Istorinis rajonas

Žvėrynas yra vienas seniausių Vilniaus mikrorajonų, įsikūręs dešiniajame Neries upės krante. Žvėrynas vertinamas ne tik dėl savo istorijos, bet ir dėl unikalios vietos: mikrorajonas apsuptas gamtos. Žvėryno ribos driekiasi Neries upe, skiriančia jį nuo miesto centro ir Vilkpėdei priklausančio Vingio parko, eina Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniu, šiaurėje ribojasi su Šeškinės kalvomis.

Daliai Žvėryno mikrorajono yra taikoma teisinė apsauga. Kultūros vertybių registre yra registruota kultūros paveldo vietovė – Vilniaus miesto istorinė dalis, vadinama Žvėrynu. Kokios vertybės slypi Žvėryne? Pavyzdžiui, kaip „Delfi Būstas“ informavo Vilniaus miesto savivaldybė, vienas didžiausių Žvėryno traukos objektų – tvenkiniai, esantys Birutės ir Latvių gatvių sankirtoje, patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Žvėryno vandens malūno pastato teritoriją. Dalis Birutės gatvės (iki sankirtos su Latvių gatve) patenka į Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Žvėrynu, pietvakarinę dalį ir Vilniaus miesto istorinę dalį. Šioms kultūros paveldo vietovėms taikomi paveldosauginiai reikalavimai nurodyti jų vertinimo tarybos aktuose. Už Birutės gatvės sankirtos su Latvių gatve yra Senamiesčio vizualinės apsaugos pozonis.

Nerimauja dėl senkančių tvenkinių

Pirkdami NT Žvėryne, naujakuriai žino, kad gyvens ne tik arti centrinės miesto dalies, bet ir unikalaus bei saugomo kraštovaizdžio apsuptyje. Tačiau šiandien gyventojai sunerimę: tvenkiniai, esantys Birutės ir Latvių gatvių sankirtoje, patenkantys į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Žvėryno vandens malūno pastato teritoriją, senka, kaip ir aplinkinių gyventojų šulinių vanduo. Vietiniai įsitikinę, kad sekimo priežasčių reikia ieškoti Žvėryne esančioje statybvietėje, kurioje galimai jau mėnesį pumpuojamas gruntinis vanduo.

Senkantys tvenkiniai Žvėryne
Foto: Facebook

„Nors dabar visi susitelkę kovai su mus kankinančiu virusu, turime nepamiršti ir savo aplinkos, kuri dabar ypač apleista, o įvairūs statytojai, panašu, gali nežabojamai siautėti, nes visos institucijos pasinėrusios į karantiną... Štai <...> jau nuo kovo 6 d. iškasta duobė dideliam namo rūsiui, įvesti drenai ir krištolo skaidrumo gruntinis vanduo visą parą galingu siurbliu pumpuojamas į lietaus kanalizaciją. Dėl daugiau nei mėnesį intensyviai siurbiamo gruntinio vandens ėmė sekti <...> tvenkiniai. Kai kurių namų šuliniuose aplinkinėse gatvėse jau seniai dingęs vanduo <...>“, – socialiniuose tinkluose skundžiasi Žvėryno gyventojai.

Senkantys tvenkiniai Žvėryne
Foto: Facebook

Žmonės teigia, kad liko neišgirsti, todėl po kurio laiko išplatino viešą pareiškimą, skirtą Aplinkos apsaugos departamentui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūnijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Rašte gyventojai tikina, kad yra neteisėtai naudojami gamtos ištekliai ir naikinamas gamtos paveldas. Rašoma, kad minėtieji tvenkiniai yra hidrologinis teritorijos paveldas, ir kad jie yra sekinami dėl jau anksčiau minėtos priežasties – gruntinio vandens pumpavimo.

Institucijos tyli

Kaip „Delfi Būstas“ informavo Vilniaus miesto savivaldybė, minėtieji tvenkiniai išties yra kultūros paveldo dalis, tačiau tarp vertingųjų savybių nei hidrografinis, nei hidrologinis vertingųjų savybių pobūdis nenurodytas. „Delfi Būstas“ taip pat pasiteiravo savivaldybės, kas yra atsakingas už tokius statybos pažeidimus, kai dėl galimai perteklinio vandens pumpavimo senka šuliniai ir tvenkiniai. Savivaldybė atsakė kad statybų priežiūrą vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTSPI), o už statybų eigą atsakingas statytojas ar rangovas.

