Praėjusių metų gruodžio mėnesį Delfi būstas dalijosi daugiabučių gyventojų nuogąstavimais dėl Aplinkos ministerijos teikiamo daugiabučių valdymo įstatymo projekto. Projekte buvo siūloma ne tik daugiau atsakomybių savanoriškai susiformavusių bendrijų pirmininkams, bet ir griežtesni reikalavimai privačioms bendrovėms, administruojančioms daugiabučius. Tokie pakeitimai, pasak tąkart nerimavusių daugiabučių gyventojų atstovų, ne tik sukeltų chaosą, bet ir išardytų bendrijas.
Aplinkos ministerija, jos pačios teigimu, buvo paruošusi projektą, kurio tikslas – viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto, atnaujinimo ir disponavimo jais principus.Tačiau daugiabučių namų pirmininkai teigė, kad projektas netinkamas, nes sukiršina visus rinkos dalyvius, sudaro prielaidas piktnaudžiauti ir atsirasti korupcijai, negina vartotojų, paslaugos teikėjų (įmonių ir administratorių) teisių, neužtikrina įstatymo priežiūrą vykdančių institucijų (savivaldybių) galimybių vykdyti pavestų funkcijų.
Po didelio visuomenės pasipriešinimo įstatymo projektas nugulė ministerijos stalčiuje. Tačiau netrukus visuomenei vertinti buvo pateiktas kitas daugiabučių namų valdymo įstatymo projektas, kuris, pasak Delfi būsto kalbintų daugiabučių gyventojų atstovų, yra kone identiškas pirmajam.
Teigia, kad pateiktas identiškas įstatymo projektas
Šiaulių Daugiabučių namų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė sako, kad šiuo metu svarstomame įstatymo projekte yra nedidelių korekcijų. Pirmiausia, pasak pašnekovės, dar ankstesniame rudenį parengtame projekte buvo kalbama apie daugiabučių namų valdybų panaikinimą, atsakingu asmeniu paliekant tik vieną bendrijos pirmininką. Dabar, anot V. Remeikienės, įstatymo projekte valdybos yra įtrauktos į daugiabučių valdymo procesą. Pašnekovė tęsia, kad dabar svarstomame projekte siūlomas kitas ataskaitų pateikimo laikotarpis – iki kovo mėnesio galo (ankstesniame įstatyme buvo siūloma ataskaitas teikti iki vasario paskutinės dienos).
Visi kiti siūlymai, pasak V. Remeikienės, yra tokie patys, kokie buvo siūlomi ankstesniame įstatymo projekte.
„Pirmininkas atsakingas už viską, praktiškai bendrijų nebelieka, nes ketvirtinei ataskaitai turi pritarti visi namo gyventojai, jeigu nors vienas nepritaria, tai pirmininkas turi mokėti iš savo kišenės“, – pabrėžia pašnekovė.
V. Remeikienė sako, kad, priėmus naująjį įstatymo projektą, ne tik iškiltų grėsmė bendrijų egzistavimui, bet ir galbūt būtų didinami gyventojų mokami mokesčiai. Mat įstatyme numatyta daugiabučių valdymo procedūrų, kurios yra mokamos.
Pirmiausia, pasak pašnekovės, pirmininkai būtų apkrauti papildomu darbu (pasiruošimai penkiems susirinkimams per metus, ataskaitų rengimai, viešųjų pirkimų organizavimai ir pan.), todėl turėtų kilti ir jų atlyginimai. Taip pat bendrijos patirtų papildomų išlaidų organizuodamos darbų pirkimą per Centrinę pirkimų organizaciją (CPO). Tai jos būtų įpareigotos daryti pagal naująjį įstatymo projektą.
