Ėmėsi gaivinti apleistą teritoriją

Paupio mikrorajoną vysto NT bendrovė „Darnu Group“. Pasak jos generalinės direktorės Sigitos Survilaitės-Mekionienės, dabartinė Paupio vieta dar prieš 4 metus buvo žinoma kaip urbanistinė-industrinė teritorija, kuri uždarius čia veikusią gamyklą virto apleista miesto dalimi. Teritorija priklausė privačioms bendrovėms, iš kurių ją ir nupirko dabartinė „Darnu Group“.

„Mes pirkome sklypus, pastatus, patalpas pastatuose. Šie sandoriai vyko 2016 metais. 5 ha teritoriją mes įsigijome iš „Panevėžio kelių“, dar porą hektarų įsigijome iš kitų įmonių, ten buvo apleistos sandėliavimo patalpos. Iškart įsigiję turtą, mes sėdome dėlioti projekto koncepciją, po to projektavimo ir 2017 metų pabaigoje buvo pradėti pirmųjų trijų gyvenamųjų kvartalų statybos darbai“, – prisimena pašnekovė.

Planas, kas turi būti apleistoje pramoninėje teritorijoje, buvo parengtas dar prieš jai randant naujus šeimininkus. Vilniaus miesto savivaldybė buvo parengusi detalųjį vietos planą, kuriame numatė, kad ši teritorija turi tapti patraukli gyvenimui.

„Mums įsigijus, jau buvo parengtas detalusis planas, numatyta, kokios paskirties pastatai čia turi būti. Mūsų pagrindinė idėja, pagrindinis noras buvo turėti čia miestą mieste. Kad šis rajonas būtų gyvas, šurmuliuotų nuo ryto iki vakaro, o tam yra reikalingos skirtingos funkcijos. Todėl mes labai daug dirbome su funkcijomis, patalpomis ir jų paskirtimis. Todėl čia atsirado kino teatras, pakankamai daug komercinių patalpų, paslaugų, netrukus atsiras turgus“, – apie idėją pasakoja S. Survilaitė-Mekionienė.

Foto: Organizatorių nuotr.

Šiandien Paupio rajone baigti 3 gyvenamųjų kvartalų statybos darbai, baigiamos įrengti paskutinės jau pastatytų biurų patalpos, netrukus duris atvers ir turgus. Tiesa, pasak S. Survilaitės-Mekionienės darbai šiame naujame rajone dar nesibaigia.

„Šį rudenį pabaigsime 4 gyvenamąjį kvartalą ir sutelksime visą dėmesį į du likusius paskutinius kvartalus, kuriuos planuojame baigti 2022 metų rudenį“, – sako pašnekovė.

Saugoma ir svarbi Vilniaus vieta

Tačiau šios gyvenvietės vystymas turi ir tam tikrų iššūkių. Paupys yra konversijos projektas, vykdomas ypač jautrioje vietoje – Vilniaus Senamiestyje, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Todėl visi naujieji architektūriniai sprendimai turi būti labai apgalvoti.

„Vilniaus Senamiestis yra saugomas UNESCO ir todėl rengiant detalųjį planą, koncepcinius pasiūlymus, buvo pakviesti užsienio ekspertai, kurie vertino planuojamus sprendinius, ar tai derės senajame mieste. Kalbant apie atskirus pastatus, turime keletą saugomų objektų pačiame Paupyje, kurie yra išlikę, vieno pastato renovacijos darbus pradedame dabar, jo fasadas saugomas. Kita vertus, mes nesirinkome to kelio atkurti tai, kas yra sena, nes gyvename šiandien ir statome ateinančioms kartoms“, – sako S. Survilaitė-Mekionienė.

Pašnekovės teigimu, Paupio dalis, kurioje anksčiau buvo gamykla, o dabar stovi jau pastatyti nauji projektai, priklauso „Architektūros parko“ teritorijai. Tokį statusą turi tos miesto teritorijoms, kurios buvo apleistos, pamirštos, seniau industrine veikla pasižymėjusios vietos, tačiau šiandien atgaivinamos ir grąžinamos miestiečiams. Anot S. Survilaitės-Mekionienės, tam, kad būtų įgyvendinti teritorijai keliami nemaži lūkesčiai, Paupio kvartalą projektavo 7 architektūros studijos: „Rengiant projekto koncepciją, buvo idėja pakviesti skirtingus architektus ir visą teritoriją padalinti atskirais gabalėliais, kad architektūra nebūtų vienoda. Todėl matome skirtingus sprendinius.“

Foto: Bendrovės nuotr.

Be daugiabučių namų kvartalų, biurų pastatų ir komercinių patalpų Paupio rajone išties netrūksta viešųjų erdvių. Pasak S. Survilaitės-Mekionienės, jos skirtos visiems vilniečiams. Daugiabučių namų kiemuose esančios vaikų žaidimų aikštelės ir kita erdvė skirta jau tik kvartalo gyventojams, yra rakinama, o galimybę ten patekti turi tik vietiniai.

