Išsiskiria istorija ir kraštovaizdžiu
Žvėrynas yra vienas seniausių Vilniaus mikrorajonų, įsikūręs dešiniajame Neries upės krante. Kaip rašoma Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos bibliografių parengtoje knygoje apie Vilniaus mikrorajonus „Pasižvalgymai po Vilnių“, dabartinėje Žvėryno teritorijoje nuo seno buvo pušynas, iki XIX a. vidurio priklausęs LDK didikams Radviloms. Jie čia buvo įkūrę medžioklės rezervatą, laikė stumbrų, briedžių, stirnų, lapių ir kitų žvėrių. Iš čia ir kilęs vietovės pavadinimas.
XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Žvėrynas formavosi kaip kurortinis priemiestis. Čia buvo vandens gydyklų, maudyklų su mineraliniais vandenimis, pirčių. Kursavo arkliais traukiamas tramvajus. Po Pirmojo pasaulinio karo Žvėryne pradėtos grįsti gatvės, sutvarkytas vandentiekis, kanalizacija, įvesta elektra. Žvėryno gatvėmis važinėjo ne tik autobusai. Prie Vingio parko iki 1957 m. siaurais geležinkelio bėgiais važiavo traukinys. Priėjimą prie traukinio saugojo kareivis.
Šiandien Žvėrynas vertinamas ne tik dėl savo istorijos, bet ir dėl unikalios vietos: mikrorajonas apsuptas gamtos. Žvėryno ribos driekiasi Neries upe, skiriančia jį nuo miesto centro ir Vilkpėdei priklausančio Vingio parko, eina Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniu, šiaurėje ribojasi su Šeškinės kalvomis.
Daliai Žvėryno mikrorajono yra taikoma teisinė apsauga. Kultūros vertybių registre yra registruota kultūros paveldo vietovė – Vilniaus miesto istorinė dalis, vadinama Žvėrynu.
Saugomas teisės aktų
Nors daliai Žvėryno mikrorajono yra taikoma teisinė apsauga, jame gali būti vystomi nekilnojamojo turto projektai. Vienas tokių yra Paribio gatvėje, kuri patenka į kultūros paveldo objekto – Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos – pozonį. Kaip DELFI informavo Kultūros paveldo departamentas, Kultūros vertybių registro duomenys apibrėžia, kad saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Šiai teritorijai galioja Pasaulinio paveldo objekto Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinasis apsaugos reglamentas; Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.
Anot Kultūros paveldo departamento, apsaugos zonoje draudžiamas tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių rekonstravimas, didinant jų aukštingumą ar apimtį, kurie, žiūrint iš senamiesčio gatvių ir aikščių, pagrindinių įvažiavimo traktų bei iš apžiūros vietų savo aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų senamiestyje ar jo apsaugos zonoje esantį saugomą kultūros paveldo objektą ar jų grupę, gamtines vertybes – senamiestį supančias kalvas; trukdytų apžvelgti senamiestį ar jo apsaugos zonoje esantį saugomą kultūros paveldo objektą ar jų grupę; ne mažiau kaip iki pusės aukščio užstotų senamiestyje ar jo apsaugos zonoje esančią kalvą; keistų senamiesčio siluetą; būtų matomi iš senamiesčio gatvių ir aikščių (šis reikalavimas netaikomas gatvių, ribojančių senamiestį, atveju).
Gyventojų projekto dydis netenkina
Šiaurinio Žvėryno gyventojai, sužinoję apie kaimynystėje nekilnojamojo turto vystymo ir investicijų valdymo bendrovės UAB „Rewo“ planuojamą daugiabučių namų kompleksą „Paribio 12“ ir plačiau juo pasidomėję, iš pradžių tarpusavyje, o vėliau ir viešai ėmė reikšti nerimą. Daugiabučiai planuojami ten, kur šiuo metu dar stovi sandėliai. Kaip „DELFI būstas“ pasakojo vienas iš Žvėryno bendruomenės narių Vaidas Janonis, gyventojai dėl planuojamo projekto turi daug pastabų. Pirmiausia, daugiabučių kompleksas galimai nedera prie unikalaus Žvėryno kraštovaizdžio.
„Šiaurinio Žvėryno gyventojai neprieštarauja statyboms. Atvirkščiai – visi džiaugiasi tvarkomomis teritorijomis ir gražėjančiais skverais. Tačiau projektuojami pastatai turi atitikti rajono urbanistinį kontekstą“, – tikina pašnekovas.