„Tokią nesąmonę galėjo sugalvoti tik Aplinkos ministerijos darbuotojai ir ministras. Pirmiausia, niekas nepirks mažų darbų. Pavyzdžiui, jeigu man reikia suremontuoti stogą, kai jau atėjo laikas, tai aš turiu paruošti dokumentus pirkti per CPO, turiu samdyti techninį prižiūrėtoją, kuris paruoš dokumentaciją. Tada teikiame CPO, laukiame, kol kas nors susidomės pasiūlymu. Vien už paruoštus dokumentus pirkti bendrijai išauga kaštai, kainuoja nuo 800 iki 1000 eurų. Tai įsivaizduokite, jeigu stogo pakeitimas, gavus gyventojų sutikimą, suradus mažiausią kainą siūlančią bendrovę, prieš tai atlikus galimų paslaugos teikėjų analizę, kainuotų apie 3000 eurų. Kokia įmonė eis dirbti, kai žino, kad tai yra smulkus, vienkartinis darbas?“ – klausia V. Remeikienė.
Per daug teisių savivaldybėms
Šiaulių Daugiabučių namų asociacijos prezidentė V. Remeikienė įsitikinusi, kad naujasis daugiabučių valdymo įstatymas suteikia per daug teisių savivaldybėms. Būtent savivaldybės sprendžia, ar atleisti pirmininką iš pareigų ir ar vieniems metams atimti iš daugiabučius administruojančių bendrovių leidimą teikti paslaugas. Tai jos gali padaryti sulaukusios 3 gyventojų skundų dėl bendrijos pirmininko ar administruojančios bendrovės veiklos.
„Nesvarbu, ar skundžiamasi tris kartus dėl administratoriaus, ar pirmininko veiklos, bet jeigu savivaldybei kas nors nepatinka, bendrijos pirmininkas bus atleistas iš pareigų metams.Tuomet metams bus išrinktas kitas pirmininkas, kuris galbūt vėliau nenorės trauktis iš pareigų, todėl kiltų kivirčas tarp nušalinto ir naujų pirmininkų. Savivaldybė taip pat gali priimti sprendimą visiškai išardyti bendriją. Gali skirti administratorių. O jei administratoriui vieniems metams atimama teisė dirbti, bendrovė praktiškai bankrutuoja“, – aiškina V. Remeikienė.
Pirmininkai paruošę pareiškimus
Šiaulių Daugiabučių namų asociacijos prezidentė sako, kad jeigu šis daugiabučių valdymo įstatymo projektas būtų priimtas, didžioji dalis bendrijų pirmininkų paliktų savo pareigas.
„Mūsų asociacijoje yra apie 70 narių. Pasipylė pirmininkų gąsdinimai, kad įstatymas bus pakeistas, į asociaciją atėjo daug pirmininkų, jie pasakė, kad jeigu bus priimtas šis įstatymas, išeis – paliks savo pareigas. Aš pati turiu 8 bendrijas, taip pat išeičiau iš darbo, tai iš viso 78 bendrijos liktų be vadovų. Nereikėtų pamiršti ir kitų visos Lietuvos bendrijų pirmininkų. Tai – Lietuvos butų ūkio naikinimas. Nes koncepcijos nėra jokios. Kam naudinga? Ko gero, tik savivaldybėms, kurios turi savo bendroves ir gali priglausti visus namus, likusius be pirmininkų“, – mano pašnekovė ir priduria, kad kai kuriose bendrijose išties yra problemų, tačiau šis įstatymas, pasak jos, jų nesprendžia. V. Remeikienė įsitikinusi, kad, norint tobulinti bendrijų darbą, reikėtų koreguoti šiuo metu galiojantį bendrijų veiklą reglamentuojantį teisės aktą. Be to, anot pašnekovės, bendrijų pirmininkams reikalingi mokymai. Tokiu atveju jie darytų mažiau klaidų.
Abejoja dėl įstatymo skaidrumo
Aplinkos ministerijos rengiamu daugiabučių valdymo įstatymo projektu susidomėjo ir teisininkai. Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Andrius Iškauskas Delfi būstui sako, kad, pirmiausia, daug klausimų jam kelia įstatymo rengėjų atkaklumas antrą kartą teikti kone identišką projektą, kuris gali sužlugdyti daugiabučių bendrijas.
