Susirinkimų neturi būti

Paskelbus karantiną, yra draudžiami masiniai susibūrimai, susitikimai, renginiai ne tik uždarose, bet ir atvirose patalpose. Šis draudimas aktualus ir daugiabučių namų bendrijoms. Jos negali rengti susirinkimų, susitikimų su gyventojais. Kyla klausimų ir dėl visuotinių ataskaitinių susirinkimų, kurie buvo planuojami kovo mėnesio pabaigoje.

Lietuvos Būsto rūmų vadovas Juozas Antanaitis aiškina, kad jokių susirinkimų karantino metu negali būti.

„Mūsų gyvenimas yra įvairiaspalvis. Direktyvos, įstatymai, nutarimai, nurodymai negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų, todėl žmonija turi dar vieną galimybę priimti reikalingus ir būtinus sprendimus, tai vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalyje paskelbtas karantinas, tai logika ir protas pasako, kad susirinkimų būti negali, juos reikia atidėti iki atsiras galimybė organizuoti visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Gyvybiškai svarbius, neatidėliotinus klausimus galima spręsti balsuojant raštu (biuleteniais).Ypač svarbius sprendimus, kurių priėmimas yra visuotino susirinkimo kompetencijoje, gali priimti nuotoliniu būdu valdybos nariai. Vėliau šiuos sprendimus turės patvirtinti (ar atmesti) visuotinis narių susirinkimas“, – kaip vykdyto veiklą, paaiškina J. Antanaitis.

Juozas Antanaitis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jis tęsia, kad esant bet kokioms sąlygoms bendrija organizuoja bendro naudojimo objektų priežiūrą, ūkio būdu ar sudarydama sutartis su ta veikla užsiimančiomis organizacijomis. Todėl, jeigu bute įvyko avarija ar pan., ir karantino metu reikia elgtis įprastai: informuoti bendrijos pirmininką ar administratorių, kuris turi įvertinti avariją ir, jei reikia, ją lokalizuoti.

„Techniniai gedimai yra kiekvieno buto savininko dalykas. Bendrijos darbuotojai lokalizuoja avariją (tarkime, uždaro vandens tiekimo sklendes, atjungia elektros tiekimą butui) ir pataria buto savininkui, kur kreiptis dėl avarijos likvidavimo bute. Jei namo bendro naudojimo objektus prižiūri samdoma įmonė, tai, dažniausiai, įmonė pati turi teisę ir teikti paslaugas visiems individualiems klientams, bet atsiskaityti už paslaugą turės pats buto savininkas“, – komentuoja Lietuvos būsto rūmų vadovas.

Kaip darbus šiuo metu organizuoja pačios bendrijos?

Buhalterinės apskaitos ir konsultacijų paslaugas bendrijoms teikiančios UAB „Skaidri apskaitos sistema“ direktorius Remigijus Nemira pranešime teigė, kad bendrijų pirmininkai turėtų atšaukti arba nukelti susirinkimus.

„Daugiabučiuose namuose gyvena ypač daug vyresnio amžiaus žmonių, rūpindamiesi jų ir visų kitų gyventojų sveikata, taip pat vadovaudamiesi Vyriausybės sprendimu drausti visus renginius ir susibūrimus, bendrijų pirmininkai turėtų atšaukti (nukelti) susirinkimus“, – sakė R. Nemira.

Pranešime primenama, kad nereikėtų pamiršti ir kitų alternatyvų – galimybės organizuoti balsavimą raštu ir galimybės iš anksto raštu pareikšti nuomonę susirinkimo darbotvarkės klausimais.
Procedūras, kaip priimti sprendimus organizuojant balsavimą raštu, yra nustačiusi Vyriausybė – Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta atskira bendrijos narių balsavimo raštu ir atskira visų savininkų balsavimo raštu tvarkos. Pateikiami ir balsavimo raštu biuletenių, ir balsų skaičiavimo protokolų pavyzdžiai.

Foto: DELFI

Rekomenduoja neimti net parašo

Advokatė Gražina Versockienė pranešime pabrėžė, kad karantino sąlygomis reikėtų vengti bet kokio grupinio kontakto, todėl patartina ne tik balsavimo raštu biuletenius, bet ir jų išdavimo lapus parengti ir pateikti kiekvienam asmeniui atskirai, neprašant bendrame lape parašais tvirtinti biuletenių gavimo faktą.

„Svarbu nepamiršti, kad vadovaujantis Bendrijų įstatymu balsavimo raštu procedūros taikyti negalima, kai sprendžiami klausimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo“, – priminė advokatė.

Jeigu susirinkimas buvo paskelbtas ir nėra atšauktas ir jeigu yra ypač svarbių ir neatidėliotinų priežasčių kuo skubiau priimti vieną ar kitą sprendimą bendrijoje, verta prisiminti galimybę iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę jau paskelbtos susirinkimo darbotvarkės klausimais.

„Jeigu daugiau nei pusė bendrijos narių pareikš savo nuomonę paskelbto susirinkimo darbotvarkės klausimais iš anksto raštu, tie asmenys, vadovaujantis Bendrijų įstatymu, bus įtraukti į susirinkimo dalyvių sąrašą (bus laikomi dalyvaujančiais susirinkime) ir jų balsai bus įtraukti priimant sprendimus“, – aiškina Gražina Versockienė.

Būtina peržiūrėti bendrijos įstatus dėl teisinio veiklos pagrįstumo

Tačiau prieš organizuojant darbą nuotoliniu būdu, reikėtų peržvelgti bendrijos įstatus. Svarbi sąlyga – bendrijos įstatuose turi būti numatyta galimybė pareikšti nuomonę iš anksto raštu ir turi būti nustatyta tvarka, kaip tai padaryti. Nuomonės iš anksto raštu pareiškimo procedūra vykdoma ne pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, bet pagal bendrijos įstatuose nustatytą tvarką.

Specialistų nuomone, karantino sąlygomis nei susirinkimo pirmininkas, nei susirinkimo sekretorius, nei balsus skaičiuojančios komisijos nariai (balsus skaičiuojantis asmuo) neturėtų fiziškai burtis vienoje vietoje, todėl rekomenduotina šių asmenų susibūrimą organizuoti nuotolinėmis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis, susirinkimo protokolu apsikeičiant per pašto dėžutę (jeigu pasirašoma ant popierinio egzemplioriaus) arba pasirašyti el. parašu. Tokiais pačiais būdais (kuo mažiau tiesioginio kontakto) siūlytume pateikti susirinkimo organizatoriui ir bendrijos narių nuomonės iš anksto raštu pateiktus pareiškimus.