„Delfi Būstas“ kreipėsi ir į Aplinkos ministeriją su prašymų paaiškinti, ar įstatyminiai aktai leidžia pumpuoti gruntinį vandenį ir kiek laiko tai galima daryti, taip pat, jeigu vis tik įstatymai ir reglamentai yra pažeisti, juos pažeidęs fizinis ar juridinis asmuo neturėtų prisiimti atsakomybės ir, ar nėra daroma žala gamtai. Aplinkos ministerija minėtąją užklausą persiuntė VTPSI, o pastaroji „Delfi Būstas“ atsakymo dar nepateikė. Kai tik atsakymas bus gautas, publikacija bus papildyta.

Žvėryno gyventojai pagalbos kreipėsi ir į UAB „Grinda", tačiau bendrovė teigia, kad UAB „Grinda” Vilniaus mieste prižiūri ne paviršinius telkinius ir hidrotechnikos statinius, o lietaus nuotekų sistemas (lietaus nuotekų surinkimo šulinėlius ir šulinius, vamzdyną bei valymo įrenginius).

Vis dėlto, žurnalistams atsiųstame komentare bendrovė teigia, kad vienareikšmiško atsakymo, dėl ko nuseko tvenkinio vanduo, nėra.

„Tačiau galime daryti prielaidą, kad tvenkinio vandens lygio mažėjimui įtaką galėjo padaryti vykdomi statybos darbai, kurių metu iškasus pamatų duobę, į ją pradėjo veržtis gruntinis vanduo, kuris šiuo metu per lietaus nuotekų sistemą yra išpumpuojamas į Nerį. Taip pat neabejojame, jog prie vandens lygio kritimo prisidėjo ir ženkliai mažesnis nei įprastai kritulių kiekis", – teigiama atsakyme.

Tęsiama, kad, įvertinę susiklosčiusią situaciją, bendrovės „Grinda“ inžinieriai statybos darbus vykdančiam rangovui parekomendavo statybų metu besikaupiantį gruntinį vandenį nuvesti į kitą lietaus nuotekų vamzdyno atšaką, kuri papildo minimą tvenkinį. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu išpumpuojamas gruntinis vanduo yra švarus ir nekelia žalos aplinkai, toks sprendimas turėtų padėti atstatyti buvusią tvenkinio ekosistemą.

Senkantys tvenkiniai Žvėryne
Foto: Facebook

Abejoja dėl teisinio reglamentavimo

Kokie teisės aktai reglamentuoja tokią statybų veiklą, ar išties nėra daroma žala gamtai, „Delfi Būstas“ paprašė ir Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko Lino Ostanavičiaus. Jo teigimu, inspekcija Žvėryno gyventojų skundų yra gavusi ir ne tik dėl galimai sekinamo tvenkinio.

„Mes skundą jau esame gavę seniau, iš dalies esame atlikę patikrinimą, nustatėme, kas vykdo tuos statybos darbus. Skundas buvo gautas, kad statybvietėje siurbiamas vanduo ir išleidžiamas į paviršinius nuotekų tinklus, dėl to Neries upe bėgo skendinčių medžiagų turintis vanduo. Buvo padaryti laboratoriniai tyrimai. O dabar klausimas keliamas dėl paties tvenkinio, tai kol kas patikrinimo nėra padaryta“, – aiškina L. Ostanavičiaus.

Senkantys tvenkiniai Žvėryne
Foto: Facebook

Tiesa, pasak pašnekovo, bet kuriuo atveju nustatyti, ar tvenkinys senka būtent dėl statybvietėje vykdomų darbų, vandens pumpavimo, yra labai sunku. Be to, aplinkosaugininkas abejoja ir dėl to, ar yra teisės aktas, pagal kurį būtų galima teigti, kad tokiais atvejais yra daromi pažeidimai.

„Reikia rasti sąsajas, ar tvenkinys senka dėl tokių veiksmų. Pagal teisės aktus iš paviršinių vandens telkinių galima per parą paimti ne daugiau kaip 100 kubinių metrų vandens, neapskaitant ir nemokant papildomų mokesčių ir pan. Šiuo konkrečiu atveju dabar duomenų neturime, negaliu atsakyti. Žiūrėsime, kokia technika buvo pumpuojama, koks pajėgumas, kiek dirba per parą laiko. Tačiau nežinau, ar yra teisinis reglamentavimas. Visų pirma turi būti faktas, kad dėl šių veiksmų senka paviršinis vandens telkinys. Dabar galima traktuoti, kad tiesiog statybvietėje pumpuojamas vanduo“, – tikina L. Ostanavičiaus ir priduria, kad teisės aktai tikrai pažeidžiami tada, kai vanduo išleidžiamas į paviršines nuotekų sistemas.

„Čia yra pažeidimas ir šį pažeidimą nagrinėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai gali taikyti administracines baudas“, – paaiškina pašnekovas.