Taip pat, anot V. Janonio, gyventojai nerimauja ir dėl planuojamo projekto dydžio. UAB „Rewo“ nurodo, kad Paribio gatvėje planuojamame daugiabučių 7 aukštų komplekse numatyta įrengti 330 butų. Pastatų aukštis turėtų būti 29,7 m. V. Janonis tikina, kad Žvėryno bendruomenė jau buvo prašiusi vystytojo sumažinti butų skaičių planuojamame daugiabučių komplekse, o pastatus statyti žemesnius. Tačiau, pasak pašnekovo, į gyventojų pageidavimus nebuvo atsižvelgta.
„Kaimynams nesuprantamas statytojo sprendimas įgyvendinti projektą pasirinkus maksimalų užstatymą ir maksimalų aukštingumą, nustatytą detaliojo plano korektūroje, visiškai neatsižvelgiant nei į bendruomenės pasiūlymus, nei į per daug metų susiklosčiusį Žvėryno kraštovaizdį. Didžioji dalis pastatų rajone 3–4 aukštų, Paribio gatvėje driekiasi eilė dviaukščių kotedžų, Miglos gatvėje – individualių namų zona, šalia esantys daugiabučiai yra 4–6 aukštų“, – pasakoja šiaurinio Žvėryno bendruomenės narys.
Pašnekovas tęsia, kad bendruomenei daug klausimų kelia, ar projektas parengtas skaidriai ir pagal teisės aktus, ar atlikti teisingi skaičiavimai dėl pastatų aukščio ir komplekso dydžio. Taip pat gyventojai nerimauja dėl Žvėryno infrastruktūros, kuri, anot V. Janonio, nėra pritaikyta augančiam gyventojų skaičiui.
„Kas bus Žvėryne, kai projekte numatyta 230 požeminių automobilių stovėjimo vietų, o naujų gyventojų bus 1000? Kur jie laikys savo 500 automobilių? Į šitą klausimą mums neatsako niekas: nei statytojai, nei architektai, nei savivaldybės atstovai. <...> Bendruomenė nebegali tylėti. Dėl projekto dydžio kyla visos problemos: žmonės, transportas, automobilių stovėjimo vietos, vaikų darželiai, mokyklos ir t. t.“, – gyventojų nuogąstavimus reiškia V. Janonis ir priduria, kad šiaurinio Žvėryno gyventojai jau kreipėsi ne tik į Vilniaus miesto savivaldybę, sostinės merą, bet ir į Lietuvos Architektų rūmus su prašymu Vilniaus regioninėje architektūros taryboje viešojo intereso pagrindais įvertinti, ar Paribio g. 12 projektas atitinka Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybės kriterijus.
Bendrovė tikina dariusi pakeitimų
„DELFI būstas“ susisiekė su UAB „Rewo“. Anot bendrovės direktoriaus Edvino Malevskio, gyventojai nepelnytai kaltina bendrovę. Pašnekovas tikina, kad, pernai projektą aptarus su Žvėryno bendruomene, jame padaryti keli pakeitimai.
„Projekto pirminiuose pasiūlymuose buvo numatyti 7 aukštų statiniai su antstatais, kuriuose planuoti butai, o šiuo metu – septyni aukštai ir techninis aukštas, skirtas liftui užkilti ant terasos (techniniame aukšte negali būti ir nebus gyvenamųjų patalpų), t. y. dviejuose korpusuose atsisakius antstatų aukštingumas yra sumažintas. Pietinėje sklypo dalyje šiuo metu numatyta mažaaukštė – 3 aukštų – statyba, o pirminiuose pasiūlymuose buvo numatyti 6 aukštai bei antstatas. Taigi, palyginti su 2019 m. pradžioje pristatytais sprendiniais, ir siekiant kompromisinio sprendimo aukštingumas sumažėjo tiek aukštų prasme, tiek ir bendromis pastatų altitudėmis“, – aiškina UAB „Rewo“ direktorius.
Tačiau, pasak E. Malevskio, bendrovė padidino planuojamų daugiabučių skaičių iki 330: „Butų skaičius didesnis nei pirminiuose pasiūlymuose, nes, atsižvelgiant į rinkos tendencijas, butai projektuojami mažesnės kvadratūros. Tačiau užstatymo intensyvumas, kuris matuojamas kvadratiniais metrais, nepadidėjo.“
Tai, kad Žvėryno bendruomenė abejoja projekto architektūrinių sprendimų tinkamumu, bendrovės UAB „Rewo“ nestebina. Anot direktoriaus, bendrovė nėra gavusi pasiūlymų ar pastabų dėl planuojamo projekto iš architektų bendruomenės.
