Pirmiausia atminkite, kad svarbiausias dalykas rūpinantis veja – tai laikas. Pieva gali atrodyti varganai net ir tuo atveju, jei yra, nors ir tinkamai, bet per anksti arba pavėluotai pjaunama, ravima, aeruojama, laistoma ir t. t. Nesvarbu, ar veją prižiūrite patys, ar patikite šią užduotį profesionalams, norint, kad pieva žaliuotų, visus būtinuosius darbus reikia atlikti nenukrypstant nuo gana griežto grafiko. Tarkim, net toks iš pažiūros nekaltas nusižengimas kaip ne tą valandą įjungti laistymo purkštuvai gali paskatinti ligų plitimą (nekalbant jau apie vandens švaistymą).
Toliau – keletas įprasčiausių vejos priežiūros klaidų, kurių privalu vengti, ir patarimai, padėsiantys tinkamai suplanuoti visus būtinuosius darbus.
1. Plačialapių piktžolių naikinimas kai sausa
Kiaulpienės, dobilai ir šliaužiančiosios tramažolės yra vienos labiausiai paplitusių veją sudarkančių plačialapių piktžolių. Jas, kaip ir galybę kitų greitai įsivesiančių ir po veją išplintančių augalų, galima naikinti kovai su piktžolėmis skirtais preparatais. Jie gali būti granulių pavidalo arba skysti.
Kodėl svarbus laikas? Tinkamai naudojami kovos su plačialapėmis piktžolėmis preparatai yra tikrai veiksmingos vejos priežiūros priemonės, bet tinkamas naudojimas, žinoma, apima ne tik dozavimą, bet ir optimalias sąlygas. Pavyzdžiui, nepageidaujamus augalus naikinančios granulės turi prilipti prie piktžolių lapų – kitaip neduos jokio efekto. Kad jos priliptų, būtina drėgmė, todėl idealiausias jų naudojimo laikas – ankstyvas rytas, kai dar nenugaravusi rasa. Jeigu žolė bus sausa, jos apdorojimas preparatais tebus tik laiko ir pinigų švaistymas. Skysti preparatai sparčiau suveikia tada, kai šilta, tačiau jei nusistoja ypač karšti ir sausi orai, prieš naudojant preparatus veją būtina palaistyti.
2. Pavėluotas prevencinių kovos su piktžolėmis priemonių naudojimas
Piktžolių prevenciją teikiančių preparatų panaudojimas pačioje sezono pradžioje iš tiesų daro stebuklus – suveikia kaip vakcina nuo piktžolių.
Siekiant optimalaus rezultato, prevencinėmis priemonėmis būsimą veją reikia apdoroti tada, kai forsitijos meta žiedus, t. y. laikotarpiu nuo kovo iki gegužės (atsižvelgiant į regioną).
Kodėl svarbus laikas? Prevencinės kovos su piktžolėmis priemonės visai neveikia sudygusių ir augti pradėjusių piktžolių, todėl reikia suspėti jas panaudoti, kol sėklos nesudygusios. Toks augalas kaip pirštuotė – pagrindinis piktžolių prevencijos priemonių taikinys – paprastai ima dygti vos tik pražysta forsitijos, todėl pastebėjus, kad forsitijos jau meta žiedus, reikia suskubti panaudoti preparatą.
Visgi atminkite, kad piktžolių prevencijos preparatai stabdo visų, taip pat ir pageidaujamų augalų sėklų dygimą, todėl nenaudokite jų tada, kai sėjate žolę.
3. Aplaidus požiūris į tręšimą
Žolė, lygiai kaip visi kiti augalai, augdama maitinasi iš dirvos gaunamomis maisto medžiagomis. Deja, su laiku, dirvos derlingumas sumažėja, todėl ją būtina patręšti. Jeigu nupjautą žolę, užuot surinkę į maišus, paliktumėte gulėti ir leistumėte natūraliai suirti, žemei tai būtų į sveikatą. Visgi to nepakanka, todėl kartais reikia papildyti dirvoje susikaupusias maisto medžiagų atsargas. Geriausias būdas suprasti, kiek trąšų reikia jūsų sklypo dirvai, – tai kasmetinis dirvos sudėties tyrimas.