Nereikėtų pamiršti, kad Paupys driekiasi palei kairį Vilnios krantą. Čia yra nutiestas naujas dviračių takas, sutvarkyti šaligatviai, neseniai pastatytas tiltas per Vilnios upę. Pasak S. Survilaitės-Mekionienės, viešąsias erdves, kurios yra kvartalo viduje, įrengė NT vystytojas, o dviračių taką, einantį palei upę, nutiesė Vilniaus miesto savivaldybė.

„Jis ateityje, tikėtina, sujungs Senamiestį su Belmontu, čia jau yra savivaldybės projektas“, – priduria pašnekovė.

Pasigenda ugdymo įstaigų

Nors Paupio rajoną išties galima vadinti unikaliu, tačiau nereikėtų pamiršti ir jo trūkumų. Vienas jų – gyvenvietė yra miesto centre, kuriame savivaldybė riboja automobilių statymo vietų, įrengiant daugiabučius, skaičių. S. Survilaitė-Mekionienė tikina, kad kad ši problema išspręsta.

„Šitą projektą vystant rinkomės kitokį kelią: sukurti daugiau požeminių automobilių stovėjimo vietų nei reikalauja teisės normos, nes norėjome, kad rajonas būtų skirtas žmonės, ne automobiliams. Matome daug naujų kvartalų, kur taupant automobilių stovėjimo vietų sąskaita, matome situaciją, kai visą graži nauja architektūra paskęsta tarp automobilių. <...> Mes taip darėme tam, kad čia gyvenantys, dirbantys ir atvykstantys žmonės turėtų galimybę automobilį palikti“, – pasakoja pašnekovė.

Kitas aktualus klausimas naujose gyvenvietėse – mokyklos ir darželiai. Paupio gyvenvietėje valstybinės mokyklos ar darželio nėra, taip pat šioje teritorijoje nėra valstybinės žemės, kad būtų galima vystyti viešąją socialinę infrastruktūrą. S. Survilaitė-Mekionienė sako, kad kol kas Paupio gyventojai savo vaikus gali vesti į privatų darželį, kuris yra įsikūręs kvartalo pradžioje. Taip pat vedamos diskusijos su dar keliais darželių operatoriais. Tačiau bet kokiu atveju ikimokyklinio ugdymo įstaigos šioje gyvenvietėje bus privačios. Mokyklos, pasak S. Survilaitės-Mekionienės, Paupio teritorijoje pastatyti nepavyks dėl tam tikrų specifinių reikalavimų ugdymo įstaigai.
Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad savivaldybė neturėjo ir neturi teritorijos Paupyje, kur galėtų įsikurti valstybinė mokykla ar darželis. Tačiau, pasak jo, aplink rajoną yra ne viena ugdymo įstaiga, į kurią tėvai gali vesti savo vaikus.

Foto: Organizatorių nuotr.

„Kai planavome rajone, vertinome atstumus iki arčiausiai esančių ugdymų įstaigų, ir jie yra pakankamai, kad rajonai normaliai gyventų. Nebūtinai pačiame rajone turi būti mokykla ir nebūtinai darželis, ten viskas yra tais pasiekiamumo spinduliais, kurie yra suvokiami ir pasiekiami“, – pažymi M. Pakalnis.

Paupio rajone, be vystytojo restauruojamo architektūrinio paveldo saugomo pastato, įsiterpęs ir kitas, ne vienerius metus menantis statinys. Tai vienos kailių bendrovės pastatas, kurio fasadas atrodo gerokai nusidėvėjęs. Pasak Mindaugo Pakalnio, tai yra privati teritorija, Vilniaus miesto savivaldybė jau yra pritarusi minėto pastato konversijos projektui, tačiau kol kas darbai nevyksta, o Vilniaus miesto savivaldybė drastiškų veiksmų imtis negalinti.

„Savivaldybė jau yra pritarusi šio pastato konversijos projektiniams pasiūlymams, ten buvo numatyti biurai, gyvenami pastatai, bet dabar jau yra pačių savininkų delsimas, ar lėšų trūkumas. Savivaldybė čia turi pakankamai mažai svertų, kad priverstų privatų žmogų tvarkytis“, – pabrėžia miesto vyriausiasis architektas.

Pasaulinio dėmesio susilaukęs Paupio konversijos projektas išties sostinei sukuria pridėtinės vertės. Kita vertus, jaunas gyventojas, atsikraustęs į šį rajoną ir planuojantis šeimą, turėtų gerai apvarstyti, ar jį tenkina esama socialinė infrastruktūra ir ar jis norės bei galės tapti šio architektūrinio parko dalimi.