Tinkamai išrūšiuoti ir paruošti atliekas
Karantinas bei nuotolinis darbas keičia gyventojų kasdienius įpročius, skatina daugiau dėmesio skirti namams, juos pertvarkyti ar atnaujinti. Daugiau laiko praleidžiant namuose, neišvengiamai išaugo visų atliekų kiekiai – mišrių komunalinių, pakuočių atliekų, stambiagabaričių ir kitokių po tvarkymosi likusių rakandų, rašoma pranešime spaudai.
Bendrovės „Ecoservice“ duomenimis, pakuočių atliekų kiekis per antrąjį karantiną išaugo apie 20 proc. Pasak ekspertų, šį skaičių daugiausiai nulėmė tai, jog dėl saugumo ir karantino ribojimų, ypač šventiniu laikotarpiu, žmonės dar daugiau prekių užsisako internetu.
„Internetu nusipirkę drabužių, namų apyvokos ar kitokių daiktų, visus juos gauname supakuotus į kartonines dėžes ar kitokias pakuotes. Būtent dėl to šiuo metu ypač didelę reikšmę turi tinkamas atliekų išrūšiavimas ir paruošimas išmesti“, – pastebi Daiva Skrupskelienė, bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė.
Pasitaiko, kad prie konteinerių paliekamos didelės pakuotės, pvz., dėžės nuo vaizdo įrangos ar buities technikos, nors konteineryje vietos yra pakankamai. Ekspertė primena, kad prieš išmetant pakuotes į atitinkamą konteinerį jas būtina suspausti, jeigu tai didesnės popieriaus ar kartono dėžės – išlankstyti, išardyti ar net susmulkinti. „Taip atliekų rūšiavimo konteineryje tilps gerokai daugiau ir jis lėčiau užsipildys, galiausiai atliekos nebus paliekamos šalia, kur dažnai jas krauti pradeda ir kiti gyventojai. Taip pat svarbu turėti omenyje, jog į antrinių žaliavų konteinerius galima mesti tik pakuočių, makulatūros, metalo atliekas“, – vardija D. Skrupskelienė.
Per karantiną gyventojai taip pat turi progą daugiau laiko skirti namams. Tad vėžėjai prie konteinerių ir juose randa ne tik po tvarkymosi likusių buityje nereikalingų daiktų, remonto atliekų, bet ir senų baldų ar elektronikos prietaisų. D. Skrupskelienė sako, jog greičiausiai gyventojai taip atsikrato atliekomis tikėdami, jog tai yra legalu ir vežėjai jomis pasirūpins. Tačiau atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad tokios atliekos negali būti metamos kartu su buitinėmis ar pakuočių atliekomis ir turi būti tvarkomos atskirai.
„Tad bet kokie daiktai, kurie nėra pakuočių atliekos, nėra tinkami mesti į antrinių žaliavų konteinerius ar juolab palikti prie jų. Visų senų baldų, statybinių ir kitų didelių gabaritų atliekų vieta – didžiųjų atliekų aikštelėje“, – gyventojams primena D. Skrupskelienė.
Užtikrinti privažiavimą prie konteinerių
D. Skrupskelienės teigimu, dar iki karantino atliekų vežėjai susidurdavo su iššūkiais manevruodami siauruose kiemuose. Ir nors visuomet stengiamasi organizuoti atliekų surinkimą tomis valandomis, kai gyventojai išvažiuoja į darbus ir kiemai atlaisvinami nuo automobilių, prasidėjus karantinui ir darbui iš namų, kiemai perpildyti, o automobiliai juose stovi nejudinami ir kelias dienas iš eilės. Be to, šiuo metu manevruoti kiemuose sunkiau ir dėl įvažiavimus padengusio sniego bei ledo.
„Tam, kad atliekos būtų išvežamos sklandžiai, svarbūs du aspektai – kaip iki konteinerio galės privažiuoti šiukšliavežė ir, ar prie paties konteinerio pakaks erdvės jį ištuštinti. Būtent todėl prašome gyventojų įvertinti, ar palikus automobilį ant šaligatvio, važiuojamosios kelio dalies ar posūkio, didelių gabaritų transporto priemonė – šiukšliavežė, galės pravažiuoti. Taip pat paliekant automobilį kieme svarbu atkreipti dėmesį, ar neužstatomas konteineris. Sprendimo, kaip užtikrinti privažiavimą prie konteinerių, galima paieškoti kartu su kaimynais – iš anksto nustatant vietas automobiliams laikyti, taip pat trukdančius automobilius patraukiant iš aikštelės konteinerių aptarnavimo dienomis“, – gyventojus ragina D. Skrupskelienė.
Ekspertės teigimu, gyventojų bendradarbiavimas dabar – ypatingai svarbus. Jeigu žmonės bus sąmoningi bei supratingi ir parkuodami automobilius, paliks laisvus privažiavimus prie konteinerių, taip prisidės prie tvarkos kiemuose palaikymo, užtikrins galimybę saugiai ir laiku išvežti atliekas. O pabarstę įvažiavimus smėliu ar druska pasirūpins visų eismo dalyvių saugumu.