„Projektas plėtojamas laikantis teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų – yra parengtas ir su visomis institucijomis suderintas sklypo detalusis planas. Detaliojo planavimo metu sprendiniai buvo derinti su institucijomis, buvo atlikti reikalingi tyrimai, analizės. Maksimaliai detaliojo plano sprendinių mes net neišnaudojame – sklypo užstatymo tankumas galimas 70 proc., mes numatome iki 65 proc., aukštingumas dalyje korpusų numatomas mažesnis (galima statyti 6 aukštus ir antstatą, o numatome 3 aukštus sklypo viduje). Taip pat šiame sklype numatomas didesnis želdynų skaičius – 40 proc. Numatome želdinti ne tik sklypą, bet ir gyventojams skirtas eksploatuojamas terasas, bus galimai numatytas vertikalus apželdinimas“, – sako E. Malevskis ir yra įsitikinęs, kad projektas dera prie Vilniaus ir Žvėryno kraštovaizdžio.
Kita vertus, anot UAB „Rewo“ vadovo, tai, kad gyventojai domisi, kas vyksta jų kaimynystėje, yra sveikintina. Tačiau, E. Malevskio nuomone, emocijos nusveria pagrįstus argumentus.
Savivaldybė tikina matanti projekto spragas
Kaip „DELFI būstą“ informavo Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Rewo“ projektas „Paribio 12“ dar nėra patvirtintas. Šių metų sausio 14 dieną vyko Žvėryno gyventojų, daugiabučių kompleksą planuojančios bendrovės atstovų ir sostinės savivaldybės atstovų susitikimas, po kurio vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis DELFI sakė, kad diskusija buvo konstruktyvi ir labai naudinga. Anot jo, gyventojai išsakė vertingų ir svarbių pastabų dėl projekto „Paribio 12“, į kurias ir Vilniaus miesto savivaldybė, ir projektą planuojanti bendrovė turės atsižvelgti.
„Mes su projektu susipažinę tiek, kiek medžiagos yra pateikta „Infostatyboje“ (Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema – red. past.). Turime savo pastabų, gyventojai taip pat turi pastabų. Tai, kai jau gausime galutinį variantą, tada vertinsime, ar motyvuotai atsakyta į žmonių pastabas, kurios iš jų gali pagerinti projektą. Mes stengsimės reaguoti į tokias pastabas, kurios gali pagerinti projektą. Vertingų pasiūlymų tikrai buvo, analizuosime ir siūlysime projektuotojams taisyti projektą. Kai gausime tai, kas atitinka teisės aktų reikalavimus, architektūros įstatymo reikalavimus, tuomet priimsime galutinį sprendimą“, – komentavo M. Pakalnis.
Architektas akcentavo, kad diskusijos dėl projekto „Paribio 12“ priminė ir dar vieną didelę Vilniaus problemą – vis dar nėra patvirtintas naujas bendrasis Vilniaus miesto planas, todėl projektas bus vertinamas pagal tokius teisės aktus, kurie galioja šiuo metu. Tiesa, naujame bendrajame miesto plane, kuris jau greitai bus pateiktas visuomenei vertinti, siūloma, kad pastatai Žvėryne būtų iki 23 metrų. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, planuojamo projekto aukštis, anot M. Pakalnio, atitinka reikalavimus.
Atsakydamas į gyventojų nuogąstavimus dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, M. Pakalnis akcentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė skatina gyventojus kuo mažiau naudoti automobilius, o ypač teritorijose šalia miesto centro. Taip pat yra nustatyta, kiek daugiausia teritorijos gali būti skirta automobilių stovėjimo vietoms, kiek tokių vietų galima papildomai įrengti.
„Mes esame toje miesto dalyje nustatę maksimalią ribą, kiek gali būti parkavimo vietų. Toje vietoje yra puikus miesto transportas, todėl parkavimo vietų nereiktų tiek daryti ir nereikia siekti, kad žmonės toje vietoje turėtų automobilius. Todėl parkavimo apmokestinimas ir vietų ribojimas yra ta politika, kurią reikia daryti“, – tikino miesto vyriausiasis architektas ir pridūrė, kad sutinka su gyventojų pastabomis dėl tranzitinio eismo Paribio gatvėje intensyvumo, vadinamojo „laukinio“ automobilių statymo ir kai kurių projektinių „Paribio 12“ sprendinių.