„Abejonių dėl šito įstatymo kyla matant jo istoriją. Aplinkos ministerijoje jau buvo sudarytos trys darbo grupės, kurios turėjo svarstyti ankstesnį įstatymo projektą. Svarstė, visos trys grupės šį projektą sumalė į miltus, pasakė, kad tokio nereikia. Panašu, kad ministerijai tai nepatiko, darbo grupės sprendimo jie nepriėmė ir pirmąjį projektą išmetė į šiukšlių dėžę. Ir staiga nepraėjo mėnuo, atsiranda neva naujas įstatymo projektas, kurį jau be jokių darbo grupių teikia ministerija per Vyriausybę, bet jis nėra naujas, jis rengtas remiantis tuo pačiu, kuris buvo sutaršytas, rengtas tų pačių asmenų, kai kurie techniniai dalykai pakeisti“, – pabrėžia A. Iškauskas.
Kalbėdamas apie įstatymo projekto turinį, teisininkas akcentuoja, kad bendrijos pirmininko pareigos yra atsakingos, todėl šiuo metu rasti tinkamą žmogų šioms pareigoms užimti yra sunku. Anot A. Iškausko, dėl to, kad naujajame įstatymo projekte numatyta visiška bendrijos pirmininko finansinė atsakomybė, paieškas tai padarys neįmanomas.
„Bendrijos sunyks, nes niekas nenorės būti pirmininku. Ir šiandien sunku įkalbinti žmones prisiimti atsakomybę, tapti pirmininkais. Neretai tai būna žmonės, kurie tai daro laisvalaikiu ir net už dyką arba už labai mažus pinigus. Pirmininko darbas sunkus, gyventojai dažnai būna nepatenkinti. Dabar įstatymo projektas numato, kad jeigu gyventojai nepritaria pirmininko pasiūlymams ar padarytiems darbams, jis už visą atsako savo asmeniniu turtu. Butu, sodu, mašina ar panašiai. Tai kokiam sveiko proto pagyvenusiam žmogui reikia šitos naštos ant savo pečių?“, – svarsto pašnekovas.
Pasak A. Iškausko, daugiabučių gyventojai neretai būna per mažai įsitraukę į savo turto valdymą, tačiau, teisininko teigimu, naujasis įstatymas šios problemos neišspręstų. Jis tikina, kad geriausias būdas išvengti daugiabučių gyventojų ir pirmininkų konfliktų yra dar labiau stiprinti bendrijas.
„Mes siūlome eiti vakarietišku keliu, pasižiūrėti į estišką modelį, kuris skatintų kurtis bendrijas, nes bendrijos yra optimali gyventojų vienijimosi forma. Idėjų, kaip tai tobulintina, yra, tačiau pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokias problemas norime spręsti ir kaip jas išspręsti“, – sako pašnekovas.
Siekia skaidrinti bendrijų pirmininkų darbą
Šis daugiabučių valdymo įstatymo projektas dabar yra svarstomas, vėliau, pateikus pastabas, įstatymas bus taisomas ir galų gale pateiktas Seime. Vienas iš įstatymo siūlytojų, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, paklaustas, kodėl ministerija siūlo projektą, kuris yra kone identiškas jau kartą atmestam, sako, kad šis įstatymas reikalingas norint nustatyti aiškų teisinį daugiabučių ūkio reguliavimą.
„Esminiai dalykai, ko siekiame šiuo įstatymo projektu, yra skaidrumas. Žmonės turi matyti ataskaitas už padarytus darbus, kur išleisti jų pinigai, nes daugiabučių namų gyventojai moka nuolatines įmokas ir dažnai girdime, kad nėra aiškumo, ataskaitų, sąmatos didžiulės, nederinamos, darbai nėra derinami ir planuojami, tad čia matome skaidrumo poreikį“, – tikina ministras.
