Ištvėrė mažiau nei pusmetį

Vilnietė Austėja Delfi būstui pasakoja, kad jos lūkesčiai nebuvo labai dideli – ji ne kartą buvo girdėjusi įvairių istorijų apie Kalvarijų gatvę Vilniuje. Ypač daug jų susiję su teritorija, esančia aplink Kalvarijų turgų. Tačiau, nepaisant vietovės reputacijos, pasak Austėjos, jos išsinuomotas butas buvo tikrai geros būklės.

„Tuo metu man pats butas atrodė tikrai geras, t. y. neseniai renovuotas, prižiūrėtas, švarus, jame buvo visko, ko reikia, šeimininkė paslaugi. Kadangi mano darbo valandos yra nuo 8 iki 17 val., nusprendžiau, kad butas bus tinkamas, nes ne tiek daug laiko ten ir praleisiu“, – prisimena Austėja.

Pašnekovė tęsia, kad naujuose namuose jai pagyvenus mėnesį pradėjo erzinti kaimynai. Pasak jos, susitikti su kaimynystėje gyvenančiais žmonėmis nebuvo malonu, nes pastarieji neretai būdavo išgėrę. Netrukus ji geriau pažinusi savo kaimynus.

„Viena šeima turėjo kūdikį. Kiti kaimynai nuolat garsiai pykosi. Girdėjau, kad moteris kitai skundėsi, jog ją muša, ne kartą prie laiptinės mačiau apsiverkusią su ta kita jauna mamyte, kuri ramindavo. Kartais užsitrenkdavo durys ir negalėdavo įeiti“, – pasakoja pašnekovė.

Mergina tęsia, kad jai ne kartą teko matyti neblaivų, be sąmonės ant žemės gulintį kaimyną.

„Kartą laukiau automobilyje, kol pasitrauks ir galėsiu grįžti namo be nesklandumų, replikų ir pan.“, – tikina Austėja.

Prisimindama savo gyvenimą Kalvarijų gatvėje, šalia turgavietės, Austėja pasakoja, kad čia ne kartą lankėsi policijos pareigūnai.

„Vienas kaimynas nuolat mane kalbindavo, kviesdavo išgerti arbatos, man nebuvo malonu, aš jo bijojau, susitikus pradėdavo pasakoti apie religiją, savo nuomonę apie bankus. Stengdavausi greitai pasišalinti. Ir išsikrausčiau vėlai vakare, tamsoje, kad niekas manęs nekalbintų ir nepastebėtų. Žodžiu, padoriam žmogui nerekomenduočiau“, – sako mergina.

Pašnekovės teigimu, buto, kuriame ji gyveno, savininkė buvo vyresnio amžiaus moteris. Pirmuosius 3 mėnesius pasiimti nuompinigių ji ateidavo į butą, ne kartą ten yra praleidusi daugiau nei dvi valandas, pasakodama įvairias istorijas.

„Pasakodavo apie savo darbovietes, apie buvusį vyrą, paskui – apie naują draugą, apie savo ligas ir dažniausiai išeidavo su palinkėjimais, nes aš jai labai patikau“, – prisimena mergina.
Ji tęsia, kad po 5 mėnesių pasakiusi buto šeimininkei, kad nori išsikelti. Kadangi nuomos sutartis buvo sudaryta vieniems metams, savininkė nenorėjusi grąžinti depozito. Tačiau vėliau susitarti pavyko.

Problemų keliančių kaimynų gal būti visur

Ko gero, visuose rajonuose galima rasti problemiškų kaimynų. Kaip Delfi būstą tikina NT bendrovės „Vilniaus turtas“ direktorius, NT ekspertas Antanas Kudarauskas, kiekviename daugiabutyje gali atsirasti žmogus, kuris nekėlė problemų, tačiau, atsitikus nelaimei, jo elgesys pasikeitė. Žmonės, pasak A. Kudarausko, prieš pirkdami būstą dažniausiai domisi ne viso rajono įvaizdžiu, o artimiausiais potencialiais kaimynais.

Kalvarijų turgus

Pašnekovas tęsia, kad tokių atvejų, kai žmonės nori pakeisti būstą dėl kaimynų, yra, tačiau dažniausiai problemų keliantys kaimynai būna paskata priimti ilgai brendusį sprendimą. Pasak A. Kudarausko, klijuoti mikrorajonams klijuoti etikečių nereikėtų, tačiau kai kurie jų išties turi nekokią reputaciją. Kita vertus, ją greitai galima pakeisti.

„Yra bendras įvaizdis rajono, lokacijos, kartais žmonės tam tikras vietas stengiasi rinktis rečiau nei kitas. Tas dalykas laikinas, nieko nėra pastovaus: pradėjus įgyvendinti kokį nors didelį projektą, gerinant tą vietovę, gali keistis jos įvaizdis, žmonės dažnai pradeda keisti nuomonę apie tą rajoną ir apie ten gyvenančius žmones“, – pabrėžia NT ekspertas.

Pašnekovas tęsia, kad rajono reputacijai pagerinti užtenka investicijų į NT jame. Investicijos padidina rajono patrauklumą naujakuriams, į jį atsikrausto jaunų žmonių. Tame mikrorajone pakyla NT kainos, todėl senieji gyventojai, problemiški žmonės, parduoda savo turtą, kol jo kaina aukštesnė. Taip keičiasi rajonas.

„Neigiamą įspūdį turėjo ne visa Kalvarijų gatvė, o dalis, esanti šalia turgavietės. Ten buvo kazino, naktinių barų. Bet įvedus apribojimus prekybai alkoholiu, uždraudus parduoti išsinešti, daugelis probleminių vietų, kuriose buvo padidėjęs nusikalstamumas, pagerėjo. Ne tik Kalvarijų gatvė, bet ir kitos vietovės“, – apie Kalvarijų gatvę Vilniuje pasakoja NT ekspertas.