Kodėl svarbus laikas? Tinkamą kiekį būtinųjų maisto medžiagų žolė turi gauti tada, kai tęsiasi aktyvaus jos augimo stadija.
4. Aeravimo taisyklių ignoravimas
Juk nesate iš tų, kurie ignoruoja aeravimą? Aeruoti vejos dirvą reikia todėl, kad per laiką ji susiguli, nuo vaikščiojimo susispaudžia, sukietėja, ant jos susiformuoja savotiška plutelė. Aeravimo procesas padeda padidinti dirvos purumą, o kai dirva puri, vanduo greičiau pasiekia žolės šaknis.
Siekiant optimalaus rezultato, vejos dirvą reikia aeruoti, kai ji drėgna, o žilė perėjusį į aktyvaus augimo tarpsnį.
Kodėl svarbus laikas? Sausos ir kietos dirvos aeravimas – viena įprasčiausių vejos priežiūros klaidų. Jeigu lietaus vis nesulaukiate, prieš aeruojant dirvą veją reikia palaistyti. Optimaliausias aeravimo laikas – ruduo, kai dar neprasidėjusios šalnos, arba pavasaris, kai šalnos pasibaigusios, o dirvožemis jau pakankamai išdžiūvęs.
5. Pernelyg vėlyvas laistymas
Veikiausiai tikrai esate įsirengę vejos laistymo sistemą, kurią būtinai paleidžiate į darbą, kai pernelyg užsitęsusia sausi orai, kad veja augtų tanki ir žalia.
Siekiant optimalaus rezultato, veją reikia laistyti anksti ryte.
Kodėl svarbus laikas? Ankstyvas rytas – pats tinkamiausias metas pradžiuginti žolę gaiviu vandens gurkšniu. Netrukus pasirodysiantys šilti saulės spinduliai veją greitai nudžiovins, todėl sumažės ligų išplitimo tikimybė. Venkite laistyti naktį, kadangi per ilgai užsilakantis vanduo gali paskatinti ligų plitimą. Laistyti karščiausiomis dienos valandomis taip pat nerekomenduojama, kadangi tokiu atveju nemenka dalis vandens išgaruos augalams dar nespėjus jo pasisavinti.
Laistyti veją galima vieną arba du kartus per savaitę, be to, pakankamai ilgai, kad dirva įmirktų per kelis centimetrus. Palyginti su dažnu, bet trumpu laistymu, toks būdas pranašesnis, kadangi daug geriau stimuliuoja giliau įsiskverbusių šaknų augimą ir didina žolės atsparumą sausrai.
6. Per retas pjovimas
Vejos pjovimas – tiktai iš pažiūros daug įgūdžių ir išmanymo nereikalaujantis darbas. Visgi nuo to, kaip dažnai jis atliekamas, labai priklauso žolės būklė ir, žinoma, jos išvaizda.
Siekiant optimalaus rezultato, būtina įsitikinti, kad pjaunant veją bus nupjaunamas ne daugiau kaip trečdalis viso žolės stiebelių ilgio. Tarkim, jeigu vejapjovės nuostata – 5 centimetrai, neleiskite žolei užaugti daugiau nei per maždaug 8 centimetrus.
Kodėl svarbus laikas? Daugelis sklypų savininkų veją paprastai pjauna savaitgaliais ir taip automatiškai įtvirtina septynių dienų pjovimo režimą. Dažniausiai tokio dažnumo visai pakanka, tačiau tada, kai žolė auga ypač intensyviai, jį galima padidinti – pjauti veją kas penkias ar net keturias dienas. Ilgesni intervalai didina žolės peraugimo riziką, o peraugusi žolė gali netekti patrauklumo. Laiku nupjauti veją būtina ir todėl, kad aukštoje žolėje yra linkę veistis įvairūs parazitai, tokie kaip blusos ir erkės.
