Virusai plinta nevaržomai
Remiantis nauju tyrimu, šių metų sausų išpublikuotu „American Journal of Infection Control“, tualeto dangčio uždarymas prieš nueidžiant vandenį nesumažina viruso dalelių plitimo. Tyrėjai nustatė, kad vienintelis veiksmingas būdas sumažinti virusines daleles buvo tualeto, tualeto vandens ir netoliese esančių paviršių dezinfekavimas.
Ar tai reiškia, kad dangčio uždarymas prieš vandens nuleidimą yra laiko švaistymas? Nebūtinai. Nors tai nesumažino virusų plitimo, dangčio uždarymas gali užkirsti kelią bakterijų plitimui, sako vyresnysis autorius dr. Charles P. Gerba, Arizonos universiteto Tuksone virusologijos profesorius.
Kas atsitinka, kai nuleidžiate vandenį tualete? Kai po gamtinių reikalų nuleidžiate vandenį tualete, milijonai plika akimi nematomų aerozolinių dalelių greitai išmetamos į orą tarsi plika akimi nematoma dulksna. Ši dulksna gali paskleisti tas daleles pusantro metro ar dar aukščiau nuo klozeto. Pasak tyrimo autorių, jei užkrečiamos bakterijos patenka į klozetą dėl to, kad sergate, mikrobai gali išplisti ant grindų, sienų, kriauklių ir kitų netoliese esančių paviršių vonios kambaryje.
Ankstesni tyrimai parodė, kad tualeto dangčio uždarymas sumažino bakterijų plitimą, tačiau vis dar buvo neaišku, ar tas pats pasakytina apie virusinius patogenus, kurie paprastai būna daug mažesni nei bakterijos. Tyrėjai išanalizavo virusinių dalelių plitimą, kurį sukėlė vandens nuleidimas atidarius ir uždarius tualeto dangčius, kad nustatytų, ar rezultatai skiriasi. Jie naudojo žmonėms nekenksmingą virusą kaip pavojingesnių virusų pavyzdį, klozetuose su įvairiomis su šio viruso dozėmis nuleido vandenį, po to rinko mėginius iš unitazo vandens, taip pat tualeto, grindų ir sienų paviršių.
Ištirti ir keli tualeto valymo būdai: skirtumas – labai akivaizdus
Atskirai analizuojant tualeto valymo dezinfekavimo priemone efektyvumą, mėginiai buvo paimti iš unitazo šepečio ir jo korpuso. Tyrimas apėmė ir buitinius, ir viešuosius tualetus, tačiau unitazo dangčio uždarymo poveikis galėjo būti tiriamas tik su buitiniu tualetu, nes viešieji tualetai dažnai neturi dangčių.
Atliekant eksperimentus su buitiniu tualetu, mokslininkai nenustatė statistinio skirtumo tarp virusų, surinktų nuo tualeto ar šalia esančių grindų ir paviršių, nesvarbu, ar tualetas buvo nuleistu dangčiu, ar ne. Abiem atvejais aplinkinių sienų virusinė tarša buvo minimali, o tualeto sėdamoji dalis buvo labiausiai užterštas paviršius.
Įdomu tai, kad tualeto dangčio uždarymas gali pakeisti taršos srauto kryptį. Atliekant vandens nuleidimą uždaru dangčiu, grindų paviršiai priešais ir į kairę nuo tualeto buvo labiau užteršti, o grindų paviršiai, esantys į dešinę nuo tualeto, buvo mažiau užteršti, lyginant su nuleidimu su atviru dangčiu.
„Bakterijos yra daug didesnės nei virusai ir yra siejamos su didesniais lašeliais, kurie ore taip ilgai nepasilieka ir nenukeliauja taip toli. Iš esmės virusai tokiu būdu plinta lengviau nei bakterijos“, – sako medicinos mokslų daktaras Ferricas Fangas, Sietlo universiteto tyrėjas ir profesorius, kuris nedalyvavo tyrime.
Mokslininkai taip pat ištyrė tualeto valymo su dezinfekavimo priemone ir be jos poveikį. Valant tik klozeto šepečiu liko didelis užterštumas, tačiau unitazą valant dezinfekavimo priemone ir šepečiu, jame gerokai sumažėjo viruso kiekis. Dezinfekavimo priemonės įpylimas į unitazą prieš nuleidžiant vandenį arba dezinfekcinių priemonių naudojimas tualeto bakelyje buvo veiksmingi būdai, mažinantys užteršimą nuleidus vandenį. Remiantis išvadomis, dezinfekavimo priemonė ir šepetys sumažino virusinę taršą tualete daugiau nei 99,99 proc., o ant valymo šepečio - 97,64 proc.
Paaiškėjo, kas kiek laiko reikia valyti tualetą
Pasak autorių, šios išvados taip pat gali būti naudojamos siekiant sumažinti nemalonių mikrobų plitimą namuose. „Mes nustatėme, kad tualeto valymas ir dezinfekavimas du kartus per savaitę yra geriausias būdas apriboti viruso dalelių plitimą“, - sako jis.
Vienok, jei kas nors iš namų ūkio serga, ypač gastroenteritu, dažniausiai vadinamu skrandžio gripu, valyti ir dezinfekuoti vieną ar du kartus per dieną tualetą ir erdves aplink jį yra tikrai pravartu, sako dr. Gerba. „Taip pat rekomenduojame naudoti dezinfekuojamąsias servetėles tualeto sėdimajai daliai ir vandens nuleidimo mygtukui, nes šie paviršiai bus užteršti po vandens nuleidimo“, – priduria jis.
Sunku atsakyti, kaip dažnai patogenai, atsirandantys ant paviršių po tualeto nuleidimo, susargdina žmones, sako daktaras F. Fangas. „Buvo virusinio gastroenterito protrūkių, susijusių su lėktuvais ar laivais, kai naudojimasis vonios kambariu buvo rizikos veiksnys užsikrėsti infekcija. Taip pat SARS atvejų sankaupa Honkongo daugiabučių komplekse 2003 m. buvo siejama su dulksnos tualete susidarymui, kuri per vėdinimo sistemą buvo pernešta į kitus butus“, – tikina medikas.
Vis dar neaišku, ar virš tualeto susidaranti plika akimi nematoma dulksna nuleidus vandenį viešuose tualetuose ir bendro naudojimo vonios kambariuose yra svarbus COVID-19 perdavimo būdas, sako F. Fang. Bandymai parodė, kad tualeto dulksna gali pernešti virusus, neseniai pasklidusius žmogaus išmatose, įskaitant SARS-CoV-2, norovirusą ir gripą.
Svarbu tai, jog virusai, sukeliantys viduriavimą, turi būti nuryti, o ne įkvėpti, sako F. Fang. Tad rankų plovimas čia – kone lemiamos svarbos: „Nuleidus tualete vandenį, šie virusai gali išplisti ant vonios paviršių, kur gali patekti ant rankų ir būti pernešti į burną. Dezinfekuodami vonios paviršius ir kruopščiai plaudami rankas muilu bei vandeniu po tualeto galite to išvengti“, – sako jis. Kalbant apie COVID-19, riziką sumažins ir susilaikymas nuo mobiliojo telefono naudojimo tualete, tikina medikas.
Parengta pagal https://www.everydayhealth.com/ ir https://www.ajicjournal.org/