Vieta, kurios pavydėtų didžiausios pasaulio sostinės
Šnipiškės, esančios Vilniaus miesto centrinėje dalyje, laikomos vienu perspektyviausių sostinės mikrorajonų. Ilgą laiką užmarštyje buvusių Šnipiškių renesanso pradžia laikoma Vilniaus miesto savivaldybės perkėlimas į Konstitucijos prospektą, dabartinę jos vietą. Dabar Šnipiškėse vienas po kito dygsta daugiabučiai, formuojasi nauji kvartalai. Tačiau „Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad vystant tikrai perspektyvią ir daug žadančią centrinėje Vilniaus miesto dalyje, nereikėtų pamiršti ir patogiam gyvenimui svarbios infrastruktūros. Kviečiame kartu su juo pasivaikščioti po Šnipiškių mikrorajoną. Savo viešnagę pradedame nuo Baltojo tilto.
Baltasis tiltas, skirtas pėstiesiems, yra gerai žinoma vieta ne tik vilniečiams, bet ir miesto svečiams. Jį supa didelis žaliosios erdvės šalia Neries plotas ir didžiuliai pramogų bei sporto aikštynai, kurie dar visai neseniai buvo atnaujinti.
Ž. Mauricas pabrėžia, kad tokie dideli plotai, skirti viešajam naudojimui, gyventojų pramogoms ir laisvalaikiui, nėra dažnas reiškinys ne tik Vakarų Europoje, bet ir visame pasaulyje.
„Turime tokius didelius plotus, skirtus aikštynams. Dešinėje pusėje – žaliąją erdvę, sakurų parką. Turime didelę gamtos, sporto, laisvalaikio leidimo erdvę pačiame Vilniaus centre. Vietą pagyvina tekanti upė. Vilnius turi tą išskirtinumą, kad miestas yra pilnas erdvės, galbūt mes iki galo tai įvertiname, bet 21 amžiuje, kai žmonės rinksis, kur gyventi, tai rinksis ne arti prekybos centrų nes populiarės internetinė prekyba. Tokie miestai taps vis labiau patrauklesni“, – tikina Ž. Mauricas.
Reikia įveikti Konstitucijos prospektą
Nuo Baltojo tilto pasiekti Šnipiškes tikrai patogu ir pėsčiomis, paspirtuku ar dviračiu. Tiesa, kad ir kokį kelią pasirinksite, prieš įžengiant į Šnipiškių mikrorajoną, teks įveikti Konstitucijos prospektą. Būtent šioje Vilniaus vietoje puikiai matyti šiuolaikinės architektūros pavyzdžiai: stikliniai dangoraižiai kasdien primena, kad gyvename moderniais laikais. Prospekte driekiasi ir viena pagrindinių miesto centro gatvių. Tiesa, spūsčių joje netrūksta. Anot Ž. Maurico, didžiausias šios gatvės iššūkis – iš abiejų pusių ją juosiančios žiedinės sankryžos.
„Didžiausias iššūkis ir tai, kad prospektas „atsimuša“ į žiedinę sankryžą ir tie vairuotojai, kurie nori važiuoti į Vilniaus pietinę Vilniaus dalį, užuot važiavę Konstitucijos prospektu, Geležinio Vilko gatve, ar aplinkkeliu, jie važiuoja pro centrą dėl didelių spūsčių. Tai yra infrastruktūros trūkumas. Dėl to spūstys susidaro ir kitose Vilniaus gatvėse. Važiuojant Konstitucijos prospektu kita kryptimi, privažiuosime netgi dvi žiedines sankryžas. Ir visa eismas sustoja“, – aiškina pašnekovas.
Kita vertus, kaip pabrėžia ekonomistas Ž. Mauricas, prie Konstitucijos prospekto privalumu galima priskirti tai, kad čia nėra daug gyvenamosios paskirties daugiabučių. Aplink didžiąją miesto gatvę vyrauja biurų ir parduotuvių pastatai, todėl oro triukšmo tarša kelia mažiau pavojaus žmonių sveikatai.
Be to, nepaisant Konstitucijos prospekto gatvės apkrovos, jeigu jos Vilniuje nebūtų, anot Ž. Maurico, žmonės iš miesto centro į miegamuosius rajonus važiuotų dar ilgiau ir sunkiau. Vienas šios gatvės privalumas – jos plotis.
„Čia mes turime tokią erdvę, kuri yra reikalinga transporto srautams išvažiuoti iš miesto centro. Jeigu tokių gatvių nebūtų, tai apskritai visas miesto centras skęstų spūstyse. Be to, gatvė yra plati, prospekte yra daug erdvės. Ta erdvė leidžia tiesti dviračių takus, kitas erdves ir pan. Nėra labai didelio užtankinimo, turime tikrai pakankamai estetiškai atrodantį vaizdą“, – pažymi Ž. Mauricas.
Čia pat už modernius laikus žyminčių dangoraižių prasideda viena seniausių Šnipiškių mikrorajono dalių, dar kitaip vadinama Šanchajumi. Ši vieta yra ne kartą linksniuota viešojoje erdvėje, mat, dėl įvairių priežasčių jame esančių namų savininkai atsisako keisti ar parduoti savo žemę, todėl vystyti šią Šnipiškių dalį yra sunku. Dalyje seniausių namų nėra net kanalizacijos. Tačiau augant visų Šnipiškių patrauklumui, tvarkoma savivaldybei priklausanti infrastruktūra: asfaltuojami ar remontuojami keliai, tiesiami dviračių takai. Kita vertus, pasak Ž. Maurico, reikėtų atkreipti dėmesį, kad asfaltuojamos važiuojamosios dalies plotis nėra pakankamas.
