrorajonus. Pastačius daugiau daugiabučių, eismas bus dar intensyvesnis. Be to, kur tie žmonės statys automobilius, jeigu, pavyzdžiui, nepirks automobilio stovėjimo vietos? Arba vėliau įsigis automobilį. Mano nuomone, statoma neapgalvotai, visai nepaliekama laisvos vietos, viskas apstatyta, nieko keisto, kad žmonės keliasi gyventi į užmiestį“, – komentuoja vietinė gyventoja.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Vilnietės teigimu, gyventojus piktina ir tai, kad nei vystytojas, nei savivaldybė nesitaria su bendruomene, naujas statybas pristato jau kaip faktą ir žmonės gali reikšti savo nuomonę nebent dėl želdynų aplink naujus daugiabučių kvartalus kiekio.

„Su mumis niekas nesitaria, stato tiek daugiabučių, kiek nori verslininkai, o mes turime kankintis spūstyse“, – nuogąstauja Asta.

Panašios mintys liejasi ir socialiniuose tinkluose, kur aktyvūs Žirmūnų gyventojai dalijasi būsimais projektais mikrorajone. Gyventojai teigia, kad Žirmūnuose ir taip nėra pakankamai žaliųjų zonų, netrūksta problemų dėl vietų automobiliams statyti, susidaro spūsčių ir pan.

Savivaldybė teigia, kad viskas kontroliuojama

Kad plėtra Žirmūnuose intensyvėja, pernelyg stebėtis nereikėtų. Vilniaus miesto savivaldybė yra įvardijusi, kad šis mikrorajonas – vienas iš prioritetinių, kuriuose numatoma intensyvesnė dviračių, pėsčiųjų takų, žaliųjų zonų plėtra. Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigia, kad intensyvėjanti Žirmūnų plėtra yra natūralus miesto augimo procesas: Žirmūnai iš sovietinio miegamojo rajono virsta daugiafunkce miesto centro tąsa.

„Ir toliau sieksime, kad čia atrastų daugiau darbo vietų, paslaugų, būsto įvairovės, miestietiškam gyvenimo būdui pritaikytos gatvės ir viešos erdvės, kad gatvėse telktųsi socialinis gyvenimas ir paslaugos, o saugiuose kiemuose būtų galima ramiai žaisti vaikams“, – tikina pašnekovas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Kalbėdamas apie jau esamas ir galimai būsimas transporto spūstis šiame mikrorajone, M. Pakalnis pabrėžia, kad kompaktiškas miestas mažina transporto kamščius, nes arčiau namų galima rasti darbo vietų ir paslaugų.

O vyriausiasis miesto inžinierius Antonas Nikitinas pabrėžia, kad, kaip ir visame mieste, su judumu susiję pokyčiai yra planuojamo komplekso priemonių rezultatas.

„Kalbant konkrečiau apie Žirmūnų teritoriją, čia numatyta gerinti viešojo transporto galimybes (planuojamos A juostos tiek Kareivių, tiek Kalvarijų g.), teritorijos prieigose yra puikus viešojo transporto pasirinkimas, susikerta kelios greitųjų autobusų linijos, jau dabar miestas gana gerai pasiekiamas dviračiais, o artimiausiais metais įrengus trūkstamas jungtis situacija dar pagerės, tad poreikio judėti automobiliu čia bus vis mažiau. Tai lemia ir pati vieta – vos 2 km nuo miesto centro“, – komentuoja pašnekovas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Miestas turės spręsti tam tikras problemas

Apie Žirmūnų daugiafunkciškumą ir neišvengiamą plėtrą kalba ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius. Pasak jo, Žirmūnai dar sovietmečiu buvo projektuojami ne tik kaip gyvenimo, bet ir gamybos, karinės infrastruktūros rajonas.

„Dabar Žirmūnai turbūt yra vienas iš labiausiai besikeičiančių mikrorajonų Vilniuje. Tai, kas šiuo metu vyksta, ta naujausia, intensyviausia plėtra, visa tai yra tose teritorijose, kurios anksčiau turėjo kitas funkcijas“, – pažymi pašnekovas.

Tai lėmė, kad tose teritorijose nėra suplanuota gyventi skirtos infrastruktūros: žaliųjų zonų, patogesnio susisiekimo su miesto centru. Kita vertus, rajonas, pasak M. Statulevičiaus, turi potencialo, nes viešojo transporto sistema suplanuota patogiai, nors vadinamosios A juostos bent jau Kareivių gatvėje tikrai trūksta. Tačiau, anot pašnekovo, situaciją kiek gerina gerai išvystyta dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra, ypač toje Žirmūnų dalyje, kuri yra arčiau miesto centro.

„Tikrai yra projektų, kurie greitai bus įgyvendinami. Jie sukurs papildomos infrastruktūros; jau dabar matome, kad Žirmūnų gatvė ne visada lengvai ir greitai išvažiuojama. Savivaldybei bus galvos skausmas, nes gatvė yra, bet ji – keturių juostų, kol kas autobusų juostai vietos nelieka, nors jos ten reikėtų. Šiuo atveju viešasis transportas pralaimi konkurencinę kovą su automobiliais, nes su visais lygiai taip pat stovi spūstyje“, – pažymi M. Statulevičius.

Nepaisoma vietos bendruomenės interesų

Reikia pripažinti, kad miestas turi tvarkytis, buvusios kiek apleistos vietos privalo būti atnaujintos. Nors miestiečiai jose labiau nori matyti parkus ir skverus, urbanisto Vytauto Buinevičiaus teigimu, miestas turi tankėti, gyvenamųjų vietų turi daugėti, nes tai yra gyvenimo užmiestyje alternatyva. Tačiau, kad gyvenimas mieste netaptų miestietį neigiamai veikiančių veiksniu, labai svarbu, kaip vykdomas tas tankinimas ir naujų daugiabučių plėtojimas. Problema, anot urbanisto, ta, kad šiandien mažai galvojama apie papildomą naudą mikrorajonų senbuviams.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Tai kad žmonės atvyksta į miestą gyventi, yra gerai, bet labai svarbu, kaip tankinama, statoma. Ar tas projektas „reaguoja“ į aplinką, ar ne. Aš manau, kad kiekvienas naujas projektas, atsirandantis sename daugiabučių rajone, turi atnešti naudos. Negalima sau leisti prabangos nereaguoti į aplinką. Kiekvienas naujas pastatas gali arba pagerinti situaciją, arba pabloginti. O problemų yra daug, ir reikia, kad kiekvienas projektas būtų išnaudotas aplinkai gerinti. Vadinasi, reikia geriau suformuoti erdves, pagerinti viešąją erdvę, pasodinti daugiau želdynų ir suformuoti skverą viso kvartalo bendruomenei. Reikia, kad būtų sukurta papildoma nauda ten jau gyvenančiai bendruomenei“, – pažymi V. Buinevičius.