K. Mažeika tęsia, kad kitas šio įstatymo projekto tikslas yra labiau įtraukti daugiabučių gyventojus į jų turto valdymo procesą. Anot pašnekovo, sprendimus turi priimti gyventojai, o ne pirmininkai ar daugiabučius administruojančios bendrovės.
Aplinkos ministras sako, kad įstatymo projektui priešinamasi dėl to, jog pirmininkai bijo skaidrumo. Jis pabrėžia, kad, pavyzdžiui, baimė dėl vieno balso trūkumo, kurią akcentuoja pirmininkai, kalbėdami apie galimą finansinę atsakomybę, nėra pagrįsta, nes įstatyme numatyta, kad balsuojant dėl sprendžiamo finansinio ar kito klausimo turi dalyvauti kiek daugiau nei pusė bendrijos gyventojų (principu 50 +1).
„Tai reiškia, kad jei daugelis gyventojų sutinka, tai darbai vyksta toliau. Čia matome, kad vieną kartą metuose turėtų būti ataskaita, lygiai taip pat pristatomi ateinančių metų darbai, jeigu yra problemų, reikia susitikti. Aš girdžiu sakant, kad kalbame apie gyvus susitikimus, jog visi priimtų sprendimus. Koronaviruso situacija parodė, kad galima dirbti ir nuotoliniu būdu. Yra įvairiausių būdų, kaip pasitarti su žmonėmis, administruojant jų patalpas, planuojant investicijas ir pan. Ta baimė yra nepamatuota, labiau bijoma atsakomybės, dėl ko gyventojai ir pyksta“, – aiškina ministras.
Pasak K. Mažeikos, yra nemažai ir gerų pavyzdžių, kai daugiabučių pirmininkai gyventojams pateikia ataskaitas už kiekvieną padarytą darbą. Ministro teigimu, tai – geroji praktika, ja ir reikėtų vadovautis.
„Kai kurių atvejų savivalė turėtų baigtis, tie skundai nėra išgalvoti ir žmonėms kelia didelį susirūpinimą“, – sako aplinkos ministras.
Taip pat K. Mažeika įsitikinęs, kad viešai deklaruojama daugiabučių gyventojų atstovų baimė dėl galimai išaugsiančių mokesčių, jeigu bus įvestos tam tikros procedūros, pavyzdžiui, remonto ar kitų darbų pirkimas per CPO, yra susijusi su nuogąstavimais, jog pirmininkai privalės dirbti skaidriai.
„Aš matau baimę dėl kitų dalykų: tie, kurie sąžiningi, nemato problemų. Turbūt pagrindinė baimė kyla dėl pirkimų iš susijusių asmenų, o tai šiuo įstatymu draudžiama. Arba daroma išimtis, jeigu pritaria namo gyventojai. Pirkimai per CPO yra lygiai toks pat procesas, nes vienokia ar kitokia forma perkant darbus reikia apklausti, atsirinkti bendroves; jei tai daroma skaidriai, visa tai yra vienodos procedūros. Papildomai CPO užtikrina, kad tas rangovas, kuris laimės konkursą, yra patikimas, yra tam tikrų garantijų, žmonės neturės problemų, jei bus atlikti nekokybiški darbai arba rangovas bankrutuos ir nepadarys darbų iki galo. Tai turėtų suteikti garantijų ir patiems pirmininkams, ir gyventojams“, – aiškina K. Mažeika.
Delfi būstas primena, kad šiuo metu daugiabučiuose gyvena apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Dabar valdyti daugiabutį galima trimis būdais: savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka administratorių. Administratorių taip pat gali paskirti savivaldybė. Šiuo metu daugiabučių valdymas aprašytas trijuose įstatymuose: bendrijų veiklą reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, administratorių – Vyriausybės nutarimu patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatos ir Civilinis kodeksas.