„Tokie rajonai yra labai didelis iššūkis planuojant miestą. Didžiausias – mažai vietos palikta bet kokiai infrastruktūrai. Dažnu atveju netgi nėra vietos šaligatviams, o jeigu tai yra gatvės, tai nėra vietos statyti automobiliams. Žinoma, galbūt tai yra gera idėja, nes jie tikrai nepuošia miesto, tačiau jeigu ateityje reiktų vystyti rajoną konversijos būdu, pavyzdžiui, statyti daugiabučius, rajonas užkemšamas, užtankinamas“, – aiškina ekonomistas.
Nerimą kelia socialinės infrastruktūros trūkumas
Pasak ekonomisto Ž. Maurico, džiugu, kad ir NT vystytojai, ir gyventojai keliasi į miesto centrinę teritoriją, tačiau nerimą kelia tai, kad savivaldybė skiria nepakankamai dėmesio viešajai infrastruktūrai. Kaip vieną didžiausių problemų jis mato mokyklų ir darželių trūkumą.
„Yra pastatomi ištisi rajonai, vykdomos konversijos, tačiau nepastatomas nė vienas valstybinis darželis ar mokykla. Todėl dažnai išeina taip, kad žmonės, kurie gyvena centre, vis tiek yra priversti vežti savo vaikus į mokyklą ar darželį, nors jie gyvena centre. Tokia plėtra nėra tvari, ji gali kelti daug iššūkių ateityje“, – sako pašnekovas.
Ž. Mauricas užsimena apie dar vieną centrinių rajonų, taip pat ir Šnipiškių, problemą: juose vystomuose daugiabučių namų projektuose planuojami per maži ir ateityje daug iššūkių kelsiantys butai.
„Kiti miestai, kurie bandė privilioti žmonių į miesto centrą, ypač Australijos miestai,, užlipo ant to paties grėblio: butai nebuvo pakankamai erdvūs, dideli, kad juose galėtų gyventi šeimos su vaikais. Tad jos nesikėlė į miesto centrą dėl ploto trūkumo. Vilniuje tendencija, ypač pastarųjų metų, taip pat yra nerimą kelianti, nes vidutinio buto plotas tolygiai vis mažėja“, – sako Ž. Mauricas.
Ekonomistas nepamiršta ir automobilių statymo problemų. Nesuteikus gyventojams galimybės įsigyti automobilio stovėjimo vietą, žmonės savo transporto priemones stato ten, kur randa vietos. Taip automobilių stovėjimo aikštelėmis virsta pievos ir kitos laisvos teritorijos.
Vilnius, Ž. Maurico teigimu, yra vienas iš sparčiausiai augančių miestų. Vien praeitais metais sostinėje, įskaitant aplinkinius rajonus, gyventojų padaugėjo apie 11 tūkst., todėl miesto plėtra yra neišvengiama.
Patogus jau esamų ugdymo mokyklų tinklas
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad Šnipiškių plėtra dar tik pradėta, todėl joje infrastruktūros tik daugės. Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad kartu su vis didėjančiu naujų NT projektų kiekiu, į Šnipiškes ateina ir viešajai infrastruktūrai reikalingos investicijos.
„Šnipiškės yra sparčiai atsigaunanti Vilniaus miesto dalis. Čia išties daug buvusių pramoninių teritorijų konvertuojama į gyvenamąją paskirtį ir biurus. Taip pat ir vietoj buvusių senų medinių namų kyla daugiaaukščiai ir natūralu, kad ta infrastruktūra, kuri buvo tinkama medinių namukų kvartalui ar pramoninės įmonei, ji netinka normaliam gyvenamajam, daugiafunkciniam miesto centrui. Tai, aišku, kad su tuo pasikeitimu, keičiasi ir erdvės, jų funkcijos. Kartu su projektais ateina platesnės gatvės, viešosios erdvės, viena iš didžiųjų investicijų, kuri yra numatyta, yra Kernavės gatvės rekonstrukcija“, – permainas vardija M. Pakalnis.
Anot pašnekovo, savivaldybė rūpinasi viešųjų erdvių įrengimu. Šnipiškių gyventojai turėtų sulaukti 2-3 erdvių šalia savo namų. Tačiau kalbant apie socialinę infrastruktūrą, anot miesto vyriausiojo architekto, savivaldybė Šnipiškėse neturi jai priklausančio sklypo. Ten,, kur buvo valstybinė žemė, savivaldybė suformuos želdynus, nes šiuo metu jie yra savivaldybės prioritetas. Kita vertus, anot Mindaugo Pakalnio, aplink Šnipiškes yra jau veikiančių mokyklų tinklas.
„Vertinant aplink esančių mokyklų tinklą, jis yra pakankamai humanišku atstumu, 800 metrų spinduliu galima rasti mokyklą. Toje vietoje mes matoma, kad efektyviau yra naudotis esama socialine infrastruktūra. Aišku, jei matysime, kad vaikų sparčiai gausėja ir, kad pagal mūsų rodiklius jau reiktų statyti mokyklą, tokiu atveju savivaldybė turėtų pirkti žemę ir statyti mokyklą“, – sako M. Pakalnis.
Nepaisant iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduria Šnipiškės, tai išties perspektyvus centrinėje miesto teritorijoje esantis rajonas. Jis keičia savo veidą, o tie, kurie nori tapti to dalimi, turėtų įvertinti, kokį saldainį išlups iš Šnipiškių popierėlio.
